Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 18 parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – 12 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Į šios bausmės laiką pagal LR BK 66 str. įskaitytas E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-11-18 iki 2015-11-20 (dvi dienos).

E. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-11-18 apie 13.50 val., atėjęs į parduotuvės „Peek&Cloppenburg“, esančios prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, prekybos salę, paėmė vyrišką striukę, kurios vertė 149,95 eurų, kurią apsirengė ir praėjo pro apsaugos vartelius nesusimokėjęs už prekę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą – UAB „Peek&Cloppenburg“ priklausantį, 149,95 eurų vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir neskirti apeliantui laisvės atėmimo bausmės, pakeičiant ją į 72 valandas viešųjų darbų. Netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo vietoj nuosprendžiu paskirtos bausmės – 12 parų arešto skirti atitinkamus LR BK 48 str. 6 d., 3, 4 ir/arba 5 p. numatytus apribojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; ir/arba gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; ir/arba neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis turi būti keičiamas, kadangi paaiškėjo naujos, su jo sveikata susijusios aplinkybės, kurios darė įtaką apeliantui darant nusikalstamą veiką ir dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų jo psichinę būklę. Prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu dėl jam nustatyto sutrikimo – kleptomanijos. Apeliantas nurodo, jog negalėdamas suvokti, kodėl jis įvykdė tokią nusikalstamą veiką (iš esmės situacija pasikartojanti, nes toks jo nepaaiškinamas elgesys nutinka jau nebe pirmą kartą) – po teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme kreipėsi į atitinkamus gydytojus bei psichologą, norėdamas suprasti savo elgesį. Gydytojo apeliantui buvo paaiškinta, jog jis turi sutrikimą – polinkį į ligą – kleptomaniją, tačiau šių aplinkybių jis nepateikė pirmosios instancijos teisme, kadangi tik po teismo posėdžio nesuprasdamas, kodėl jis vis taip elgiasi, apsilankė pas gydytoją. Gydytojas nurodė, jog norint kontroliuoti šį sutrikimą/ligą bei gydytis, reikalingas gydymo planas, apeliantas turi lankytis pas psichologą bei nuolat vartoti ligą slopinančius vaistus. Nurodo gydymą pradėjęs visai neseniai – 2015-11-24, todėl teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę gydymas būtų netikslingai nutrauktas ir neigiamai įtakotas.

Skunde apeliantas nurodo savo kaltę pripažinęs bei gailisi ir mano, kad jo psichinė būsena turėjo esminės įtakos darant nusikalstamą veiką. Taip pat nurodo, kad dėl nustatytos ligos jam būtų sunku atlikti bausmę, jis patirtų nepatogumų ir fizinių kančių. Kleptomanijos ligai gydyti reikia nuolatinio medikamentinio gydymo, o įkalinimo įstaigoje tokiam ligoniui nėra reikiamos medicininės priežiūros ir tai neigiamai atsilieptų jo sveikatos būklei. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė apelianto sveikatos būklės, kadangi pačiam apeliantui dar nebuvo žinoma, jog jis serga kleptomanijos sutrikimu/liga. Apeliantas taip pat prašo esant reikalui išreikalauti iš gydymo įstaigos – Viešosios įstaigos „Centro poliklinikos“ visus reikalingus teismui dokumentus apie apelianto ligos istoriją bei psichologinę būklę, kadangi pats šių dokumentų teismui pateikti neturi galimybės. Taip pat, teismui nusprendus, jog yra būtinybė – skirti teismo medicininę ekspertizę apelianto ligos faktui nustatyti.

Apeliantas nurodo, kad yra pagrindas manyti, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus papildomą įpareigojimą gydytis nuo kleptomanijos ir su tuo apeliantas pilnai sutinka. Taip pat teismo nuosprendį prašo pakeiti ir dėl to, kad nuo 2016 m. sausio mėn. turi pasiūlymą dirbti pilnu etatu Lietuvoje įmonėje UAB „L“. Apeliantas teigia dedantis visas pastangas įveikti kleptomanijos ligą, o pastovaus darbo turėjimas turėtų itin teigiamos įtakos ligos gydymosi procese.

Teismo posėdyje nuteistasis E. Š. bei jo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Š. bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Matyti, kad teismas, paskirdamas nuteistajam E. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nuosprendyje nurodė nuteistajam E. Š. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam E. Š. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pagrįstai parinko bausmės rūšį – areštą. Nuteistasis E. Š. praeityje teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taip pat 2015 m. jau buvo baustas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., teistas Didžiojoje Britanijoje 2013-04-25 už vagystę iš parduotuvės. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė nepraėjus nei metams nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat nuteistasis E. Š. baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam E. Š. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam E. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė E. Š. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Apeliantas skunde prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę dėl jam nustatyto sutrikimo – kleptomanijos, kadangi, pasak jo, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų jo psichinę būklę. Atkreipiamas dėmesys, jog nors apeliantas teigia, kad jam reikalingas ir gydymo planas, jis turi lankytis pas psichologą, tačiau nepateikia tą patvirtinančių duomenų. Apelianto nuomonę, kad jo psichinė būsena turėjo esminės įtakos darant nusikalstamą veiką kolegija vertina kaip subjektyvią, kadangi ji nepatvirtinta jokiais byloje objektyviais duomenimis.

Kiti apelianto skunde nurodomi argumentai dėl paskirtos per griežtos bausmės taip pat nepagrįsti, kadangi bausmė yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų, t.y. bausme siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Neigiamų pasekmių dėl skiriamos bausmės atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip jau minėta, bausme siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu.

Kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju negali būti pasiekti paskiriant apelianto prašomą švelniausią sankcijoje numatytą bausmę už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.