- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-2976-638/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00435-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- U. I. V.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos U. I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ji po savo sutuoktinio V. V., mirusio 2008-12-26, priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. (b. l. 3-4).
Pareiškėja nurodė, kad 2008-12-23 mirė jos sutuoktinis V. V., gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas į nekilnojamąjį turtą, t.y. į 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). V. V. testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, kitų įpėdinių nėra. Ji dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę, kuri atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad per klaidą ir dėl nežinojimo laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, t.y. po vyro mirties toliau gyvena jų bendrame bute, juo naudojasi ir prižiūri bei moka mokesčius už butą.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti pareiškimą.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.). Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ir įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. Z. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-273/2011; kt.).
CK 5.50 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė į palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CPK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudojasi ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti turto administratorių ir pan.). Pareiškėja pateikė VĮ Registrų centro išduoto Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad nekilnojamasis daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas pareiškėjos vardu nuo 1992-08-12 (b. l. 12). Šiuo adresu yra ir pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta (b. l. 10). Pareiškėja moka komunalinius mokesčius (b. l. 13-15). Nenustatyta, kad į šį butą dar kas nors pretenduotų, tai įrodo notarės Zitos Kasperovičienės pažyma, kad dėl V. V. paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 6).
Pareiškėjos turimų dokumentų užtenka akivaizdžiam patvirtinimui to fakto, kad mirus palikėjui pareiškėja priėmė palikimą – ½ nurodyto buto, nes ji ten visą laiką gyveno ir tas butas yra registruotas jos vardu. Spręstina, kad pareiškimas neatitinka antrosios ir trečiosios iš trijų Lietuvos Aukščiausiojo teismo išvardytų sąlygų nagrinėti teisme klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šis pareiškimas nenagrinėtinas teisme, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius palikimo priėmimo faktą. Be to, Lietuvos aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009 yra pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas. Spręstina, kad notarų biuras neturi pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą remdamasis tuo, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, nes pateikti dokumentai akivaizdžiai įrodo palikimo priėmimo faktą.
Jeigu paveldėjimo liudijimo klausimą sprendžiantis notaras atsisakys priimti pareiškimą ir spręsti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą, pareiškėja informuotina, kad turi teisę CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka skųsti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Skundas pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui, šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismui. Šie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p. teismas
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjos U. I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.