Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 4 d., apie 5.04 val., Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Trafic“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, teigdamas, jog nusikalstamos veikos nepadarė, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai, nuosprendis grindžiamas netiesioginiais įrodymais, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

5. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. R. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad automobilio nevairavo. Apelianto teigimu, jo kaltumas iš esmės grindžiamas liudytojų parodymais, kurie tiesiogiai nematė paties nusikalstamos veikos darymo fakto. Sutiktina, kad apelianto kaltė grindžiama ir netiesioginiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodydamas, kad asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Pastebėtina, jog netiesioginiu pripažįstamas toks įrodymas, kuriuo įrodinėjama ne konkreti į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, tačiau tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

6. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, netiesioginių įrodymų visuma patvirtina įvykių seką, dėl kurios nekyla abejonių, jog būtent R. R. vairavo automobilį „Renault Trafic“, būdamas neblaivus. Pirmiausia, kaip matyti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikto viešųjų kamerų vaizdo įrašų, 03:58:49 du automobiliai, iš kurių vienas atitinka nuteistojo vairuotojo automobilio spalvą, kėbulo tipą, pravažiuoja sankryžą tiesiai po Laisvės pr. viaduku ir įvažiuoja į Pilaitės pr., link Pilaitės, 03:59:00 abu automobiliai matomi važiuojantys Pilaitės pr. ir sustoja sankryžoje su sietyno gatve, matosi tik automobilių galinių žibintų raudonos spalvos šviesos, 04:00:42 sankryžoje užsidega leidžiantys važiuoti (žalios spalvos) šviesoforo signalai, tačiau vienas iš automobilių, identifikuoti nėra galimybės nes nesimato, lieka stovėti sankryžoje kur sustojęs. Pro stovintį automobilį pravažiuoja kiti automobiliai, ar iš sustojusio automobilio „Renault Trafic“ išlipa ar į jį įlipa asmenys nesimato, nuo šio automobilio sustojimo momento iki vaizdo įrašo pabaigos 05:00:00 pravažiuoja 26 automobiliai, kitų automobilių su panašia kėbulo forma į „Renault Trafic“ nuo 03:50:00 val. iki 05:00:00 val. nepravažiavo (t. 1, b. l. 80-82). Nors vaizdo įrašas ir nėra itin geros kokybės, tačiau akivaizdžiai matyti, kad būtent pravažiavus vienam lengvajam automobiliui ir „Renault Trafic“ kėbulą atitinkančiam automobiliui, vienas iš jų sustojęs prie raudono šviesoforo signalo sustojo ir toliau nebevažiavo, o daugiau automobilių, kurių kėbulas ir spalva būtų panaši į „Renault Trafic“ nepravažiavo, taigi važiavęs ir sustojęs automobilis yra būtent „Renault Trafic“. Be to, byloje neginčijama aplinkybė, jog automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki vietos, kurioje jis buvo sulaikytas, būtų ne atvažiavęs, o atsiradęs kitomis aplinkybėmis. Tai, kad automobilis iki vietos Pilaitės prospekte ties pastatu Nr. 18 atvažiavo, neneigia ir nuteistasis, tik nurodydamas, kad automobilį vairavo kitas asmuo, su kuriuo jis susipyko, ir asmuo, palikęs automobilį, pasišalino.

7. Važiuojamojoje kelio dalyje stovintį automobilį pastebėjo liudytoja L. V., iš kurios parodymų matyti, kad ji bėgo link Pilaitės prospekto nuo savo namų ir sankryžoje Pilaitės pr., Spaudos/Sietyno g., pastebėjo, kad stovi automobilis, jam tuo metu degė raudona šviesoforo šviesa, ir vairuotojas lyg būtų palinkęs prie vairo. Jai bėgant atgal apie 5.00 val., jau iš tolo matė, kad vis dar sankryžoje stovi lygiai toje pačioje vietoje tas pats automobilis. Ji pribėgo prie automobilio ir sustojo prie keleivio pusės priekinių durelių. Jai kilo įtarimas, kad vairuotojui pasidarė bloga, gal jis miręs. Ji matė, kad yra tokioje pačioje pozoje kaip jai bėgant į priekį. Automobilis buvo užvestas, dirbo variklis, degė šviesos. Ji kelis kartus pabeldė į durų stiklą, ir po kelinto karto beldimo pamatė, kad vairuotojas sujudėjo. Jis pakėlė galvą ir pradėjo dairytis, kaip blaškytis. Ji tada dar kartą pabeldė ir tas vyras atsisuko į ją, ir ji tada atidarė keleivio pusės duris. Pradėjusi bendrauti su vairuotoju suprato, kad vairuotojui viskas su sveikata yra gerai ir jis galimai yra girtas. Kadangi neturėjo telefono, bandė pasinaudoti jo telefonu, kad iškviestų pagalbą, tačiau vairuotojas buvo per girtas ir nesugebėjo jo atrakinti. Tuomet ji sustabdė pro šalį važiavusį automobilį ir paprašė, kad kitas vairuotojas iškviestų policiją, o kad galimai neblaivus vairuotojas nenuvažiuotų, ji liepė išjungti variklį ir atiduoti raktelius. Jos sustabdyto automobilio vairuotojas taip pat matė ir girdėjo, kad automobilis stovėjęs sankryžoje buvo užvestas ir prie jo vairo sėdėjo vyras. Sankryžoje stovėjusiame automobilyje, apart vyro, sėdinčio prie vairo, daugiau nieko nebuvo. Kartas nuo karto pasižiūrėdavo ar yra vairuotojas už vairo ir vienu momentu ji pastebėjo, kad vairuotojas pradėjo muistytis o po kurio laiko, gal po kokios minutės ji pastebėjo, kad vairuotojo vietoje nieko nėra. Ji tada paklausė pas tą vyrą, kurį sustabdė, kur vairuotojas, o jis jai pasakė, kad vairuotojas perlipo į galą. Jie visada matė stovintį automobilį, iš jo niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo, apart to paties vyro, kurį ji matė sėdintį prie vairo. Vairavimo fakto ji nematė, tačiau tik jai paliepus vyras sėdėjęs automobilyje, išjungė automobilį ir yra įsitikinusi, kad jeigu būtų atsitraukusi nuo keleivio durelių, vairuotojas būtų pradėjęs važiuoti, nes jis rengėsi tai daryti (t. 2, b. l. 29-33). Tokius liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai, kad jis taip pat matė, kad vairuotojo vietoje prie vairo sėdi vyras, tamsiais trumpais plaukais su barzda, jis buvo apsirengęs stora striuke. Jis girdėjo, kad sustojęs automobilis yra užvestas. Jis negirdėjo ką ta moteris kalbėjo su vairuotoju, tačiau moteris priėjo prie jo ir padavė jam automobilio raktelius. Po kurio laiko jo moteris paklausė, kur yra vairuotojas, jis jai pasakė, kad jis perlipo į mikroautobuso galą. Jis matė, kad tas vyras kažką veikia automobilio viduje, tačiau per automobilio stiklus jis nematė ką. Iš automobilio, kol jis stovėjo prie jo, niekas neišlipo ir neįlipo (t. 1, b. l. 35-38).

8. Nors skunde nuteistasis nurodo, jog nuosekliai aiškino, kad nevairavo automobilio, visgi, jo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes skyrėsi. Kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno I. V. parodymų, atvykus pagal iškvietimą, automobilio gale sėdėjo vyras, kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus. Vyras aiškino, kad jis automobilio nevairavo, vairavo jo draugai, kurie neva pasišalino (t. 1, b. l. 24-27). Iš pareigūnų kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad R. R., būdamas pareigūnų tarnybiniame automobilyje, aiškina, kad buvo su draugais mieste, važiavo namo ir pasibaigė kuras. Paklaustas, kaip baigėsi kuras, jeigu automobilio variklis veikė, atsakė, kad gal granata (t. 1, b. l. 80-82). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė. Apeliaciniame skunde pateikiamos kiek kitokios aplinkybės, teigiant, kad automobilis prie sankryžos buvo sustabdytas 2023 m. balandžio 4 d. apie 4 val. automobilį „Renault Trafic“ vairavusio asmens, kuris, jiems susipykus, išlipo ir pasišalino. Vis dėl to, nuteistasis tokias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde. Nors apeliantas nurodo, jog automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau apie minėtą asmenį nenurodė jokių duomenų – nei kas tas asmuo, nei kaip jis susijęs su nuteistuoju ar vairuotu automobiliu ir jo vairavimo aplinkybėmis. Taigi byloje nėra jokių įtikinamų duomenų apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad automobilis važiavo, tuomet sustojo prie sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir vėliau nebejudėjo, stovėjo įjungtu varikliu. Liudytoja L. V. pamatė būtent nuteistąjį, palinkusį ant automobilio vairo. Tai, kad asmuo vairavo automobilį ir galimai ketino toliau jį vairuoti, galima suprasti ir iš minėtos liudytojos pokalbio su R. R., kuomet ji pasakė, kad reikia patraukti automobilį į aikštelę, o R. R. liepė jai pasitraukti nuo automobilio, ketino važiuoti, ir tik liudytojai griežtai paprašius išjungti variklį, pakluso (t. 1, b. l. 29-33).

9. Taigi priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro visumą, pagrindžiančią nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

10. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai R. R. skyrė bausmę – baudą, jos dydį nustatydamas artimą bausmės, skiriamos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimaliam dydžiui. Skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodomais motyvais nėra jei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.