Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2068-292/2019, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB ,,Kauno centro būstas“ dėl skolos priteisimo 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino – priteisė iš UAB ,,Kauno centro būstas“ Seesam Insurance AS, veikiančiai per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, 634,00 Eur skolos, 34,08 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur advokato išlaidų, iš viso – 1 183,08 Eur, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 668,08 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. birželio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

3. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovė nepateikė byloje atsiliepimo dėl svarbių priežasčių – www.e-teismas.lt puslapyje dėl gaunamų dokumentų gausos bei neapdairumo teismo pranešimo laiku nepastebėjo ir jis buvo suarchyvuotas su kitais gaunamais atsakovės pranešimais. Ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekiant nustatyti jų būklę, ėmėsi visų būtinų veiksmų bendrosios inžinerinės būklės stebėjimui. Dėl to, kad dalis vamzdynų yra daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, atsakovė negalėjo atlikti apžiūrų ir įvertinti įrangos būklės, todėl nėra atsakinga už netinkamą bendrosios dalinės nuosavybės realizavimą ir už bet kokius ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, bei netinkamai atliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą. Be to, byla buvo išnagrinėta neįtraukus atsakovės draudiko – ADB „Gjensidige“, nors sprendimas už akių sukelia jam teises ir pareigas.

4. Ieškovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašė atsakovės pareiškimo netenkinti.

5. Nurodė, kad nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Žala atsirado dėl bendrųjų daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų defektų, tuo tarpu atsakovė pareiškime analizuoja visai kitas faktines aplinkybes. Atsakovė turėjo galimybę byloje pateikti visus dokumentus ar kitus įrodymus, reikšmingus nagrinėjant bylą, tačiau to sąmoningai nepadarė. Atsiliepime atsakovė nebuvo nurodžiusi, jog jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą už akių, nes atsakovė, kuriai buvo įteiktas ieškovės dublikas ir pranešimas dėl tripliko pateikimo, per teismo nustatytą terminą nepateikė tripliko, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

8. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir į bylą nebuvo įtrauktas atsakovės civilinės atsakomybės draudikas. Atsakovė pareiškime neginčija aplinkybės, kad ji 2017 m. balandžio 15 d. įvykio metu buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, taigi, savo veikloje privalėjo vadovautis Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“ nustatytais statinių techninės ir naudojimo priežiūros reikalavimais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, fotonuotraukų, ieškovės apdraustame bute vandens prasiskverbimo požymiai buvo ties išorine namo siena ir lubomis, kur nėra jokių vamzdynų. Byloje kalbama apie žalą, atsiradusią dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas, o ne bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų atsakovė nepateikė ir tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai prižiūrėjo namo bendrąsias konstrukcijas, informavo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus apie bendrųjų konstrukcijų būklę ir poreikį atlikti remontus ar kitų duomenų, įrodančių tinkamą jos pareigų, susijusių su statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka, atlikimą. Atsakovės pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas tik patvirtina ieškovės nustatytas su žala susijusias aplinkybes – žurnale 2017 m. balandžio 19 d. įraše užfiksuotas namo stogo dangos defektas, dėl ko sudrėko buto Nr. 8 siena, o 2017 m. gegužės 30 d. nurodyta, kad atlikti darbai ir stogo protekio vietos lokalizuotos. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės nustatytą aplinkybę, kad butui žalą darantis vanduo ištekėjo iš pastato stogo, t. y. buto užliejimo šaltinis buvo defektuota stogo danga, pro kurią pratekėjo žalą darantis vanduo. Stogo dangos defektas buvo pastebimoje, prieinamoje, matomoje vietoje, todėl atsakovė turėjo galimybę realiai patikrinti stogo dangos sandarumą atliekamos techninės apžiūros metu ir užkirsti kelią žalos atsiradimui. Atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Jokių duomenų, paneigiančių ir leidžiančių abejoti ieškovės informacija apie 2017 m. balandžio 15 d. įvykio aplinkybes, padarytą žalą, buto savininko pranešime apie įvykį nurodytas aplinkybes, ieškovės pretenzijoje nurodytus pastato stogo defektus bei lokalinėje sąmatoje nurodytus darbų ir išlaidų aprašymus, ar eliminuojančių kvalifikaciją žalos eksperto ir pan., nepateikta. Sutiktina su ieškove, jog žalos dydis skaičiuojamas ne nuo namo statybos metų, o nuo paskutinio remonto apdraustame bute. Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad paskutinis buto remontas buvo atliktas 2017 m. sausio 1 d., t. y. trys mėnesiai iki įvykio. Iš byloje esančios lokalinės sąmatos duomenų matyti, kad buvo atlikta darbų už 634,00 Eur. Draudimo bendrovė – ieškovė išmokėjo tokią sumą. Ginčydama žalos dydį atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atliktų darbų verte pagal konstatuotus defektus. Be to, per visą laikotarpį nuo raginimo padengti draudimo išmoką iki bylos iškėlimo teisme atsakovė nekėlė jokių klausimų dėl žalos atsiradimo aplinkybių bei masto, neteikė prieštaravimų ieškovei nei dėl pretenzijos, nei dėl vėlesnių atsakovei teiktų raginimų dėl pretenzijos įvykdymo, tuo tarpu ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius žalos atsiradimo priežastis ir dydį. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės pozicija, kad ieškovė netinkamai atliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą. Ieškovė, kaip draudikė, neturėjo pareigos kviesti namo administratorės darbuotojų į atliekamą savo apdrausto būsto apžiūrą ir tokio asmens nedalyvavimas įvykio aplinkybių tyrime neturi įtakos ieškovės nustatytų aplinkybių teisingumui. Atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, o sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nepateikus tripliko. Šio paruošiamojo dokumento atsakovė nepateikė be svarbių priežasčių, veikdama pasyviai. Jos nurodyti argumentai, dėl ko nustatytu terminu nepateikė procesinio dokumento – dokumentų gausa, neapdairumas – nelaikytini svarbiomis priežastimis, tuo labiau, kad bendrovei, kurios veikla susijusi su pastatų administravimu, turi būti taikomi aukštesni standartai. Be to, atsakovė turėjo galimybę jau kartu su atsiliepimu pateikti visus reikalingus ir reikšmingus dokumentus ar kitus įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją, tačiau to padaryta nebuvo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nebuvo nurodžiusi aplinkybių, kad įvykio metu jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Iš jos vėliau pateikto civilinės atsakomybės draudimo poliso matyti, kad įvykio metu atsakovės civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ne bendrovė “Gjensidige”, o AB “Baltic Underwriting Agency”. Polise numatyta 2 000,00 Eur besąlyginė išskaita, t. y. esant draudžiamajam įvykiui tokia apimtimi už žalą yra atsakingas pats draudėjas, o draudikas dengia žalą, viršijančią šią sumą. Kadangi besąlyginė išskaita yra didesnė už ieškinio sumą, tai reiškia, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas už akių nesukelia jokių teisių ir pareigų atsakovės draudikui.

9. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyta atsakovės pozicija jau buvo išdėstyta atsiliepime į ieškinį. Teismas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių, įvertino abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius duomenis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad atsakovė netinkamai atliko administruojamo pastato priežiūrą, dėl ko apdraustam butui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovė, todėl jos reikalavimai dėl žalos, patirtos sumokant draudimo išmoką, atlyginimo bei kompensacinių palūkanų priteisimo pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ prašė panaikinti 2019 m. balandžio 16 d. nutartį, tenkinti atskirąjį skundą bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

11. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės elgesys procese buvo pasyvus. Atsakovė savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo nurodė teismui pateiktame atsiliepime, o dėl apsirikimo, kaip nurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laiku nepateikė tik tripliko. Tripliko nepateikimas šiuo atveju yra per griežta sankcija, užkertanti atsakovei teisę bylos nagrinėjimo metu išdėstyti savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nuosekliai laikosi pozicijos, kad draudiminio įvykio laikotarpiu iš gyventojų negavo jokio pranešimo, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), būtų kviesta avarinė tarnyba ar privačiose gyventojų patalpose yra susidariusi avarinė situacija. Vien tai, kad atsakovė neturi duomenų apie draudiminį įvykį ir jų nepateikė į bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra atsakingas už atsiradusią žalą ir privalo ją atlyginti. Teismas galėjo paskirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių. Atsakovo poziciją dėl tripliko nepateikimo teismas nepagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas formaliai įvertino atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, neatsižvelgė, kad ji savo veiksmais nesiekė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei vilkinti procesą. Dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, kaip klaida, proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės į ginčo nagrinėjimą iš esmės. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą, turėjo lūkestį, kad savo poziciją dėl atlygintinos žalos dydžio ieškovė pagrįs teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo metu, nes teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nepaaiškino, kaip atliko žalos dydžio paskaičiavimus. Teismas žalą iš atsakovės priteisė remdamasis vien faktu, kad UAB „Kauno centro būstas“ yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, neatsižvelgdamas, kad vien šis faktas savaime nereiškia, jog atsakomybė už bet kokią administruojamame name atsiradusią žalą visais atvejais tenka tik administratoriui. Nepanaikinus skundžiamos nutarties atsakovė neteks teisės ginti savo teisių, nebus užtikrinta jos, kaip vienos iš proceso šalių, teisė būti išklausytai, bus užkirstas kelias asmeniui ginti savo teises ir tinkamam sprendimo priėmimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisminės gynybos garantija turėtų būti taikoma ir šiuo atveju, jog būtų užtikrinamas tinkamas Konstitucijoje numatytų teisių gynimas.

12. Su atskiruoju skundu apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė momentinę registro iškarpą.

13. Ieškovė Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS filialą Lietuvoje, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

14. Nurodė, kad tiek pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirasis skundas yra grindžiamas vien prielaidomis, deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė nei prieš ginčo nagrinėjimą teisme, nei teisminio proceso metu nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai prižiūrėjo namo bendrąsias konstrukcijas ar kitų duomenų, įrodančių jo pareigų, susijusių su statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka, atlikimą. Nors atskirajame skunde atsakovė ginčija žalos dydžio pagrįstumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti atliktų darbų verte pagal konstatuotus defektus. Spendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumo ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Sprendimo už akių priėmimas yra civiliniame procese numatyta teismo sprendimo rūšis, o ne sankcija ar bausmė. Atsakovė tiek ikiteisminio skolos išieškojimo proceso metu, tiek teisminio proceso metu turėjo galimybę ginti savo interesus, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir veikė pasyviai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų

16. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau įvertinus, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai pateikti įrodinėjant sprendimo už akių peržiūrėjimo būtinumą, priešinga šalis – ieškovė – su šiais įrodymais yra susipažinusi, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir prijungia prie bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovės procesinis elgesys buvo pasyvus, o sprendimo už akių priėmimas vien dėl tripliko nepateikimo yra per griežta sankcija atsakovei.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).

20. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

21. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

22. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Alytaus apylinkės teismui 2018 m. birželio 25 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutinka, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų bei žalos dydžio, prašė ieškinį atmesti (el. bylos T.1, b.l. 143-150). 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatęs pasirengimą nagrinėti bylą teisme parengiamųjų dokumentų būdu, tačiau atsakovei nustatytu terminu nepateikus tripliko, Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą už akių (el. bylos T.1, b.l. 162-163).

24. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad sprendimą už akių jos atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstai.

25. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims.

26. Iš bylos medžiagos nustačius, kad atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, jau vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas (CPK 142 str. 4 d.). Kaip minėta, nustačius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tripliko nepateikimas nesudarė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovės elgesys procese buvo pasyvus. Atsakovės pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo atsiliepime buvo aiškiai išreikšta, ji nesikeitė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi, atsakovės procesinis elgesys šioje bylos nelaikytinas sąmoningu siekiu vilkinti procesą.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės UAB „Kauno centro būstas“ prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 288 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.