Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nutarties, kuria:

J. P. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukta, esant Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

S. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Priteista iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. J. P. 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-08-26, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), J. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu (kuolu) ne mažiau nei 5-6 kartus sudavė S. M. į įvairias kūno vietas, t. y. veido sritį, kairę alkūnę, kitas kūno vietas, t. y. kairės rankos petį, nugarą, sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas veido ir kairės alkūnės sumušimą, 2-jų viršutinių kandžių lūžį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo J. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. M. prašė iš kaltinamojo priteisti 14481,00 Eur neturtinei ir 2683,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M. prašo J. P. paskirti griežčiausią bausmę, nes jis tyčia iš chuliganiškų paskatų jį sumušė jo (S. M.) mamai priklausančioje žemėje. Taip pat prašo S. J. pripažinti kaltu vykdžius neteisėtus darbus svetimoje žemėje kartu su J. P. bei davus melagingus parodymus teismo metu. Taip pat prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Z. J., davusią nurodymus vykdyti darbus svetimoje žemėje, organizavusią sąmokslą prieš jį bei davusią melagingus parodymus teismo metu. Taip pat prašo priteisti jam iš J. P. ir jo sesers Z. J. 14481,00 Eur neturtinei ir 2683,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M. nurodo, kad J. P. su S. J. savo sesers Z. J. nurodymu neteisėtai tvėrė tvoras J. M. žemėje, kurią jis (S. M.) valdo pagal įgaliojimą. Todėl jis (S. M.) atėjęs paklausė, kas leido tverti tvoras jų žemėje. Tačiau J. P. staiga nuo žemės paėmė maždaug 1 metro dydžio medinį kuolą, ir, kai jis (S. M.) priėjo arčiau, smogė jam (S. M.) į kairės pusės veido sritį. Apelianto nuomone, tai iš anksto suplanuoti tyčiniai veiksmai, nes J. P. žinojo, kad, pradėjus vykdyti neteisėtus darbus, jis (S. M.) ateis pasidomėti. Apelianto tvirtinimu, S. J. pasišalino jam ateinant, o J. P. jam (S. M.) smūgiavo 5-6 kartus į įvairias kūno vietas ir veido sritį, jam buvo išmušti 2 dantys.

Apeliantas teigia, kad J. P. po byloje nagrinėjamo įvykio iškart į gydytojus ar į policiją nesikreipė, į gydytojus kreiptis sugalvojo vakare po darbo, tačiau nebuvo dėl ko kreiptis, suklastojus dokumentus ir iškėlus bylą jo atžvilgiu, buvo tik mėginama jį (S. M.) įbauginti, siekiama susidoroti. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, J. P. atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių, į įvykio vietą taip pat nėjo. Tyrėjas T. T. taip pat nieko netyrė ir J. P. atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių. S. M. nuomone, Z. J. nurodymu buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą jo (S. M.) atžvilgiu, kad būtų galima jį įbauginti. Jis buvo „tąsomas“ po teisines institucijas be jokio pagrindo, buvo be jokio pagrindo tyčia išvežtas į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių ir ten prievarta laikytas visą mėnesį. Tačiau J. P. atžvilgiu niekas nesiėmė jokių priemonių, jis ir toliau vykdė savo sesers Z. J. nurodymus. 2013-08-26 J. P. ir toliau ganė karves jų pasėliuose, jų žemėje tverė tvoras ir atliko žemės matavimus kartu su Z. J.. S. M. nurodo, kad jie, pamatę, jog gali blogai baigtis, 2013-10-08 padavė ieškinį dėl to, kad toje vietoje, kur J. P. tvėrė tvorą ir įvyko konfliktas, turi būti servitutinis kelias ir neva visus darbus 2013-08-26, apie 12 val., jis vykdė teisėtai. Tačiau konflikto metu visi darbai buvo vykdomi neteisėtai ir savavališkai, nes jau vienas servitutinis kelias yra nuo pirmo matavimo, kai buvo atgauta nuosavybė. Liudytoja Z. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad liepė tverti tvorą svetimoje žemėje ir savo kvailais pamąstymais pasakojo, kad neva ten servitutinis kelias, nors, kaip minėta, ieškinys dėl servitutinio kelio buvo paduotas 2013-10-08, o senasis servitutinis keliukas yra visai kitoje vietoje ir yra normalus pravažiavimas, kuriuo naudojasi ir jis (S. M.) pats. Niekas dar vieno servitutinio kelio nebuvo nurodęs ar pažymėjęs palei melioracijos griovį.

S. M. nuomone, Z. J. 2015-12-09 atvykusi į teismą, koridoriuje mėgino sukelti konfliktą ir paveikti jo šeimos narius, atvykusius liudyti. Z. J. kalbėjo visokias nesąmones, provokavo, todėl jo (S. M.) sugyventinė negalėjo normaliai atsakyti į užduodamas klausimus ir pasakyti savo nuomonės. S. M. įsitikinimu, liudytojas S. J. teismo metu melavo teismui, kad viską matė, nes 2013-08-26 jam (S. M.) einant pas juos (J. P. ir S. J.) pažiūrėti, jis (S. J.) iš karto pasišalino per griovį, kuris buvo apaugęs krūmais ir nuėjo tiesiai prie kelio (duomenys neskelbtini). Taip pat S. J. skambino jo (S. M.) sugyventinės broliui T. P., tačiau jam atsisakius padėti ir nevykdžius Z. J. nurodymų 2015-10-08 vakare jis buvo rastas „pakabintas ant virvės“ Z. J. nurodymu. Taip pat 2015-10-08 Z. J. teismui dėl jo (S. M.) buvo pateikusi privataus kaltinimo skundą, kuris neatitinka tikrovės. S. M. tvirtinimu, 2006 metų rudenį Z. J. nurodymu jis buvo įgrūstas į policijos automobilį, kuriame buvo keturi policininkai ir prievarta išvežtas į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę. 2014 ir 2015 metais jį užpuolė trys asmenys su kuolais, o kitą kartą šeši asmenys. Be to, važiuodama į sodybą padėti atlikti darbus, avarijoje žuvo jo sesuo V. M..

Apelianto teigimu, nors G. R. nurodė, kad matė sužalotą J. P., bet nematė, kas jį sužalojo, tačiau jos parodymai atmestini kaip nepagrįsti ir melagingi. S. M. nuomone, J. P. galėjo susižaloti šokdamas per griovį arba jį sužaloti galėjo Z. J.. S. M. įsitikinimu, J. P. pats turėtų susimokėti savo advokatui, nes jo (S. M.) išlaidų taip pat niekas neapmokėjo.

Atsiliepimu į nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinį skundą asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. gynėjas advokatas R. Lupeika prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendį (turėtų būti nutartį) nepakeistą. Taip pat prašo iš S. M. priteisti J. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime į apeliacinį skundą advokatas R. Lupeika nurodo, kad S. M. apeliacinis skundas nėra motyvuotas ir pagrįstas, skunde nėra aiškiai suformuluoti teismo sprendimo apskundimo teisiniai pagrindai ir motyvai, o suformuluoti prašymai nėra aiškūs ir suprantami. Mažeikių rajono apylinkės teismas iš esmės priėmė teisingą nutartį, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, nepažeidė baudžiamojo proceso normų, dėl ko naikinti nutarties pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. gynėjas advokatas R. Lupeika prašė nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nutartį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant J. P. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai egzistuojant Lietuvos Respublikos BK V skyriaus 28 str. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p.), baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. J. P. atžvilgiu nutraukė. Todėl skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M. apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – S. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad J. P., nuo žemės paėmęs maždaug 1 metro dydžio medinį kuolą, jį (S. M.) tyčia sumušė – smūgiavo 5-6 kartus į įvairias kūno vietas ir veido sritį, jam buvo išmušti 2 dantys. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad S. M. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, dėl to pagrįstai konstatavo, jog asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – J. P., veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. P. gynyba nuo neadekvačių ir pavojingų S. M. veiksmų atitiko kėsinimosi pavojingumą ir jo pobūdį, o būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, o būtent kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams ir gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Byloje nustatyta, jog 2013-08-26 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), laukuose prie kanalo tarp S. M. ir J. P. kilo konfliktas, kurio metu J. P. sudavė mediniu pagaliu S. M. į įvairias kūno vietas ir padarė nežymų S. M. sveikatos sutrikdymą. Ginčo byloje dėl tokių apylinkės teismo nustatytų aplinkybių nėra, esminis šios bylos klausimas yra tas, ar J. P. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, ar ne.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi ir įvertinusi įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. ir J. P. kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties J. P. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą (45-47 b. l.), taip pat nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. (43-45 b. l.) bei liudytojų Z. J. (85, 86 b. l.), S. J. (86, 87 b. l.), G. R. (87 b. l.), G. M. (47 b. l.), I. M. (47, 48 b. l.), R. B. (48, 49 b. l.), J. M. (49 b. l.) parodymus ir kitus byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą S. M. padarė ne tyčia dėl chuliganiškų paskatų, kaip apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M., o gindamasis nuo nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) pavojingo kėsinimosi. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M. nesutinka su liudytojų Z. J., S. J., G. R. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, teigdamas, kad šių asmenų parodymai yra nepagrįsti, melagingi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti byloje liudytojais apklaustų Z. J., S. J., G. R. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, šie liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti priimdamas skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-853/2015 įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nuosprendžiu nustatytos aplinkybės ir kt.).

Taigi, nors J. P. veika formaliai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, bet ji padaryta esant būtinajai ginčiai, neperžengiant būtinosios ginties ribų. Išvadą dėl J. P. veiksmų apimties ir jų juridinio vertinimo teisėjų kolegija daro įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kad tiek J. P., tiek kartu su juo įvykio metu buvusio liudytojo S. J. parodymais, tiek kitoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-08-26, apie 12.00 val., Z. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su J. P. metu, sudavė pasiimtu nuo žemės mediniu pagaliu J. P. ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. į dešinį šoną, į nugarą, į galvą, bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu į dešinę akį, po to, vydamasis J. P., sudavė jam tuo pačiu mediniu pagaliu ne mažiau 3-4 smūgių į nugaros sritį, taip padarydamas J. P. veido ir krūtinės ląstos sumušimus, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, ties stuburu ir po dešiniu šonkaulių lanku, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžimą, kas nukentėjusiajam J. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą) nustatyta, kad 2013-08-26 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), laukuose kilusio konflikto tarp S. M., kuris yra fiziškai pranašesnis, ir J. P. metu S. M. pirmas užsipuolė J. P., griebė nuo žemės medinį pagalį (kuolą) ir pradėjo juo mušti J. P., sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė J. P. daugybinius sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas kartu parodo ir J. P. grėsusio kėsinimosi pavojingumą ir akivaizdumą bei sudaro pagrindą išvadai dėl J. P. teisės, numatytos baudžiamojo įstatymo 28 str., panaudojimo teisėtumo, t. y. jo teisės suduoti atkirtį pavojingam tiesiogiai gresiančiam jo sveikatai ar net gyvybei kėsinimuisi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinosios ginties ribos peržengtos nebuvo. Nenustatyta, jog gynybos pobūdis ir priemonės būtų akivaizdžiai neproporcingos gresiančiam pavojui. Puolimas buvo tikrai pavojingas – daugybinis smūgių sudavimas J. P. rodo, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kurioje J. P. taip pat sudavė mediniu pagaliu S. M. į įvairias kūno vietas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. kėsinosi į J. P. sveikatą ir gal net į jo gyvybę, S. M. kėsinimasis į J. P. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, tai J. P. turėjo ir teisę gintis – duoti atkirtį besikėsinančiam. J. P. pasirinkta gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Taigi, teisėjų kolegijai nustačius, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, kėsinimasis buvo pavojingas ir nepasibaigęs, o gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, darytina išvada, kad buvusioje situacijoje J. P. turėjo teisę gintis ir J. P. gynybai panaudodamas pagalį ir juo suduodamas S. M. į įvairias kūno vietas, būtinosios ginties ribų neperžengė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinio skundo teiginius, kad J. P. staiga nuo žemės paėmė maždaug 1 metro dydžio medinį kuolą, ir, kai jis (S. M.) priėjo arčiau, smogė jam (S. M.) į kairės pusės veido sritį, kad J. P. jam (S. M.) smūgiavo 5-6 kartus į įvairias kūno vietas ir veido sritį, jam buvo išmušti 2 dantys, kad pats J. P. galėjo susižaloti šokdamas per griovį arba jį sužaloti galėjo Z. J., kad ikiteisminio tyrimo metu niekas nieko netyrė ir J. P. atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių, byla jo atžvilgiu Z. J. nurodymu buvo iškelta suklastojus dokumentus, siekiant jį įbauginti, vertina kaip jo kaltinimo poziciją, siekiant nepagrįstai apkaltinti J. P., todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliaciniame skunde pateikiamas byloje nustatytų aplinkybių interpretavimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl toks apelianto argumentacijos būdas niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo reikalavimo, susijusio su priimto sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. P. pirmas būtų atlikęs kokius nors teisei priešingus veiksmus S. M. atžvilgiu, kad nukentėjusysis S. M. būtų turėjęs teisę ar bent objektyvų pagrindą vartoti fizinį smurtą jo atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M. prašo priteisti jam iš J. P. ir jo sesers Z. J. 14481,00 Eur neturtinei ir 2683,33 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir tik kai: 1) fiziniam a juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip matyti, Lietuvos Respublikos BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p., t. y. egzistuojant Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei.

Pažymėtina, kad priėmus teismo sprendimą dėl bylos nutraukimo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, egzistuojant Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Tuo pačiu pažymėtina, jog civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikus nenagrinėtą, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėtu paliko S. M. pareikštą civilinį ieškinį. Toks sprendimas yra pagrįstas ir atitinka teismų praktiką dėl civilinio ieškinio išsprendimo, nutraukiant baudžiamąjį procesą, egzistuojant Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Nurodytas teismo sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui atitinkamą ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prašymu baudžiamojon atsakomybėn patraukti S. J. ir Z. J., susijusių su aplinkybėmis dėl servitutinio kelio, dėl T. P. ir V. M. mirties, dėl 2015-10-08 Z. J. teismui pateikto privataus kaltinimo skundo, dėl jo (S. M.) išvežimo į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę, jo 2014 ir 2015 metais užpuolimo, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016-02-24 nutartį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. gynėjas advokatas R. Lupeika apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą (2016-04-22, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį, kad J. P. sumokėjo savo gynėjui advokatui R. Lupeikai 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir gynybą apeliacinės instancijos teisme ir prašė šią sumą priteisti iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M..

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi Lietuvos Respublikos BPK nenumato, kad asmens, kuriam byla nutraukta, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti privataus kaltinimo tvarka nagrinėtose bylose galėtų būti priteisiamos iš privataus kaltintojo. Tačiau įstatymas neturi būti taikomas formaliai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. veikė teisėtai, byla pradėta išimtinai tik pagal nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. skundą, jo valią, todėl taikant teisės analogiją – Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., spręstina, kad ir tokiose bylose už proceso eigą, jo rezultatus ir proceso išlaidas dalis atsakomybės tenka ir nukentėjusiajam ir teismas gali nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar dalį jų apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P., apeliacinės instancijos teisme gindamasis nuo S. M. pareikšto kaltinimo, patyrė išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro 300 Eur. Sprendžiant priteistinų iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) apmokėtinų proceso išlaidų dydžio klausimą, atsižvelgiama į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. M., jo apeliaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. interesais, todėl turėdamas teisę pateikti rašytinį atsiliepimą byloje, J. P. kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą surašant atsiliepimą ir ginant jį apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinio skundo argumentų surašant atsiliepimą, gynybą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsižvelgdama į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, J. P. gynėjo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant J. P. interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad prašoma priteisti 300 Eur suma nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato įdėtam darbui ginant J. P. apeliacinės instancijos teisme, todėl ši suma priteistina iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M..

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) S. M. asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

.