- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1-502-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20650-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- A. K., L. N., V. M.
- Kaltinamasis
- S. B., P. D.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė, Eugenijus Karažinas, Alfred Sokolovskij
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nukentėjusiajam A. K., nepilnamečio nukentėjusiojo L. N. atstovui pagal įstatymą N. N., nepilnamečio nukentėjusiojo L. N. atstovui pagal pavedimą advokatui Eugenijui Karažinui, nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. atstovei pagal įstatymą I. K., nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. atstovei pagal pavedimą advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamiesiems S. B., P. D., kaltinamojo S. B. gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskij, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje;
P. D. (P. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. ir P. D. 2018 m. balandžio 28 d., apie 21:30 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie namo Nr. 48, esančio (duomenys neskelbtini), kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad S. B. tyčia lipdamas iš automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K., priekinėmis keleivio durelėmis kliudė važiuojančius dviračiais nepilnamečius V. M. ir L. N., po ko nepilnamečiams atsitrenkus į dureles, jie abu nukrito nuo dviračių ant žemės, S. B. tyčia vieną kartą koja spyrė nepilnamečiui L. N. į pilvą ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankos kumščiu nepilnamečiui V. M. į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam V. M. ir nepilnamečiui nukentėjusiajam L. N. fizinį skausmą, o P. D. grasino A. K. (A. K.), kuris matė kaip S. B. mušė L. N. ir V. M., išsitraukęs iš už kelnių juosmens laikytą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir atlikdamas veiksmus panašius į ginklo užtaisymą, bei nukreipęs į A. K. veidą, kitų asmenų akivaizdoje, pagrasino jį nužudyti nušaunant, sakydamas šiam: ,,ar jau ne toks kietas", ,,ar jau ne toks drąsus", ,,šausiu", tokiais savo bendrais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, S. B. 2018 m. liepos 8 d., apie 15:00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus V. M. į veidą, vieną kartą koja spyrė šiam į kairiąją ranką, tuo sukeldamas V. M. fizinį skausmą, padarydamas dešiniojo skruosto odos nubrozdinimą – sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nosies sumušimą, pasireiškusį nosies odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu ir aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, tokiais savo veiksmais padarydamas nepilnamečiui nukentėjusiajam V. M. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir parodė (dėl pirmo epizodo), kad įvykis galėjo būti prieš metus, balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, apie 21:30 val. Buvo išgėręs butelį alaus, jautėsi normaliai. Dviese su A. K. automobiliu važiavo pas P. D.. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, o A. K. vairavo. Sustojo vidury kelio ir šalia buvo vaikai, kurie kabinėjosi prie P. D. sūnaus. Išlipdamas iš automobilio pajautė, kad kažką kliudė, galėjo kliudyti dviratininkus. Žymių ant automobilio nebuvo. Atstumas nuo sustojusio automobilio iki dviratininkų buvo gal metras, gal pusė metro. Tada dviratininkai numėtė dviračius ir sustojo į krūvą. L. N. buvo paėmęs už striukės, už kupros, pakratė ir pastūmė. Jis nuo pastūmio priklupo ar nukrito, neišlaikė pusiausvyros. L. N. 16 metų, jis turbūt išsigando. Kiti vaikai ir V. M. rėkė jam ką jis daro, kam gina P. D. sūnų. Galėjo būti, kad sudavė ar kažkaip trinktelėjo V. M.. Konflikto metu buvo kartu buvo P. D. ir ginčijosi su visais. Nematė ką tiksliai darė P. D.. P. D. yra rūkantis, rūko elektroninę cigaretę, tą dieną taip pat turėjo ir rūkė elektroninę cigaretę. Elektroninė cigaretė primena ginklą, bet ar konflikto metu P. D. turėjo elektroninę cigaretę, jis nematė. Konflikto metu buvo ir A. K., tačiau jis su juo nekonfliktavo. Tarp A. K. ir P. D. kažkas buvo. Dėl kilusio konflikto kilo triukšmas, netoli gyvenantys žmonės galėjo tai girdėti ir dėl negražios diskusijos būtų pasipiktinę. Sutiko, kad įvykęs konfliktas sudrumstė viešąją tvarką. (Dėl antro epizodo) jam būnant prie ežero, (duomenys neskelbtini), pravažiuojantis V. M. su drauge ir draugu, su juo apsižodžiavo. Jį tai supykdė ir jis priėjęs stvėrė V. M. už rankos bei vieną kartą trenkė jam į nosį su delnu. Po šio jo veiksmo V. M. nenugriuvo. V. M. dar kažką jam sakė, rėkavo, bet jis nuėjo. Kadangi jis turi problemų su regėjimu, nematė ar V. M. bėgo kraujas, jis neverkė. Nežino kaip V. M. sulūžo nosis, gal taip išėjo, kad pataikė į nosį. Po šio įvykio V. M. pamatė po savaitės, tačiau jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. Neneigia aplinkybių, kad galėjo padaryti V. M. nurodytus sužalojimus. Šio įvykio metu taip pat buvo išgėręs. Dėl savo padarytų veiksmų jaučiasi blogai ir gailisi. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Sutinka atlyginti V. M. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.
Kaltinamasis P. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad nuėjo pasitikti savo sūnaus link (duomenys neskelbtini), kadangi jis jam paskambino ir pasakė, kad negali pasiekti namų, nes vyksta konfliktas su V. M. ir jo draugais. Jis ten nuvykęs bandė kalbėtis su nukentėjusiais vaikais, įvyko konfliktas, kurio metu kilo triukšmas. Pripažįsta, kad padarė blogai, kad tada nenuėjo pakalbėti pas jų tėvus. Su savimi turėjo cigaretę, kurią ištraukęs pasakė sustoti arba šaus. Cigaretė gali būti panaši į ginklą, nepilnamečiai dėl to galėjo išsigąsti. Pripažįsta, kad padarė blogai ir incidentas sutrikdė viešąją tvarką. Įvykis buvo kaime, pakankamai vėliu paros metu, dėl to žmonės toje vietoje galėjo pasipiktinti kilusiu šurmuliu. Įvykio metu buvo išgėręs skardinę alaus. Atsiprašė nukentėjusiojo A. K..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamųjų S. B. ir P. D. prisipažinimų, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusiojo nepilnamečio L. N. atstovas pagal įstatymą N. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei jis, nei jo sūnus nepyksta ant kaltinamųjų ir su jais susitaikė.
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitaikė su kaltinamaisiais ir jokių pretenzijų jiems neturi.
Nepilnamečio nukentėjusiojo V. M. atstovė pagal įstatymą I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atleidžia kaltinamiesiems. Susitarė su kaltinamuoju S. B., kad jis per 3 mėnesius atlygins savo veiksmais padarytą žalą. Tokį jo geranorišką sutikimą atlyginti žalą vertina gerai.
1. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje
Liudytojas nepilnametis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo vasara. Jis buvo lauke, atvažiavo draugai, pakvietė išeiti į kiemą pažaisti, tada nusileido nuo tokio kalno link kaimo vidurio, kur visi kiti gyvena, jeigu tuo keliu važiuoti. Jis su dviračiu nuvažiavo porą šimtų metrų toliau nei kiti, kad užsirištų batą ir prieš pas juos grįžtant, jų palaukė ir kai jie po poros minučių neatėjo, jis grįžo link jų atgal ir ten jau stovėjo mašina, buvo dar pora žmonių ir matė, kad draugui A. buvo kažkas į kaktą nutaikyta, mano, kad ginklas, tik nežino, ar tikras. Tada apsirėkavo visi, buvo pykčių, kažkas kažką rėkavo, tos pusiau rusų kalbos nelabai moka, todėl nesuprato, apie ką jie kalbėjo. Kai viskas aprimo, iškvietė policiją, surašė protokolą ir skirstėsi. Labiausiai pamena, kaip buvo nutaikytas ginklas, įvykio smulkmenų nepamena. Paaiškino, kad įvykis buvo, ar tai pavasarį, ar tai vasarą, datos nebepamena. Sėdėjo šalia namų kieme (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai: L., V., I., A. Iš jų tik kelias pavardes žino, tai: L. N., I. M. Tik I.ir jis buvo su dviračiais. Parodė, kad jis skubėjo į priekį, nes nuo namų išvažiuodamas nespėjo net batų užsirišti, kiti ėjo pėsčiomis, lėtai važiavo. Kad užsirištų batą, kelis šimtus metrų į priekį nuo visų pavažiavo. Užsirišęs batą, palaukė jų, nesulaukęs jų, nuskubėjo atgal ir jau veiksmas buvo prasidėjęs. Veiksmas vyko kaime tarp gatvių, tarp namų. Tik jis ir I. buvo su dviračiais, daugiau niekas nebuvo su dviračiu. Tas vyras, kuris buvo nutaikęs į kaktą A. ginklą, buvo vidutinio ūgio, liekno sudėjimo, šviesesnių nei juodi plaukų, pavasarine ar rudenine striuke. Atrodė, kad jis laikė ginklą, nes jis iš formos atrodė kaip koks pistoletas. Ginklas kažkiek matosi taip pat ir įvykio filmuotoje medžiagoje. Tuo metu buvo jau pakankamai tamsu ir jis buvo be akinių, todėl tiksliai negalėjo įsižiūrėti, bet tas daiktas, kuriuo buvo grasinta A., atrodė kaip pistoletas. Tas vyras, kuris daiktu, panašiu į ginklą, grasino A., yra gyventojas iš gretimo (duomenys neskelbtini). Pažįsta jį iš matymo. Vardo ir pavardės nežino. Be to vyriškio, automobilyje buvo dar vienas vyriškis, lygtai vaikai ir viena moteriškė. Ta moteriškė ir kitas vyriškis nepažįstami. Automobilis buvo tamsios spalvos, kokios tiksliai negali pasakyti. Jo manymu, policija buvo iškviesta dėl to, kad buvo grasinta ginklu A. Bet kaip minėjo, nesuprato, ką jie žodžiais pusiau rusiškai kalbėjo. Automobiliu atvykę vyrai sumušė du draugus, vieną stipriau, kitą ne taip stipriai. V. M. stipriau sumušė vienas vyriškis, vardu S. Bent jau žino, kad jį taip vadina. Nežino, kaip jį tiksliai mušė, tai matė jau po kiek laiko, nes buvo šoke ar panikoj ir neįsigilino į tą patį veiksmą. Lygtais rankomis jį mušė, bet gal ir iš kojos bandė suduoti, tiksliai nepamena. Pamena, kad S. jam per veidą kumščiavosi. Jis V. sudavė tikrai daugiau negu vieną kartą. Kitam draugui, L. N., praskėlė lūpą. Nepamena, kas tiksliai tai padarė, nes didelę dalį veiksmo jau buvo praleidęs. Ginklas buvo pas kitą atvažiavusį vyrą, ne S.. Ta moteris vienu momentu buvo išlipusi iš automobilio ir pradėjo daryti kažkokį skandalą, bet jis kalbos nesuprato, ką ji norėjo pasakyti. Ji tiesiog rėkė, šnekėjo. Ginklas buvo nutaikytas, bet nieko niekas nešovė. Po įvykio jie, ko gero, paslėpė ginklą, nes kai buvo atvykusi policija ir juos apieškojo, nieko nerado (1 t., b. l. 98–100).
Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. R. mama. Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. parodė, kad sūnus V. R. išbėgo iš kiemo pamatęs draugus, kurie atvažiavo jo pasikviesti, pakvietę jį, draugai nuvažiavo dviračiais toliau, o sūnus bėgo jiems iš paskos. Tikslios vietos kur buvo vaikai nežino, tik žino, kad buvo (duomenys neskelbtini), kažkur netoli J. V. namo. Valandos tikslios nepasakys, žino, kad jau buvo sutemę, parbėgo išsigandęs sūnus, kuris pasakė, kad jis, kai prisivijo draugus, juos pavijęs pamatė, kaip P. D. laikė rankoje pistoletą ir buvo jį įrėmęs A. ((duomenys neskelbtini)) į galvą. Taip pat sakė, kad S. B. spardė galvą kažkokiam L., ji nežino kuriam. Taip pat sūnus minėjo, kad ten buvo automobilis, kurio markės nežino, su P. D. kartu buvo jo sugyventinė, kurios vardo neprisimena, dar sūnus sakė, kad automobilyje kažkas buvo iš jų vaikų. Sūnus įvykio metu nenukentėjo, nenori, kad jis būtų pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 90).
Liudytojas nepilnametis I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pačioje įvykio pradžioje nedalyvavo, buvo namie, kai atvažiavo draugai jau buvo išsiskyrę su tais vaikais, su kuriais buvo konfliktas, ir važiavo pasiimti dar vieną draugą. Kai atvyko pas jį, išsikvietė į lauką ir ruošėsi pas dar vieną draugą eiti. Buvo jis, L., dar vienas L., V., A. ir V. Jiems važiuojant pakeliui atvažiavo mašina, kuri staigiai sustojo ir su durimis numušė V. ir L. nuo dviračių. Išlipo du suaugę vyrai ir vienas iš jų pradėjo mušti V.. Antras suaugęs vyras užsipuolė A. ir po to iš karto išsitraukė ginklą. Tada visi apsiramino. Visi rusiškai kalbėjo daugiausia. V.buvo nestipriai sumuštas, atrodo, kad jam lūpą praskėlė. Dar įvykio vietoje buvo moteris, kuri nieko nedarė, rėkė. Vienas iš jų staigiai išvažiavo iš įvykio vietos ir kaip suprato, tą ginklą išvežė, kad paslėptų. Jie pasiaiškino, kodėl taip vyksta ir nuėjo į V. kiemą, sutiko jo brolį, kuris pilnametis ir iškvietė policiją. Draugai viską papasakojo apie įvykį, jis pats nieko policijai tą dieną nepasakojo. Tada policija nuvažiavo pas tuos, kurie juos užpuolė. Po to grįžo ir pasakė , kad įformins viską. Po to jokių žinių, kol tyrėja paskambino ir paprašė atvažiuoti su mama. Įvykiai, apie kuriuos pasakojo, buvo vasarą, ties vasaros viduriu ar į pabaigą, liepos ar rugpjūčio mėnesį. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) pakelėje siauro keliuko, kuriame viena mašina telpa. Kai privažiavo užpuolikų mašina, po to viskas toliau vyko ant pievutės prie tokio apleisto namo. Tai maždaug (duomenys neskelbtini) viduryje. Kai ta mašina privažiavo, iš jos išlipo S. ir P. ir moteris, kurios nežino vardo. Juos pirmąkart tą dieną matė, apie juos papasakojo ir jų vardus pasakė kartu buvę draugai. Vyras, vardu S., buvo su ginklu. Jis išlipęs iš mašinos puolė aiškintis su A. ir kai matėsi, kad tuoj kils muštynės, jis tada išsitraukė ginklą ir pradėjo grasinti iš pradžių A., o po to jam ir kitiems kartu buvusiems. Jis tik aiškinosi, rėkė, jokių kitų jo veiksmų nebuvo. Vyras vardu P.užsipuolė V., jį daužė, stumdė ir spardė. V. buvo sumuštas, bet nestipriai. Buvo vakaras, tamsu, akys buvo nukreiptos į ginklą, todėl nestebėjo, kaip buvo sumuštas V., tik tiek apie tai žino, kiek V. pats papasakojo. Nėra tikras, kad su ginklu grasino būtent vyras vardu S., vardus žino tik iš kitų pasakojimo, jis galėjo būti ir vardu P. Tas vyras buvo vidutinio ūgio, trumpais plaukais, smulkaus sudėjimo. Atrodo, kad jis išlipo iš automobilio keleivio sėdynės. O kitas vyras buvo aukštesnis, senesnis, apie 40 metų, ilgesniais, juodais plaukais, atrodo, kad jis arba pro vairuotojo dureles išlipo, arba pro galines mašinos dureles. Kai visi apsiramino ir V. nebemušė, jie pradėjo rėkauti. Po to atvažiavo tas vaikas, su kuriuo V. iš pradžių susimušė, kai jo dar nebuvo. Suaugę juos skatino, kad jie išsiaiškintų vienas prieš vieną. Jie visi rėkė, bet daugiausia skatino ta moteris, kurios vardo nežino. L. ėjo padėti V. ir taip pat nukentėjo. Jam po to kažką skaudėjo ir jis dėl to nuėjo namo. Jį sumušė P., tas, kuris sumušė ir V. Asmuo, kuris buvo su ginklu, nieko nedarė, tik grasino. Nematė, ką jis L. darė, matė tik kaip L. bėgo padėti V. Matė tą automobilį, iš kurio išlipo užpuolikai, jis buvo 4 durų, šviesios spalvos, senas, bet detaliau nespėjo įsižiūrėti. Vyrą vardu S. matė po įvykio ir tada L.ir A. parodė, kad tai jis yra S. Įvykio metu abu užpuolikai buvo neblaivūs, išgėrę. S. tikrai buvo išgėręs. Jie neatrodė blaivūs, nes vaikščiojo svyruodami, kalbėjo nerišliai. Aiškiai matėsi, kad tas daiktas, kuriuo buvo grasinta, buvo ginklas, nes tikrai atpažino, kad buvo būtent ginklo priekis. Tai galėjo būti dujinis, žaislinis arba tikras ginklas, bet to daikto forma tikrai buvo kaip tikro ginklo. Buvo arčiausiai iš visų, apie 2–3 metrų atstumu, nuo asmens, kuris laikė ginklą. Iš įvykio vietos vienas ar keli asmenys sėdo į mašiną ir išvažiavo kelioms minutėms. Kai jie grįžo, kiti atvažiavę suaugę žmonės juos apieškojo ir ginklų nerado. Greičiausiai per tą laiką, kai buvo išvažiavę, jie ir išmetė ginklą. Atrodo, kad vienas žmogus buvo išvažiavęs. Kai mašina išvažiavo, visi dar aiškinosi. Jis su mus užpuolusiais asmenimis po įvykio tikrai nebendravo, o kiti draugai irgi nepasakojo apie tai, kad dar kas nors tarp jų būtų buvę. Girdėjo, kad buvo tėvai susitikę, bet kad draugai nieko (1 t., b. l. 112–114).
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra I. M. mama. Sūnus papasakojo apie įvykį įvykusį 2018 m. balandžio 28 d. galėjo būti apie 21:00 val., sūnus su draugais važiavo dviračiais, jie važiavo negreitai, kadangi vienas iš vaikų ėjo pėstute, prie jų privažiavo automobilis, markės modelio nežinojo, automobilis sustojo priešais vaikus. Kas vairavo automobilį nepasakė, sakė, kad automobilyje sėdėjo trys suaugę asmenys, du vyrai ir viena moteris. Sūnus taip pat pasakė, kad visi trys asmenys galimai buvo neblaivūs. Vardų pavardžių tų asmenų nei ji, nei sūnus nežino. Sūnus pasakė, kad vienas vyriškis, atidarydamas automobilio priekines keleivio dureles, jomis pargriovė kažkurį iš L. ir V. Vėliau tas vyriškis sudavė vieną smūgį V., kur sudavė nepasakė, tik sakė, kad nuo suduoto smūgio, V. parkrito ant žemės, vėliau tas suaugęs vyras pradėjo mušti kitą vaiką, L., kurio pavardės nežino, kiek prisimena, sūnus minėjo, kad L. mušė rankomis ir kojų keliais. Tuo metu, kol tas vyriškis mušė L. ir V., kitas buvęs vyras nukreipė ginklą į A., kuris bandė su jais kalbėtis, kad nutrauktų muštynes, vėliau ginklas buvo nukreiptas ir į jos sūnų ir dar kitą L. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad ilgiausiai ginklas buvo nukreiptas į A., o po to jis ginklą nukreipęs buvo ir į jos sūnų, ir į L. Nori pabrėžti, kad sūnus nurodė, jog vyras turėjęs ginklą, jį laikė nukreipęs būtent į vaikų galvas. Kiek laiko truko muštynės ir įvykis, kai buvo nukreiptas ginklas į vaikus, sūnus pasakyti negalėjo. Vėliau iš kažkur atsirado kažkieno iš tų trijų suaugusių asmenų vaikas, kurį ta suaugusi moteris ragino trenkti V., ,,išsiaiškinti santykius" muštynių pagalba. Sūnus sakė, kad netikėtai keliu važiavo kaimo gyventojas E., kuris sustojęs pradėjo klausinėti, kas vyksta, ir tada vyras laikęs ginklą, jį paslėpė, taip pat nuo ežero, kuris yra ne toliese galimai išgirdę triukšmą pradėjo eiti link vaikų poilsiautojai. Tada tie trys suaugę su vaiku susėdo į automobilį, kuriuo atvažiavo ir išvažiavo. Sūnus minėjo, jog kaimo gyventojai kalba, kad tas vyras, kuris laikė į vaikus nukreipęs ginklą turi nelegalų ginklą. Dar sūnus minėjo, kad tarp V. ir to vyro, kuris laikė ginklą sūnaus vyksta ne pirmas konfliktas. Iš sūnaus apie įvykį sužinojo prieš kelias dienas, kai paskambino tyrėja išsikviesti į apklausą. Sūnaus paklausė, kodėl nepasakė apie įvykį iš karto, atsakė, kad baiminosi, kad ji nepradėtų aiškintis, kviesti policiją, kad nebūtų sūnui blogiau. Po minėto įvykio nepastebėjo esminių pokyčių sūnaus elgesyje. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad įvykio metu patyrė stresą buvo labai išsigandęs. Nenori, kad sūnus būtų pripažintas nukentėjusiuoju. Viską pasakojo taip kaip suprato iš vaiko pasakojimo. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (1 t., b. l. 102).
Liudytojas nepilnametis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. su kažkokiais vaikinais turėjo konfliktą, jie visą laiką pykdavosi, tai jie važiavo pasikalbėti su jais, dėl ko jie pravardžiuoja jį. Rusiškai nesupranta, tai nesuprato, ką jie tarpusavyje kalbėjo. Tie pradėjo stumdytis, jis pribėgo, atitraukė, kad nustotų muštis. Po to nuvažiavę pas draugą V., jį pasikvietė ir tada grįžo atgal. Po to matė mašiną, pasitraukė nuo gatvės, mašinai važiuojant, stabdant su durimis daužė į V. ir į L., kurie buvo ant dviračių. S., išlipęs iš mašinos, pradėjo juos daužyti, mušti. (Duomenys neskelbtini) norėjo eiti V.i ir L. padėti ir tada P. išsitraukė daiktą, kuris buvo labai panašus į ginklą, jie išsigando, jie pradėjo rusiškai kalbėti ir jis nieko nesuprato. Moteris pasakė: „Tegul jie patys išsiaiškina“ ir jie pradėjo muštis. Priėjo du kaimynai broliai, atvažiavo dar vienas kaimynas E., po to išsiskirstė ir nuėjo pas V. V. susistumdė su kažkuo, jis atskyrė juos, kad nebūtų jokių problemų, paklausė kaip tas jaučiasi, su kuriuo jis susistumdė. Po to norėjo į lauką nueiti kažką paveikti įdomaus. S. ir P. buvo tų vardai, kurie išlipo iš mašinos. S. pradėjo L. mušti, kai jis nuo dviračio, net nespėjo nulipti. P. išsitraukė daiktą, panašų į ginklą. Jis laikė tą daiktą ir žiūrėjo į juos. Filmavo kažkiek, bet blogai matosi, nes žema kameros kokybė. Filmavo P., bet kamera tai labai neryškiai užfiksavo. Sunku suprasti, kai greitai rusiškai kalba, todėl negalėjo suprasti, ką jie šneka. Kai lietuviškai sakė, tada suprato. Tik momentais jie kalbėjosi lietuviškai. Viena moteris sakė, kad „tegu jie dviese išsiaiškina“ ir jie tada pradėjo muštis. Jie du ir mušėsi, o nieko negalėjo, nes P. turėjo tą daiktą, panašų į pistoletą. Kai P. išsitraukė tą daiktą, S. baigė mušti L. ir V., ir stovėjo vienoje krūvoje. S., atidaręs automobilio duris, daužė į dviračius V. ir L. Jis juos mušė su kumščiais. Matė, kad V. iš lūpos kraujas tekėjo, kai policija atvažiavo, nes jis pats tai parodė. Juos abu S. mušė kumščiais. Vienas jų mažas plonas, kitas aukštesnis, o tas S. 28 metų, jie ir dviese nelabai ką jam galėjo padaryti. Tą kartą, kai V.i lūpa buvo prakirsta, jis tik matė, kad S. mušė. Jis buvo nugara, todėl nematė vietos, į kurią sudavė smūgį. Įvykio dieną su dviračiais važiavo jis, V. ir (duomenys neskelbtini). Po to kai grįžinėjo, jų jau buvo 5 ar 6, tiksliai nepamena. Dar prisidėjo I., dar vėliau V., L. jau buvo. Įvykis, kai prasidėjo muštynės, buvo ten, kur asfaltuotas kelias ir posūkis link jų sodybos (duomenys neskelbtini). Tas kelias yra iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), netoli apleisto namo. Atvažiavo šeimyninis, didelis, 5 vietų, tamsios spalvos automobilis. Automobilyje buvo 3 žmonės ir vienas vaikas. Buvo S., P., mergina ir jos vaikas. Ir tada su dviračiu atvažiavo dar kitas vaikas. Ta mergina pasakė: „Tegu jie abu išsiaiškina“ ir jie pradėjo muštis. S. mušė tik tuos du draugus, kuriuos minėjo. P. laikė daiktą panašų į pistoletą, kurį išsitraukė iš už nugaros. Jie tarpusavy rusiškai kalbėjo. Tik mergina lietuviškai tą sakinį pasakė. Gal jie atkeršyti norėjo, net neįsivaizduoja dėl ko visa tai įvyko. P. su mergina nieko nelietė. Tik P. grasino daiktu, panašiu į ginklą. P. daiktą, panašų į pistoletą, išsitraukė iš už nugaros, jie tuo metu buvo krūvoje. Jie kalbėjo rusiškai kažką tarpusavyje, po to atvažiavo E. toks ir tada P. ginklą paslėpė kažkur. E. paklausė: „Kur ginklas, kur jį padėjai?“, bet jis jau buvo tą daiktą, panašų į ginklą, paslėpęs ir niekas nematė kur (1 t., b. l. 124–126).
Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra L. V. tėvas. Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. sužinojo tik kitą dieną iš sūnaus. Sūnus papasakojo, kad tarp V. ir tų asmenų, kurie atvažiavo prie vaikų, vaiko, buvo kažkoks konfliktas, dėl ko nežino ir sūnus nepasakė, nes mano taip pat nežino. 2018 m. balandžio 28 d. sūnus su kitais draugais L., V., I. ir A., kiek suprato, važiavo dviračiais ir iš paskos jų ėjo V. Sūnus pasakė, kad vaikams bestovint ant gatvės, prie jų privažiavo automobilis, markės modelio sūnus nepasakė, taip pat nepasakė kas vairavo automobilį, tik nurodė, kad dar automobiliui riedant, kiek žino S. kuris sėdėjo priekyje, keleivio pusėje riedant automobiliui, atidarė automobilio duris ir jomis kliudė, kiek suprato, V. ir L. Vėliau, automobiliui sustojus, iš jo išlipo trys asmenys, tarp jų buvo viena moteris, minėtas S. ir dar kažkoks nežinomas vyras. Sūnus sakė, kad S. išlipęs iš automobilio sudavė smūgį V., kur tiksliai nežino, nuo suduoto smūgio V. pargriuvo, tada pradėjo galimai spardyti L. Netoliese jų stovėjo sūnus, A. ir I. A. norėjo nutraukti muštynes, bet tada trečias buvęs suaugęs vyras pradėjo A. ginklu grasinti. Iš kur išsitraukė tas vyras ginklą nežino, nepaminėjo sūnus. Sūnus yra nufilmavęs įvykį (dalį įvykio, jo pradžią), bet pamatęs ginklą filmavimą nutraukė. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad A. bandė vyrą su ginklu raminti, sakydamas, kad reikia išsiaiškinti kame problema ir kad nutrauktų muštynes. Kiek suprato iš sūnaus, vyras laikė ginklą nukreipęs A. į veidą, vėliau ginklą buvo nukreipęs ir į jo sūnaus ir į I. pusę, t. y mojavo ginklu iš vienos pusės į kitą. Ką tas vyras šaukė, nurodyti negalėjo, minėjo kad šaukė ir keikėsi rusų kalba. Vėliau sakė, kad prie jų privažiavo automobilis, kurį vairavo kaimynas E. ir kad E. privažiavus, vyras, turėjęs ginklą, jį kažkur paslėpė. Dar sūnus nurodė, kad ten įvykio metu iš kažkur atsirado galimai tos moters vaikas, kurį ji ragino susipešti su V. Privažiavus E., visi konflikto dalyviai išsiskirstė. Ir kiek žino, V. brolis po konflikto, praėjus kiek laiko iškvietė policiją. Nenori, kad jo sūnus būtu pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l.116).
Liudytoju D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. yra jo brolis. Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. gali pasakyti, kad apie 21:43 val., skambino į policiją, dėl to, kad (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 11, buvo sumuštas jaunesnysis brolis V. M.. Tą vakarą dirbo kieme ir girdėjo, kaip netoli namo Nr. 11 vyksta kažkoks konfliktas, tada paskambino draugas E. S. kuris pasakė, kad prie 11 namo susirinkusi krūva žmonių, konfliktuoja, tarp jų yra ir jaunesnysis brolis V. Po skambučio sugrįžo brolis V. su savo draugais, kurie pasakė, kad jiems važiuojant dviračiais, prie namo Nr. 11, prie jų privažiavo automobilis Opel Astra mėlynos spalvos, kurį vairavo A. K., su ja automobilyje sėdėjo S. B. ir P. D., kur jie sėdėjo nežino. Vaikai nurodė, kad važiuojant automobiliui Opel Astra, kažkas atidarė važiuojančio automobilio dureles, nežino kurias ir durelėmis kliudė vieną iš buvusių vaikų, kurį nežino. Automobiliui sustojus iš jo išlipo S. B. ir pradėjo mušti L. N., sakė kad iš kojos kelio spyrė jam į galvą, vėliau brolis V. norėjo nustumti S. nuo L., tada S.pradėjo mušti brolį V., sudavė du smūgius ranka į nosį, V. tada iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau iš automobilio išlipo P. D. ir sakė kad turėjo su savimi ginklą, panašų į pistoletą. Vaikai nurodė, kad ginklą buvo nukreipęs į vaikus ir juo gąsdino juos, ką sakė vaikams laikydamas ginklą, nežino. Su broliu buvo kartu A. K., L. N., L. V., I., pavardės nežino, V. R. ir dar vienas vaikas, kurio vardo ir pavardės nežino. Tada iškvietė policijos pareigūnus, dėl įvykio. GMP pagalba kviesta nebuvo, nes brolis V. nusiplovė veidą, nosis neatrodė lūžusi, tik skundėsi brolis, kad jam skaudą nosį, taip pat tuo metu neturėjo galimybės nuvežti brolį į ligoninę, nes neturėjo pinigų. Po šio įvykio į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes turėjo finansinių problemų ir nebuvo galimybės nuvykti. Kai atvyko policijos pareigūnai, parašė policijos pareigūnams pareiškimą, dėl įvykio. Po to įvykio skambino porą kartų į telefoną S. B. ir P. D., jie skambino skirtingomis dienomis ir skirtingais laikais, tik atsimena, kad iš to pačio telefono numerio, bet numerio neišsisaugojo ir jo nurodyti negali, pokalbių metu jie sakė, kad susidoros su dėde A. M., kuris šiuo metu sėdi kalėjime. Iš balso atpažino, kad skambina būtent S. B. ir P. D.. Dar buvo įvykis, kad prie namų buvo atvažiavęs automobilis Mercedes Benz, juodos spalvos, numerių dabar nurodyti negali, iš jo išlipo moteris ir P. D., kurie mamai pasakė, kad jie susidoros su jais, kad nieko neįrodys. Ta moteris buvusi su Petru pasakė, kad jos vyras labai turtingas ir kad ,,užmėtys" advokatus pinigais, kad teisė bus jų pusėje. Abu savavališkai užėjo į kiemą, ir ta moteris ėmė filmuoti jų kiemą, automobilius. Mama liepė jiems išeiti iš kiemo, bet jie neklausė. Jų kiemas tvora neaptvertas. Apie įvykį, kai atvažiavo P. D. su kažkokia moterimi ir filmavo kiemą, sužinojo iš mamos, nes tuo metu buvo darbe. 2018 m. liepos 18 d. apie 19:52 val., vėl S. B. sumušė brolį V., kuriam po įvykio buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. V. tą dieną važinėjo dviračiu, su girininko sūnumi, kurio vardo ir pavardės nežino, jie buvo sustojęs prie kaimo bibliotekos, tada pribėgo S. B., sučiupo brolį už sprando ir kumščiu sudavė į veidą, ir į ranka, nepamena į kurią ir kiek buvo suduota smūgių. Po įvykio vėl grįžo kruvinas brolis ir papasakojo apie tai kad vėl buvo sumuštas S. B.. Tada jis vėl iškvietė policijos pareigūnus ir GMP pagalbą. Santariškių ligoninėje broliui buvo nustatytas nosies kaulo lūžis ir sumušta ranka. Po apžiūros brolis buvo išleistas namo. Šiuo metu daugiau nieko papildyti negali, pasakė ką prisiminė (1 t., b. l. 131).
Liudytojas D. M. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad toliau pasilieka prie jau duotų liudytojo apklausos metu parodymų tik dar papildomai patikslino tai, kad A. K. yra pažįstama, su ja niekada anksčiau nebendravo, tik pasisveikindavo, ją žinojo kaip P. D. sugyventinę. Su P. D. susipažino prieš 10 metų bendravo su juo iki 2017 metų, po to nepalaikė jokių ryšių, su juo nebendravo. Nori pasakyti, kad jis nežino kodėl A. K. apklausoje nurodė, jog jai buvo davęs pasaugoti du ginklus. Apie tai nieko nežino. Jokių ginklų nei namuose, nei automobilyje neturėjo ir nelaikė. Automobilį Peugeot turėjo maždaug prieš du metus, kurį pridavė į metalo laužo supirktuvę. Tai yra A. K. prasimanymas (1 t., b. l. 134).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu P. D. ir trimis savo nepilnamečiais vaikais, R. D. gimusiu (duomenys neskelbtini), K. K. gimusia (duomenys neskelbtini) ir R. K. gimusiu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio įvykusio 2018 m. balandžio 28 d. galėjo būti apie 20:30 val., sūnus R. D. lydėjo namo savo draugą T. J. ir ėjo pro (duomenys neskelbtini). R. papasakojo, kad V. M. pamatė, kad sūnus eina su draugu, paėmė dviratį ir kažkur nuvažiavo. Kaip suprato iš sūnaus, kad V. nuvažiavo pasikviesti savo draugų. Vėliau V. pasikvietęs draugus, važiavo dviračiais iš paskos sūnaus ir jo draugo, sakė kad visi mėtė į juos akmenis. V. su draugais vėliau pagavo T., draugai V. laikė jį, o pats V. mušė T., o sūnus R. greitai paėmė T. dviratį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kviesti pagalbos. Kiek žino, T. tėvai, dėl sūnaus sumušimo į policiją nesikreipė, ir sakė, neminėti jo sūnaus, nes nenori turėti problemų su policija. R., nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), iš pažįstamos V., pavardės nežino, paėmė telefoną ir paskambino sugyventiniui P. Paskambinęs pasakė, kad V. M. su draugais sekė juos iš paskos, nori sumušti, kad T. sumušė, kad nežino, kur šiuo metu yra T. P. tada išėjo R. pasitikti. Į namus tada buvo atėjęs S. B.. Kadangi P. ilgai negrįžo, o jie su S. būdami kieme išgirdo, kaip kažkas prie kalno pradėjo bartis. Tada su S. įsėdo į automobilį, Opel Astrą, valstybinio numerio nepamena, vairavo ji pati, vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, bet vairavo todėl, kad bijojo, kad gali sumušti vaiką, nes nežinojo kas ten darosi. Į automobilį įsėdo dar du vaikai K. ir R., kadangi jų nebuvo kur palikti. S. sėdėjo automobilyje priekyje, keleivio vietoje, gale sėdėjo du vaikai. Privažiavo ant kalno ir ten buvo sugyventinis P., su sūnumi R. ir dar buvo V. M. su savo draugais, tų draugų buvo gal aštuoni. T. kai atvažiavo, nebuvo. Kai privažiavo prie vaikų, sugyventinis P. stovėjo ir barėsi su vaikais, rankose nieko neturėjo, tik žino, kad striukės kišenėje jis turėjo elektroninę cigaretę. Elektroninė cigaretė juodos spalvos, stačiakampio formos su vamzdeliu. Išlipdamas S. tikrai nekliudė jokio vaiko su automobilio durelėmis. Tik išlipęs paėmė kažkurį vaiką už rūbo apykaklės ir nustūmė į šoną, nes tas vaikas norėjo muštis su S. Tas vaikas nenukrito ant žemės, jis tiesiog stovėjo jau toliau. Kai išlipo iš automobilio, girdėjo kaip kažkuris iš vaikų pasakė ,,davai budim pyzdit" ir visi numetė dviračius ir pradėjo bėgti link sugyventinio su sūnumi R. Vienas iš vaikų, kuris nežino, bet žino kad užsiima sportu kažkokiu, lyg ir boksu. Kai vaikai pradėjo bėgti link P. su sūnumi, tada P. iš kišenės ištraukė tą elektroninę cigaretę ir, laikydamas ją rankose, kaip ginklą, pasakė ,,stokit, jei eisit muštis šausiu''. Kai P. laikė elektroninę cigaretę, nuo tų vaikų kompanijos atstumas buvo dar apie 2 metrai. Tada, kai vyras pagąsdino vaikus, jie sustojo ir nebėjo link jo, tada pradėjo gražiai kalbėti, kad viskas '' baigiam''. Jie tuo metu su S. stovėjo prie mašinos. Vaikai K. ir R. toliau sėdėjo automobilyje. Ji visą laiką tylėjo, nieko nesakė, savo sūnaus neskatino muštis. Neneigia, kad sūnus R. vieną kartą sudavė iš kumščio V. M. į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas. Tada P. patraukė sūnų, nuo V., kad toliau nesimuštų, ji pasakė, kad sūnus daugiau nesimuštų. Toliau ji, P., S. susėdo į automobilį ir važiavo namo, o sūnus R. važiavo dviračiu iš paskos. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, su jais kažkoks vaikinas, kurio net nebuvo įvykio metu, jis tik su BMV automobiliu privažiavo tada, kai jie jau važinėjo namo, jis pradėjo policijai sakyti, kad esame girti, negražiai kalbėti. Jie tada parašė pareiškimą, dėl to, kad V. M. su draugais, pradėjo kabinėtis prie vaiko. V. nuolatos kabinėjasi prie sūnaus R., yra ne kartą rašiusi pareiškimą į policiją. Nuotraukos, su dviem ginklais, kurios yra pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra jos pačios darytos, ji tuos ginklus laikė rankoje, vėliau patalpino į socialinį tinklą ,,Facebook" nes buvo juos davęs valandai pasaugoti D. M.. Nuotraukos buvo darytos prieš tą įvykį, tiksliai neprisimena, galėjo būti žiemą, kai buvo atvažiavęs D. M. ir sugyventinis paprašė D., kad jis jį nuvežtų į ,,Maximą", tada D. jai padavė du pistoletus, kurie yra foto nuotraukose ir pasakė, kad pasaugotų juos, sakė, kad jei sustabdys policija ir juos ras pas jį, tada jam bus blogai. Tada ji tuos ginklus ir sutiko pasaugoti. Atrodo, kad vienas iš ginklų, gali būti dujinis, nes buvo lengvas, juodos spalvos ir ant ginklo gal netoli vamzdžio buvo raudonas taškiukas, kitas ginklas labai sunkus, juodos – sidabrinės spalvos, jis gali būti kovinis. Pati dabar supranta, kad galėjo grėsti administracinė atsakomybė, kad saugojo juos, neturėdama leidimo, bet tuo metu nepagalvojusi apsiėmė juos palaikyti. Kiek žinoma iš P., sakė, kad D.ginklus laiko savo automobilyje, Peugo, po sėdyne, tik kuria nežino, nes P. sakė, kad jam yra D. rodęs. Kiek žino, D. nelegaliai laiko tuos ginklus. D. M. yra V. M. brolis. Nori patikslinti, kad 2018 m. balandžio 24 d. įvykio metu nei ji, nei sugyventinis P. prieš vaikus tikrai nesmurtavo, kaip minėjo, P. tik laikydamas elektroninę cigaretę rankoje, kaip ginklą, pagąsdino tuos vaikus, kad jie nepultų ant jo ir sūnaus. O S. įvykio metu tik paėmė kažkurį iš vaikų už rūbų apykaklės ir nustūmė nuo automobilio, bet tas vaikas tikrai nepargriuvo. Daugiau nieko papildyti šiuo metu negali, pasakė viską, ką žinojo (1 t., b. l. 138–139).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu per akistata paaiškino, kad D. M. buvo atvykęs išgėrinėjo su P. D., siūlė nupirkti ar klausė gal žino kam galima šiuos ginklus parduoti, P.pasakė, kad jam reikia nuvykti į „Maksimą“, D. pasakė, kad dar reikia butelį nupirkti ir tada pasakė, kad jai reikia pasaugoti šiuos ginklus. Ji paklausė kam tie ginklai? Jis atsakė, kad jeigu sustabdys policija, tai jis be teisių ir dar ginklai, tai bus problemų. Mašiną vairavo jis pats, kokią mašiną tą dieną vairavo nepamena, bet man atrodo, kad Peugeot, valstybinio numerio nežino. Šiuos abu ginklus jis turėjo už striukės, iš pradžių pokalbio metu nepastebėjo, kad būtų turėjęs šiuos ginklus, bet kai pasakė, kad reikia šiuos ginklus pasaugoti ištraukė juos iš už striukės, iš striukės vidinės kišenės, buvo kad ir už nugaros turėjęs ginklą, kai buvo atvažiavęs grasinti ginklu jos sugyventinio broliui, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis užbaigtas, tačiau koks priimtas sprendimas toje byloje jau nepamena. Ji sutiko pasaugoti šiuos ginklus, nes nežinojo įstatymų, ir negalvojo, kad D. gali pasakyti, kad tai jos ginklai. Jie išvažiavo, o ji namuose ant lovos laikė šiuos ginklus. Juos laikė iki to laiko, kol jie grįžo iš „Maximos“. Grįžę dar išgėrė nupirktą butelį degtinės, D. pasiėmė šiuos ginklus ir neblaivus automobiliu Peugeot išvažiavo. Kol D. ir P. buvo išvažiavę į „Maksimą“, ji padarė šių ginklų fotonuotraukas, ir kažkada vėliau, gal po dviejų ar trijų dienų ginklų nuotraukas įkėlė į „Facebook“ paskyrą. Nori pasakyti, kad buvo du šaunamieji ginklai. D. yra sakęs, kad šie ginklai yra tikri, kad su šiais ginklais jis šaudo karjere, kad jie labai gerai šaudo. Kur šiuo metu yra šie du šaunamieji ginklai nežino. Nieko su šiais ginklais nedarė, jų neardė ir netikrino, kadangi nežino kaip tai daryti. Juos tik palaikė ant lovos, kol D. su P. sugrįžo iš parduotuvės. D. M. paaiškino, kad A. K. pateiktą atsakymą girdėjo, su atsakymu kategoriškai nesutinka, nes tai yra melas. Ir turi Andželikai du klausimus: Pirma, ar logiška būtų savo ginklus rodyti policijos pareigūnams šiose nuotraukas? A. K. atsakė nežino, ar tai logiška, jei jis nežiūrėjo į tas nuotraukas tai tegul pažiūri, gal jis turi ginklų arsenalą. Antra, atkreipkite dėmesį į tai, kad ginklų fotonuotraukose yra data 2017 m., o brolio V. M. trauma gauta 2018 m., kai brolis buvo užpultas ir šiuo ginklu jiems buvo grasinta, nes visi įvykio liudytojai sakė, kad tai buvo vienas iš tų ginklų, kuris yra fotonuotraukose. A. K. nurodė, kad įvykio metu buvo grasinta ne ginklu, o elektronine cigarete (1 t., b. l. 146–147).
Liudytoju B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 21:43 val., dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK VTV mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , prieš 15 min., pranešėjo kaimynas kurio vardo ir pavardės neprisimena, grasino ginklu pranešėjo broliui, šalia buvo daug vaikų. Atvykusius pasitiko vaikai, kurie buvo įvykio metu ir jų mamos, kurių vardu neprisimena. Visi nurodė, kad prieš 15 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vaikams, kurių vardų neprisimena, stovint ant kelio privažiavo automobilis, kurio markės nepasakė, kiek buvo automobilyje asmenų, taip pat neprisimena, kadangi buvo daug žmonių ir visi kalbėjo vienu metu, buvo sunku suprasti įvykio aplinkybes. Bendraujant vaikai ir jų mamos neatrodė išsigandę. Tačiau pavyko išsiaiškinti, kad vienam iš buvusių vaikų, kaimynas P. D. grasino ginklu. Kaip pasireiškė grasinimas nepaaiškino. Iš vieno iš buvusių asmenų buvo priimtas pareiškimas. Vėliau nuvažiavo pas P. D., kuris paaiškino, kad vyksta konfliktai tarp jų vaikų ir kad nekartą yra kreipęsis į policiją, dėl vaikų konfliktų. Taip pat nurodė, kad jokio ginklo niekas neturėjo. P. D. taip pat parašė pareiškimą. Sulaikytų asmenų nebuvo, pareiškimai ir tarnybinis pranešimas buvo perduoti į Vilniaus apskrities VPK 2 PK. Daugiau nieko papildyti negali (1 t., b. l. 129).
2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje vyresnysis tyrėjas S. Č. protokole – pareiškime savo rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje I. K. protokole pareiškime užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pažįstamas P. D. kartu su S. B. privažiavę automobiliu sumušė V. M. ir jo draugus. P. D. įvykio metu turėjo daiktą panašų į pistoletą. V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 9).
2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tikslinant D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą iš jos motinos I. K. buvo priimtas protokolas pareiškimas, kad 2018 m. gegužės 28 d. po 21:00 val. atėjęs jos sūnus V. M., gimęs 2004 m. sausio 5 d., pasiskundė, jog jam praskelta lūpa ir paaiškino, kad apie 21:00 val. (duomenys neskelbtini) ,kai jis ėjo (duomenys neskelbtini) pabaigoje su draugais V. R., L. N., A. K., I. M. prie jų iš paskos privažiavo automobilis Opel Astra, kurį vairavo A. K., šalia sėdėjo S. B., gale jos sugyventinis P. D.. S. B. automobilio durelėmis trenkė jos sūnui, visi išlipo ir puolė jos sūnų ir L. N., kadangi prieš įvykį jie konfliktavo su P. D. sūnumi R. D.. A. K. pradėjo rėkti ant vaikų norėjo suduoti jos sūnui, tačiau jis pasitraukė , galimai sudavė L. N., tuomet S. B. sudavė kumščiu sūnui į veidą ir praskėlė lupą, po to pradėjo mušti L. N.. A. K. bandė apginti vaikus, tačiau P. D. ištraukė juodą pistoletą, tuomet visi išsigando, tačiau nužudyti negrasino. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Patikslinti dėl L. N. nepavyko, kadangi jis su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad konfliktas kilo, nes V. M. skriaudžia P. D. vaiką R. D. ir jo draugą, pareiškimas irgi nagrinėjamas. A. K. paaiškino, kad konflikto metu smurtavo tik tai S. B.. Apklausti jo nepavyko, nes teko vykti į iškvietimą, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). P. D. paaiškino, kad kelis kartus rašė pareiškimus policijai, kad V. M. su draugais skriaudžia jo sūnų ir jo draugą. 2018 m. balandžio 28 d. vaikai vėl buvo sumušti, todėl pamatęs einantį V. M. sustojo, kartu su žmona ir draugu išlipo iš automobilio, smurto niekas nenaudojo tik tai S. B. laikė vieną vaikiną už marškinėlių, kadangi pastarasis norėjo muštis. Jokio ginklo neturi įvykio metu laikė rankoje elektroninę cigaretę (1 t., b. l. 22 ).
Iš Bendrojo pagalbos centro įrašo suvestinės dėl viešosios tvarkos pažeidimo (1 t., b. l. 25, 2 t., b. l. 30).
2018 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelio atkarpa prie namo Nr. 48, kurioje pėdsakų tinkamų fiksavimui neaptikta (1 t., b. l. 26).
2018 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota pilkos spalvos su vamzdeliu elektroninė cigaretė, kurią 2018 m. rugsėjo 7 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu apžiūrai pateikė įtariamasis P. D.. Apžiūrima pilkos spalvos elektroninė cigaretė, su vamzdeliu, kurios bendras ilgis – 14 cm. Vamzdelio su sidabriniais apvadais ilgis – 5,3 cm. Ant vamzdelio yra juodos spalvos antgalis, kurio ilgis – 1,2 cm. Ant elektroninės cigaretės korpuso yra baltos spalvos užrašas ,,ISTICK POWER". Kitoje elektroninės cigaretės pusėje, ant korpuso yra baltos spalvos užrašas ,,ELEAF". Elektroninės cigaretės kairiame šone yra trys juodos spalvos mygtukai, mygtukų apačioje ir viršuje yra du varžtai, korpusui sutvirtinti. Elektroninės cigaretės Dešiniame šone yra du varžtai, elektroninės cigaretės korpuso viršuje ir apačioje. Elektroninės cigaretės korpusas apibraižytas (1 t., b. l. 74–75).
2. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje
2018 m. liepos 8 d. pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. M. rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje. Protokole pareiškėja I. K. nurodo, kad 2018 m. liepos 8 d., apie 15:00 val. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas S. B. konflikto metu sumušė nepilnametį V. M., kuriam Santaros vaikų klinikose nustatytas nosies kaulo lūžimas, kairiojo peties žasto sumušimas (2 t., b. l.6 ).
2018 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas yra gatvės dalis, neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama teritorija. Kairėje pusėje yra laukas, matoma paženklinta ženklu, viešojo sustojimo transporto sustojimo vieta. Kitoje gatvės pusėje yra matomas baltos spalvos, aptvertas tvora, dviejų aukštų mūrinis pastatas, ant kampinės sienos matomas užrašas, (duomenys neskelbtini). Kiti gyvenamieji pastatai yra toliau, nuo apžiūrimos vietos. Už aptvertos pastato teritorijos yra sankryža, asfaltuotas pravažiavimas link ežero. Įvykio vietos apžiūros metu, reikšmingų tyrimui nusikalstamos veikos objektų daiktų nėra nustatyta, nieko nėra paimta (1 t., b. l. 9–11 ).
2018 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 2313/2018 (01) V. M. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu ir aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 8 d.). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Dešiniojo skruosto odos nubrozdinimas padarytas kietu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 8 d.). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (2 t., b. l. 24–25).
Motyvuojamoji dalis
3. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. B. ir P. D. padarė įstatymo uždraustą veiką – 2018 m. balandžio 28 d. viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, S. B. atliekant smurtinio pobūdžio veiksmus nepilnamečių nukentėjusiųjų V. M. ir L. N. atžvilgiu, kurie jiems sukėlė fizinį skausmą, o P. D. grasinant nukentėjusiajam A. K., demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, S. B. 2018 m. liepos 8 d. žodinio konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino. Jų nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, tiesiogiai konflikte dalyvavusių ir mačiusių nepilnamečių liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepilnamečiui V. M. be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus nukentėjusiojo V. M. parodymus su specialisto išvada, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310/942/2016, Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-24-689/2019). BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris nagrinėjamu atveju inkriminuotas kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).
Byloje nustatyta, kad veikdami bendrininkų grupėje S. B. ir P. D. viešoje vietoje – gatvėje, prie namo, savo veiksmams kaip pretekstą panaudodami mažareikšmę dingstį – siekį sudrausminti sukonfliktavusius nepilnamečius, agresyviai nusiteikę, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė S. B. smurtinio pobūdžio veiksmais nepilnamečių V. M. ir L. N. atžvilgiu, bei P. D. grasinimais, kurių panaudojimui jis išsitraukęs ir nukreipęs į nukentėjusįjį A. K. pasitelkė daiktą, t. y. elektroninę cigaretę panašią į šaunamąjį ginklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nuo tokio jų elgesio įvykio vietoje buvę asmenys – nukentėjusieji ir nepilnamečiai liudytojai, buvo šokiruoti, išsigando ir pajuto stresą. Pažymėtina, kad kaltinamieji pripažino, kad nuo jų sukelto konflikto kilo triukšmas, kurį galėjo girdėti bei dėl to pasipiktinti ir netoli gyvenantys žmonės. Sutiko, kad įvykęs konfliktas sudrumstė viešąją tvarką.
Kvalifikuojant kaltinamojo S. B. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajam atsiradusių padarinių, būtent ar kaltinamojo atitinkamų veiksmų poveikis buvo nukentėjusiajam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žodinio konflikto metu kaltinamasis S. B. panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. M., dėl ko jis patyrė kūno sužalojimus vertinamus nesunkių sveikatos sutrikdymu.
Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. B. ir P. D. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. ir P. D. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o S. B. veiksmus dėl antrojo epizodo kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Dėl bausmių skyrimo ir atsakomybės individualizavimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo S. B. dėl abiejų nusikalstamų veikų ir kaltinamojo P. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis S. B. savo iniciatyva ir valia sutiko bei įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajam V. M. ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, už nukentėjusiojo V. M. gydymą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkiančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kaltinamojo S. B. atsakomybę sunkiančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas pažymi, kad BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kaltinamieji S. B. ir P. D. kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymu, t. y. viešosios tvarkos pažeidimu. Kadangi chuliganiškos paskatos yra būtinas viešosios tvarkos pažeidimo požymis, teismas nepripažįsta prokuroro kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 dalyje, kaip jų atsakomybę sunkinančios.
Teismas, skirdamas bausmes S. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į dviejų padarytų nesunkių nusikaltimų pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 84–85), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 86–87), turintis regos sutrikimą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų įstatyminių atstovų, sutiko atlyginti nukentėjusiajam V. M. ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kas parodo jo požiūrį į nusikalstama veika padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės apribojimą, jo dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad S. B. nusikalstamos veikos padarytos prieš tą patį asmenį, su kuriuo sieja konfliktiniai santykiai, byloje yra duomenų, kad tokius S. B. veiksmus galėjo įtakoti nukentėjusiojo išsakyti žodžiai apie jo negalią, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017 (S)).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. D. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai prisipažino, dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė. Nukentėjusysis A. K. ir nukentėjusiųjų atstovai įvertino, kad jis gailisi, jam atleido, savo atleidimą patvirtino ir baigiamųjų kalbų metu, kas taip pat turi įtakos individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 65), nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, ketina užsiimti individualia veikla, padarė išvadas dėl savo elgesio. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 284 straipsnį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad P. D. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog pastarojo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga kaltinamajam P. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, finansinę padėtį, išreikštą poziciją dėl savo veiksmų.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 110,74 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti (2 t., b. l. 34). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo patyrus traumą 2018 m. liepos 8 d. įvykio metu. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusysis V. M. patyrė dėl kaltinamojo S. B. smurtinių veiksmų. Kaip jau buvo minėta tarp kilusios žalos ir kaltinamojo S. B. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo S. B. veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo S. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 110,74 eurus turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilini kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamajam S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (1 t., b. l. 185).
Kaltinamajam P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (1 t., b. l. 177).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą 300 (trijų šimtų) eurų žalą, pinigus perduodant/pervedant įstatyminei atstovei I. K., įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 110,74 eurų turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę S. B. skirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą 300 (trijų šimtų) eurų žalą, pinigus perduodant/pervedant įstatyminei atstovei I. K., įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 110,74 eurų turtinę žalą, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. B. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą 300 (trijų šimtų) eurų žalą, pinigus perduodant/pervedant įstatyminei atstovei I. K., įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 163,09 eurų turtinę žalą, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomoji priemonė S. B. – rašytinis pasižadėjimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 38 straipsniu, P. D. (P. D.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti P. D. (P. D.), baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kardomoji priemonė P. D. (P. D.) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. D. (P. D.) kad:
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 110,74 eurų žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.