- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- 1-1336-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00329-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Saulius Staškus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, Trakų g 10, Šiaulių m.: taikytos priverčiamosios medicinos priemonės:
1) 2016 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
2) 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
3) 2017 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje;
1) 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, galutine subendrinta bausme – 2 metų laisvės atėmimu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2021 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausme – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 4 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2022 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 259 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas; 2023 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, peržiūrėjus 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, peržiūrėjus 2021 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista, peržiūrėjus 2022 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista;
4) 2023 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, peržiūrėtu 2023 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi ir jam paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo; 2024 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2023 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis – nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinta su 4 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 8 mėnesiams,
5) 2025 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 11 dienų, nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. A. 2025 m. gegužės 13 d., apie 11.29 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajam D. B. į krūtinės sritį, taip smurtaudamas sukėlė D. B. fizinį skausmą.
Dėl byloje surinktų įrodymų
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. parodė, kad nukentėjusysis kalėjime dalindavo maistą ir, jo manymu, neįdėdavo tiek kiek priklauso. Dėl sumažintų maisto porcijų visas aukštas skųsdavosi. Jis pagrasino jam, kad už tai gaus. Buvo vedamas iš paskambinimo, sutikus jį ir spyrė. Savo poelgį vertina blogai. Tą minutę atrodė, kad gerai padarė. Dabar dėl to gailisi Nukentėjusiojo atsiprašė iš karto po įvykio, ir prieš kelias dienas jo atsiprašė.
Po kaltinamojo R. A. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
R. A., kai jam 2025 m. birželio 17 d. buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, kaltės klausimo nekomentavo (į klausimą neatsakė), parodymų nedavė (2 t., b. l. 41–43).
2025 m. gegužės 16 d. D. B. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 13 d., apie 11.30 val., Šiaulių kalėjime, adresu Trakų g. 10, Šiauliai, (duomenys neskelbtini), prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini), jam vieną kartą koja spyrė nuteistasis iš Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios kameros, kurį galėtų atpažinti, taip pataikydamas į krūtinės sritį ties jos viduriu. Dėl patirto sužalojimo juto fizinį skausmą, patyrė stiprius psichologinius išgyvenimus, nes turiu potrauminio streso sindromą. Nori, kad nuteistasis, kuris jam spyrė, būtų nubaustas teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 20–25).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Slabio 2025 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. SŽ-24-71 nurodyta, kad 2025 m. gegužės 13 d., 11.29 val., nuteistasis D. B. pastebėtas (duomenys neskelbtini) su sužalojimais, t. y. paraudimu krūtinės srityje, kad nuteistasis R. A. koja smūgiavo Ūkio aptarnavimo būrio nuteistajam į krūtinės sritį (1 t., b. l. 5–7).
Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025 m. gegužės 13 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. gegužės 13 d., 14.00 val., nuteistajam D. B. užfiksuotas kūno sužalojimas – apie 10x15 cm paraudimas krūtinės srityje (1 t., b. l. 8–9).
2025 m. gegužės 13 d. R. A. paaiškinime Nr. SV-24-12157 nurodyta, kad 2025 m. gegužės 13 d., pietų dalinimo metu, jis buvo išvestas skambinti; praeidamas sutiko maisto dalintoją, kuris pradėjo kažko atsitraukinėti nuo jo; jis nežino, dėl ko maisto dalintojas taip elgėsi, gal tiesiog jam vaidenasi, kad jis (R. A.) ant jo puolė ar panašiai. Taigi nieko nesuprato, kas įvyko. Iš vis nesupranta dėl kokių priežasčių turi rašyti pasiaiškinimą (1 t., b. l. 10).
2025 m. gegužės 13 d. D. B. paaiškinime Nr. SV-24-12159, nurodyta, kad jis buvo užpultas darbo metu, jam buvo spirta į krūtinės sritį (1 t., b. l. 11).
2025 m. gegužės 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto Dariaus Gervinskio 2025 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo elgesio Nr. SV-24-12163 nurodyta, kad 2025 m. gegužės 13 d., 11.29 val., nuteistasis R. A., grįždamas nuo taksofono aparato į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), koja smūgiavo Ūkio būrio nuteistajam D. B.. Nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Minėtas įvykis užfiksuotas stacionare vaizdo kamera esančia prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 554/2025(04) nurodyta, kad D. B. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nėra. Šiaulių kalėjimo slaugytojos 2025 m. gegužės 13 d. aprašytas paraudimas krūtinės srityje sužalojimu nevertinamas. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą bei atsakyti į pateiktus klausimus (1 t., b. l. 68–71).
2025 m. gegužės 16 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus specialistas Laimonas Vizgaila tyrimui pateikė du vaizdo įrašus skaitmeninėje laikmenoje CD-R.
2025 m. gegužės 22 d. Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota 2025 m. gegužės 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus specialisto L Vizgailos tyrimui pateiktų du vaizdo įrašų apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „000050_00005020250513121018_0008 - Trim“, jo apačioje užrašas „DMT300-000050-000050 2025/05/13 12:10:18“. Vaizdo įrašo trukmė 00:35. Vaizdo įraše girdimas garsas, vaizdas fiksuojamas iš tarnybinio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įraše matomas koridoriaus vaizdas, kameros Nr. (duomenys neskelbtini) durys, kurias rakina pareigūnė, atpažįstama kaip D. B., šalia jos stovi nuteistasis, atpažįstamas kaip R. A.. Pareigūnas, kurio vaizdo registratoriumi filmuojama sako: „ - Kas negerai pačiam?“. R. A. sako: „ - Sakiau, gi, papulsi (keikiasi)“. R. A. įvedamas į Nr. (duomenys neskelbtini) kamerą. R. A. sako: „ - Nereikės juoktis (keikiasi). Nebereikės juoktis velniui. Džiaukis, kad ne į galvą, asile (keikiasi)“. R. A. nuimami antrankiai, uždaromos Nr. (duomenys neskelbtini) kameros grotos ir durys. Pareigūnas pasisuka į koridoriaus pusę, kuriame matomas stovintis asmuo atpažįstamas kaip D. B.. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „NVR1_ch5_20250513112945_20250513113146 – Trim“, jo apačioje, kairėje pusėje užrašas „Cam5“, viršuje, dešinėje pusėje – „2025-05-13 11:29:44“. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:20. Vaizdo įraše matomas koridoriaus vaizdas, kuriame, įrašo kairėje pusėje, matomos kameros durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriuje taip pat matomi du asmenys, kurie atpažįstami kaip D. B. ir M. R., kurie neša metalinę talpą ir ją deda ant karučio. Padėję talpą, jie eina vienas paskui kitą. Pirma eina M. R., paskui jį – D. B.. Vaizdo įraše „2025-05-22, 11:29:52“, pasirodo asmuo, kuris atpažįstamas kaip R. A.. 11:29:53 R. A. dešine koja spiria D. B. ir pataiko ties krūtinės sritimi (daroma ekrano nuotrauka). D. B. netrukus atsitraukia, prie R. A. prieina pareigūnė atpažįstama kaip D. B.. Koridoriumi matomas ateinantis pareigūnas atpažįstamas kaip D. G. (1 t., b. l. 78–82).
Nukentėjusysis D. B. parodė, kad jis yra nuteistas pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį 10-čiai metų, tačiau nutartį yra apskundęs; šiuo metu jis yra Šiaulių kalėjime, yra priskirtas į Ūkio būrį, ten dirba nuo 2025 m. balandžio 13 d. maisto dalintoju. Pasak D. B., kai jis buvo perkeltas į Ūkio būrį, pačią pirmą dieną, dalinant maistą, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs asmuo jam griebė už rankos ir pasakė: „ - Tu čia nebedirbsi, velnias, mes tave pagausim“. Po šio įvykio, jis pats maisto nebedėdavo ir neduodavo šiai kamerai, tiesiog stovėdavo šalia. Kodėl jam taip pasakė, jis nenumano, tačiau pastoviai jausdavo priešiškumą ir nusiteikimą prieš jį iš šio asmens. D. B. teigimu, to asmens vardo ir pavardės jis nežino, tačiau atpažinti galėtų. Asmuo yra aukštesnis už jį (D. B.), smulkaus kūno sudėjimo, plikas, akių spalvos neįsidėmėjo, šviesesnio gymio, gal apie 30 metų amžiaus. Kaip nurodė D. B., jis 2025 m. gegužės 13 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių kalėjime, prie (duomenys neskelbtini) kameros susinešė maisto puodus ant maisto vežimo vežimėlio ir ruošėsi nešti kitus, tada atsisuko į savo dešinę pusę ir pamatė prieš save tą asmenį, kurį anksčiau apibūdino ir pajuto smūgį į krūtinės sritį, ties viduriu. Mano, kad jam spyrė dešine koja, vieną kart. Po to tas asmuo keikdamasis pasakė: „ - Sakiau, kad pagausiu“. Pasak D. B., tam asmeniui jis nieko neatsakė; įvykį matė pareigūnė, kuri jį atvedė, ir pareigūnas, kuris ėjo koridoriumi (pareigūnų vardų ir pavardžių jis nežino). D. B. teigimu, smūgio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, šiam asmeniui jis turi pretenzijų, nori, kad tas asmuo būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Jam (D. B.) yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau dėl jo pasisakys vėliau (1 t., b. l. 40–43).
Apklaustas papildomai, D. B. patikslino, kad pirmoje apklausoje jis nurodė, jog asmuo buvo plikas, nes šis asmuo buvo trumpai kirptų plaukų. Pasak D. B., jis šiuo metu jau apie keturias savaites nebedirba maisto dalintoju, su šiuo asmeniu, kuris jam spyrė, nebesusitinka, tačiau yra iš kitų nuteistųjų girdėjusių, kad jis šneka, jog jam šitai geruoju nesibaigs. Taip pat D. B. nurodė, jog dėl civilinio ieškinio jis dar tiksliai nėra nusprendęs ir galutinai nurodys teisme. Po šio įvykio jis juto didelį skausmą krūtinės srityje porą dienų, turėjo pakeisti darbo vietą, patyrė dvasinius išgyvenimus (1 t., b. l. 44–46).
2025 m. gegužės 26 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog D. B. iš jam pateiktų šešių nuteistųjų nuotraukų atpažįsta nuteistąjį R. A. bei pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinti asmenų foto nuotraukų jis atpažįsta asmenį pažymėtą Nr. 1, kuris jam 2025 m. gegužės 13 d. spyrė koja į krūtinės sritį. D. B. jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, jo šviesios veido odos, tamsių antakių. Apklausos metu nurodė, kad asmuo yra plikas dėl to, kad tuomet, kai jis spyrė, asmuo buvo trumpai kirptų plaukų, o anksčiau kai jį teko matyti kameroje, kiek pamena, tai ir dar trumpesni jie buvo (1 t., b. l. 95–102).
Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba Šiaulių kalėjime Saugumo valdymo skyriaus jaunesniąja specialiste. 2025 m. gegužės 13 d., dienos metu, tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti prieš pietus, jos kolega D. G. nuteistąjį R. A. nuvedė paskambinti. Kadangi R. A. vedžiojamas su antrankiais, todėl jis buvo vedamas į atskirą patalpą, kur yra taksofono aparatas. R. A. negali būti vedamas į koridorių, kur yra bendri taksofono aparatai. Pasak D. B., po maždaug 10 minučių trukusio pokalbio, R. A. pasiprašė būti vedamas atgal į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji R. A. vėl uždėjo antrankius, surakindama jo rankas nugaroje ir vedė pirmo aukšto koridoriumi į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriuje nieko nebuvo, tada R. A. pasisuko eiti į kitą koridorių, link kameros Nr. (duomenys neskelbtini), ji tuo metu buvo jam už nugaros. D. B. teigimu, tik pasisukus į kitą koridorių, R. A. pribėgo prie tame koridoriuje, netoli kameros Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio nuteistojo D. B. ir šiam vieną kartą koja spyrė į krūtinę, ties jos viduriu. Kuria koja spyrė, ji neįsidėmėjo. Konflikto metu jos (D. B.) vaizdo registratorius nebuvo įjungtas. Kaip nurodė D. B., ji R. A. paėmė už kairės rankos ir atitraukė nuo D. B., kad toliau nepultų. Spirdamas R. A. pasakė: „ - Aš savo žodį tęsiu“. Ką vėliau R. A. sakė, neatsimena. Pasak D. B., įvykio metu koridoriuje dar buvo pareigūnas D. G., kuris ėjo link jų, ir kitas nuteistasis, kuris dalino maistą, tačiau jo vardo ir pavardės ji nežino. D. B. teigimu, D. B. dalina maistą apie mėnesį laiko. Yra pastebėjus, kad D. B., priėjęs prie kamerų, dalindamas maistą, paklausia kameroje esančiu asmenų: „Ar imsi iš manęs maistą?“ Kodėl D. B. taip paklausia, ji nežino, yra D. B. apie tai klausiusi, tačiau iš jo atsakymo negavo. D. B. jai atrodo baikštus, gal atsargus asmuo. R. A. turi būti vedžiojamas su antrankiais, tačiau dėl kokios priežasties, D. B. nežino. Pati problemų su R. A. nėra turėjusi (1 t., b. l. 49–52).
Liudytojas D. G. parodė, kad jis dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistu. 2025 m. gegužės 13 d., apie 11.29 val., jis buvo Šiaulių kalėjimo (duomenys neskelbtini), netoli išėjimo iš pirmo aukšto koridoriaus, kai išgirdo šurmulį. Pasak D. G., paties įvykio jis nematė, bet, kai tik atsisuko, matė koridoriuje, netoli gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį D. B. ir R. A.. Eidamas link jų, jis įsijungė vaizdo registratorių, girdėjo, kaip R. A. keikėsi, tačiau, ką tiksliai pasakė, jis dabar nebepamena. D. G. teigimu, jis paklausė D. B., kad atsitiko. D. B. pasakė, jog nuteistasis spyrė koja ir pataikė jam į krūtinę, šiek tiek lietė ranką, nes kaip suprato, jis dengėsi ranka. R. A. jis su kolege D. B. uždarė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė D. B., jis po įvykio iš R. A. paėmė pasiaiškinimą ir R. A. nurodė, kad nieko neįvyko. R. A. yra konfliktiškas asmuo. Apie D. B. galėtų pasakyti, kad jis keistas asmuo, keistai elgiasi nuteistiesiems dalindamas maistą, nes ne kartą girdėjo, jog, priėjęs prie kameros, D. B. klausia nuteistųjų „Ar imsi iš manęs maistą“. Dėl ko konfliktas įvyko, D. G. nežino, bet gali būti, kad tas jo toks elgesys galėjo išprovokuoti nuteistųjų nepasitenkinimą. D. B. yra atvežtas į Šiaulių kalėjimą nesenai, nėra girdėjęs, kad anksčiau jie su R. A. būtų konfliktavę ar kartu kameroje buvę (1 t., b. l. 55–58).
Liudytojas M. R. parodė, kad jis atlieka bausmę Šiaulių kalėjime, yra priskirtas bausmę atlikti Ūkio būryje; kalėjime dirba maisto dalintoju nuo 2025 m. balandžio 14 d. Iš pradžių dirbo kartu kitu nuteistuoju V. G., vėliau su juo paskyrė dirbti D. B.. Su D. B. jis aptarnavo nuteistuosius, esančius Šiaulių kalėjimo (duomenys neskelbtini). Pasak M. R., nuo tada, kai D. B. su juo dirba, matydavo, jog nuteistieji iš Nr. (duomenys neskelbtini) kameros buvo nepatenkinti D. B., neimdavo iš jo maisto, nes porcijų dydis jų netenkino. Tai nebuvo konkretus asmuo, tiesiog visa Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji kamera neimdavo maisto iš D. B., tą kamerą aptarnaudavo jis. M. R. teigimu, 2025 m. gegužės 13 d., pietų metu, apie 11.30 val., kaip įprastai jis kartu su D. B. dalino maistą pirmajame aukšte. Prisimena, kad jiems būnant netoli Nr. (duomenys neskelbtini) kameros, jis susinešė „bačiokus“ su maistu ant karučio. Iš pradžių atsinešė vieną, po to jie ėjo kito pasiimti. Jis ėjo pirmas, o D. B. iš paskos. Kai pasuko į kitą koridorių, matė ateinantį asmenį, kurį vedė pareigūnė (vardo ir pavardės nežino), nuteistąjį žino iš matymo, jis buvo iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak M. R., nuteistasis buvo vedamas su antrankiais, rankomis už nugaros. Jis M. R. pradėjo lipti laiptais ir išgirdo, kad už jo vyksta kažkoks šurmulys, girdėjo, kaip pareigūnė pradėjo šaukti „Baikit“. Ką sakė nuteistieji, jis negirdėjo. Jis nuėjo į antrą aukštą, atgal į koridorių tada negrįžo. Netrukus atėjo D. B. ir jam pasakė, kad koridoriuje jis susitiko su nuteistuoju iš Nr. (duomenys neskelbtini) kameros ir nuteistasis jam įspyrė, parodė, kad jam pataikė ties krūtine. M. R. teigimu, D. B., dalindamas maistą, paprastai net nešnekėdavo su nuteistaisiais, todėl mano, kad gali būti, jog tai juos siutino ir tai, kaip minėjo, jog būdavo mažos porcijos maisto, tačiau jie maistą dalindavo pagal nurodytas taisykles nei vienam nedarydavo nuolaidų. Pats M. R. nepastebėjo, kad D. B. su tuo asmeniu būtų konfliktavęs, greičiau tas asmuo, būdamas kameroje, reikšdavo priekaištus. M. R. teigimu, jam pačiam nėra tekę susidurti su tuo asmeniu, jis jam nieko nėra sakęs ar grasinęs, jis su tuo asmeniu jokių ryšių nepalaiko, su D. B. sutaria draugiškai, kartu dirba (1 t., b. l. 61–64).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Kaltinamojo R. A. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis vieną kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajam D. B. į krūtinės sritį, taip smurtaudamas sukėlė D. B. fizinį skausmą.
Dėl bausmės
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis R. A., prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, buvo teistas 5 kartus (be to, 3 kartus taikytos medicininio poveikio priemonės), visos jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, paskutinės kelios – smurtinio pobūdžio, už paskutinius nusikaltimus teistumas neišnykęs, nuteistasis vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis R. A. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 155–180), atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 181–186). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu R. A. paskirta 1 metų 4 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 7 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo, tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos 2025 m. rugpjūčio 22 d. Nr. APD-2025-09169, matyti, kad dėl kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 102,08 Eur išlaidų (2 t., b. l.83–86). Kadangi kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) bei atsižvelgiant į tai, kad R. A. nedirba, pastovių pajamų negauna, todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašoma suma nepriteistina (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vaizdo įrašai, voke Nr. 1, paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. A. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), R. A. pripažinti recidyvistu.
Nepriteisti iš R. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vaizdo įrašus, voke Nr. 1, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.