Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų klasifikatorius 34.3., 34.6., 128.19., 121. (S)

2008 m. spalio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. I. (I. I. ) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo I. I. ieškinį atsakovui A. I. (A. I. ) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Švenčionių rajono 1-asis notarų biuras),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovas I. I. neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po brolio L. M. mirties 2006-04-22 priimti, ir dėl to nepratęsė šio termino, nepanaikino ½ dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2006-08-01 išduoto atsakovui A. I. .

Byloje nustatyta, kad 2006-04-22 mirė L. M. (T. 1, b.l. 114). L. M. turėjo du brolius: ieškovą I. I. ir atsakovą A. I. (T. 1, b.l. 5-6, T.2, b.l. 5, 7, 9). 2006-05-02 su pareiškimu dėl L. M. palikimo, t.y. mirusiajam nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo, į Švenčionių rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi atsakovas A. I.. 2006-08-01 atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį atsakovas A. I. paveldėjo gyvenamąjį namą ir du ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). (T.2, b.l. 19-20). Ieškovas I. I. 2006-11-15 taip pat kreipėsi į Švenčionių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo (T. 1, b.l. 10), tačiau 2006-11-15 raštu Nr.180 buvo informuotas, jog notarų biuras negali priimti palikimo priėmimo pareiškimo, kadangi yra praleistas CK 5.50 str. nustatytas terminas palikimui priimti (T. 1, b.l. 11).

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Taigi ieškovas I. I. per 3 mėnesius nuo brolio mirties turėjo priimti palikimą vienu iš minėtų būdų ir tai padaryti turėjo pats. Ieškovas I. I. po brolio mirties per tris mėnesius nepriėmė palikimo, t. y. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ir vadovaudamasis CK 5.57 str. 2006-11-24 kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir ½ dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Ieškovas I. I. nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad atsakovas po brolio L. M. mirties pažadėjo pasirūpinti palikimo įforminimu, sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, nurodė, kad jam (ieškovui) tereikės tik tuos dokumentus pasirašyti, kad jis suteikė atsakovui žodinį įgaliojimą tvarkyti dokumentus ir atstovauti jį visose įstaigose dėl palikimo priėmimo. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis nebuvo informuotas, kokius veiksmus A. I. ruošėsi atlikti, todėl remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo įsipareigojimu už ieškovą sutvarkyti dokumentus, nepripažintina, kad ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į paveldėjimą. Tai, kad atsakovas palikimo priėmimo pareiškime nenurodė, jog yra kitas įpėdinis (T. 2, b. l. 2), nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovas įstatymo numatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, paveldėjimo teisė yra asmeninė, įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo palikimo priėmimo pareiškimas yra surašytas lietuvių kalba, pareiškime nenurodyti duomenys apie tai, kad pareiškimo turinys buvo išverstas atsakovui į rusų kalbą, o atsakovas supranta tik rusiškai (pareiškime atsakovas savo vardą ir pavardę įrašė rusų kalba). Notarė M. M. paaiškino, kad atsakovas tyčia nuslėpė kitą paveldėtoją, tačiau nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas žinojo apie tai, jog ieškovas nori paveldėti brolio turtą, ir tyčia nenurodė ieškovo įpėdiniu. Notarės paaiškinimai nepaneigė atsakovo paaiškinimų, kad jis notarei nurodė, jog turi brolį, tačiau nežino jo adreso, pažadėjo broliui paskambinti ir tai padarė. Iš byloje pateiktų dokumentų (T. 1, b. l. 38, 65) matyti, kad ieškovas yra paveldėjęs turtą po žmonos mirties 2004-08-09 (paveldėjimo byla buvo užvesta 2004-09-14 pareiškimo pagrindu, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ieškovui 2005-02-10), todėl darytina išvada, kad ieškovui buvo žinoma, kokia tvarka yra paveldimas turtas, kaip tvarkomi dokumentai, susiję su paveldėjimu. Ieškovas, teigdamas, kad dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu iki 2006-07-22, nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2006-04-22 iki 2006-07-22 jo sveikatos būklė sunki ir jis dėl sveikatos būklės negalėjo paduoti notarui pareiškimo. Ieškovas pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jis gydėsi 2006 metų pabaigoje ir 2007 metais. Pagal 2007-02-02, 2008-01-15 išrašus iš medicininių dokumentų ieškovui diagnozuotas prostatos piktybinis navikas (C61) (T.1, b.l. 64, T. 2, b.l. 22), kad 2006-12-15 buvo nukreiptas prostatos biopsijai, nuo 2007-05-08 iki 2007-05-18 buvo gydomas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Urologijos skyriuje, 2007-05-11 atlikta operacija (T.2, b.l. 21), nuo 2007-05-22 iki 2007-06-07 pooperacinė reabilitacija atlikta sanatorijoje „Pušyno kelias“ (T.2, b.l. 22). Tai, kad ieškovas yra pensinio amžiaus (gimęs 1936-11-07), gyvena Vilniuje, taip pat nėra aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo laiku išreikšti savo valios paveldėti brolio turtą trijų mėnesių laikotarpiu po brolio mirties, nes ieškovas galėjo įgalioti kitą asmenį atlikti tokius veiksmus, o pagal bylos duomenis jis buvo nuvykęs į brolio laidotuves 2006-04-22, į atsakovo gimtadienį 2006-07-30-31, 2006-11-01 į kapines, 2006-11-15 pas notarę. Šios aplinkybės tvirtina, kad amžius, sveikata ir gyvenimas Vilniuje ieškovui netrukdė išvykti iš Vilniaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo amžius, sveikata ir gyvenimas Vilniuje nebuvo kliūtis jam laiku paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, jei ieškovas to siekė ir norėjo priimti palikimą po brolio mirties. Ieškovas teismo posėdyje, davęs priesaiką, nurodė, kad 2006-07-30 atsakovas jam pasakė, jog viskas jau apiforminta, kad namas yra jo (atsakovo) (T. 2, b. l. 36), tačiau pareiškimą notarui ieškovas padavė tik 2006-11-15 (T. 1, b. l. 10). Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad per gimtadienį atsakovas jam pasakė, jog sutvarkys dokumentus, paskambins ieškovui, kad jis atvažiuotų, tačiau pats ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2006-07-30 atsakovas jam pasakė, jog namas jo (atsakovo) ir nėra ką dalinti, kad viskas apiforminta ir kad ieškovas galės atvažiuoti pailsėti (T. 2, b. l. 36). Liudytoja J. K. neparodė, kad atsakovas žadėjo ieškovui sutvarkyti palikimo priėmimą ieškovo vardu (T. 2, b. l. 55). Liudytoja I. K. parodė, kad atsakovas per laidotuves sakė, jog užsiims dokumentų tvarkymu, tačiau liudytoja nenurodė, kokius dokumentus atsakovas turėjo sutvarkyti ir kokiu būdu tai turėjo būti padaryta (T. 2, b. l. 39). Šios liudytojos parodymus paneigė kiti liudytojai, t. y. P. S. , A. I. , kurie parodė, kad per laidotuves apie palikimą niekas nekalbėjo (T. 2, b. l. 40, 42).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybes, dėl kurių jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nepripažino svarbiomis ir dėl jų netenkino ieškinio. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas per tris mėnesius nuo brolio mirties 2006-04-22, t. y. iki 2006-07-22, dėl objektyvių ir kitų svarbių priežasčių negalėjo pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ir todėl šis terminas turėtų būti pratęstas. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įbuvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.), todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ieškovas ne dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kad jis savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, netinkamai vertino įrodymus.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinis skundas dėl jame nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių netenkintinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.