- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 2-383-780/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00266-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- UAB „Akmuva“
- Atsakovas
- N. T., UAB „Algos inspekcija“
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius, Sonata Dusevičienė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Akmuva“ direktoriui Linui Vainauskui ir ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovei N. T. ir atsakovo UAB „Algos inspekcija“ atstovei advokatei Sonatai Dusevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovo UAB „Akmuva“ ieškinį atsakovams N. T. ir UAB „Algos inspekcija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/NT/12/04/04 sudarytą tarp N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Algos inspekcija“ į/k 302502734, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad 2008-09-01 sudarytą darbo sutartį Nr. 177 su atsakove N. T. nutraukė 2009-08-31 šalių susitarimu. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad ieškovas galutinai su atsakove N. T. atsiskaitys per einamus kalendorinius metus. 2009-12-31 šalys tarpusavio susitarimu pakeitė ankstesnį susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo termino ir susitarė, kad likusią 6 447,79 Lt sumą ieškovas išmokės atsakovei iki 2010-12-31. Ieškovas UAB „Akmuva“ pripažįsta, kad savo įsipareigojimą sumokėti atsakovei N. T. 6 447,79 Lt darbo užmokesčio sumą įvykdė pavėluotai, tačiau pagal jų susitarimą visiškai atsiskaitė dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Tačiau atsakovė N. T. 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. AI/NT/12/04/04 perleido naujam kreditorius ir atsakovui šioje byloje UAB „Algos inspekcija“ reikalavimo teises, kylančias iš minėtos 2008-09-01 darbo sutarties Nr. 177. Pagal CK 6.102 str. 1 d. atsakovė N. T. negalėjo perleisti savo reikalavimo teisės į ieškovą, nes ieškovas su ja buvo visiškai atsiskaitęs, todėl jos reikalavimas, jo perleidimo metu, buvo negaliojantis, o įstatymas draudžia perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Toks reikalavimo perleidimo sandoris pagal CK 1.80 str. 1 d. turi būti pripažintas negaliojančiu, nes prieštarauja imperatyviai CK 6.102 str. 1 d. numatytai įstatymo normai. Ieškovas taip pat mano, kad atsakovė N. T. nepagrįstai, teigia, kad jai priklauso Darbo kodekso 141 str. 3 d. numatytos išmokos už pavėluotą atsiskaitymą su ja, nes nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 125 str. šalys nesusitarė, kad laiku neatsiskaičius pagal šį susitarimą ieškovui bus taikomos Darbo kodekso 141 str. 3 d. numatytos sankcijos. Ieškovas mano, kad Darbo kodekso 125 str. yra specialioji norma, kuri leidžia darbo sutarties šalims susitarti dėl visų atleidimo iš darbo sąlygų, todėl šalims nesusitarus taikyti Darbo kodekso 141 str. 3 d. numatytų pasekmių, darbuotojas negali reikalauti šioje normoje numatytų išmokų.
Atsakovas UAB „Algos inspekcija“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad sudarant 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/NT/12/04/04 atsakovė N. T. turėjo galiojantį reikalavimą į ieškovą UAB „Akmuva“, nes šis nebuvo visiškai atsiskaitęs su ja pagal nutrauktą darbo sutartį Nr. 177. Pagal darbo sutarties nutraukimo sąlygas ieškovas su N. T. galutinai turėjo atsiskaityti iki 2010-12-31, tačiau pradėjo atsiskaitinėti tik 2011-05-11, o galutinai atsiskaitė – 2011-10-20. Darbdaviui vėluojant atsiskaityti su atleistu darbuotoju, pagal Darbo kodekso 141 str. 3 d. darbdavys privalo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas yra sumokėjęs N. T. 6 447,79 Lt sumą, numatytą jos susitarime su ieškovu, tačiau tą padarė pavėluotai, todėl N. T., vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.54 str. įtvirtintu įmokų paskirstymo eiliškumu, darbdavio pavėluotas įmokas pirmiausiai užskaitė kaip netesybas, numatytas Darbo kodekso 141 str. 3 d. Tai reiškia, kad ieškovas UAB „Akmuva“, nors ir yra sumokėjęs 6 447,79 Lt N. T., tačiau tiek reikalavimo perleidimo metu, tiek ir dabar nėra su ja visiškai atsiskaitęs ir ji turėjo galiojančią reikalavimo teisę kai ją perleido UAB „Algos inspekcija“. Atsakovas mano, kad Darbo kodekso 141 str. 3 d. numatyta sankcija darbdaviui, kuris vėluoja atsiskaityti su darbuotoju, yra taikoma visais atvejais, nepriklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė N. T. su ieškiniu nesutinka tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas UAB „Algos inspekcija“ ir papildomų argumentų ar paaiškinimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2009-08-31 ieškovas (darbdavys) UAB „Akmuva“ ir atsakovė (darbuotoja) N. T. šalių susitarimu nutraukė 2008-09-01 sudarytą darbo sutartį Nr. 177. Pagal šį susitarimą darbdavys UAB „Akmuva“ turėjo išmokėti darbuotojai N. T. visas su darbo santykiais susijusias išmokas iki 2010-12-31, tačiau galutinai su ja atsiskaitė tik 2011-10-20. Darbdaviui UAB „Akmuva“ uždelsus atsiskaityti su atsakove N. T. ne dėl jos kaltės, pastaroji įgijo teisę reikalauti sumokėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste DK) 141 str. 3 d. numatytą jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką ir šią reikalavimo dalį turėjo teisę perleisti naujam kreditoriui. Tačiau N. T. sudarant su UAB „Algos inspekcija“ 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/NT/12/04/04 ieškovas UAB „Akmuva“ jau buvo sumokėjęs N. T. darbo sutarties pagrindu priklausančią 6 447,79 Lt sumą, numatytą 2009-08-31 UAB „Akmuva“ ir N. T. šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl atsakovė N. T. šios reikalavimo teisės negalėjo perleisti naujam kreditoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teisiniais argumentais.
Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 str.) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, o perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, bet pati prievolė išlieka nepakitusi. Tai reiškia, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti, o kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009).
Šioje byloje kaip tik ir kilo ginčas dėl to ar pradinis kreditorius N. T. turėjo teisę reikalauti iš UAB „Akmuva“ darbo sutarties pagrindu kylančių mokėjimų, kai dėl šios teisės perleidimo ji sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Algos inspekcija“, ir ar ši jos teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2008-09-01 sudarytą darbo sutartį Nr. 177 (b.l. 20-21) darbuotoja N. T. ir darbdavys UAB „Akmuva“ nutraukė 2009-08-31 šalių susitarimu (b.l. 24-25). Pagal šio susitarimo 3.1. p. kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbdavys išmokėjo atsiskaitymo su darbuotoja dieną, o pagal susitarimo 3.2. p. likusią 6 447,79 Lt sumą įsipareigojo išmokėti per einamus kalendorinius metus. 2009-12-31 papildomu šalių susitarimu N. T. ir UAB „Akmuva“ papildė minėto 2009-08-31 šalių susitarimo 3.2. p. ir susitarė, kad likusią 6 447,79 Lt sumą UAB „Akmuva“ išmokės N. T. iki 2010-12-31 (b.l. 26). Bankiniai mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Akmuva“ minėto susitarimo laiku neįvykdė ir 6 447,79 Lt sumos iki 2010-12-31 N. T. nesumokėjo, tačiau visą šią sumą sumokėjo iki 2011-10-20 (b.l. 27-32).
DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Byloje nekilo ginčo ir ieškovas neįrodinėjo, kad laiku atsiskaityti su N. T. jis negalėjo dėl pačios darbuotojos kaltės, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad N. T. nuo 2011-01-01 neįgijo ir neturi teisės reikalauti iš UAB „Akmuva“ DK 141 str. 3 d. numatytų netesybų už visą uždelsimo laiką. Aiškindamas DK 141 str. 3 d. įtvirtintą teisės normą Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2008, 3K-3-365/2010). Nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą pabrėžtina, kad DK 125 str. leidžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, bet neleidžia darbdaviui šalių susitarimu išvengti DK 141 str. 3 d. numatytų sankcijų už tokio susitarimo nesilaikymą. Darbo kodeksas nenumato jokių išimčių kada DK 141 str. 3 d. numatyta papildoma garantija darbuotojui ir sankcija darbdaviui galėtų būti netaikoma, todėl ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė N. T. neįgijo teisės reikalauti sumokėti jai vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, nes dėl to jie nesusitarė nutraukdami darbo sutartį, o atsakovė iš ieškovo niekada nereikalavo tokių išmokų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Visų pirma, DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija darbdaviui taikoma esant bet kuriam darbo sutarties pasibaigimo pagrindui, nes tai yra imperatyvi įstatymo norma, dėl kurios taikymo ar netaikymo darbo sutarties šalys neprivalo susitarti, kaip teigia ieškovas, o antra - jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui visuomet taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo anksčiau, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Kadangi naujasis kreditorius, kuriam darbuotoja N. T. šią teisę perleido, reikalauja, kad ieškovas sumokėtų DK 141 str. 3 d. numatytas netesybas, tai ši sankcija ieškovui kaip darbdaviui yra taikytina. Pabrėžtina, kad aiškinant Darbo kodekso normas Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, jog darbo santykių teisinio reglamentavimo principai ir teisės normos, be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustato draudimą piktnaudžiauti savo teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2010). Todėl atsižvelgiant į tokį darbo santykių teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas visiškai neteisingai aiškina DK 125 str. ir 141 str. 3 d. įtvirtintų teisės normų tarpusavio santykį, teigdamas, kad DK 141 str. 3 d. ieškovui negali būti taikoma, nes pagal DK 125 str. nutraukdamas darbo sutartį jis su atsakove N. T. nesusitarė dėl tokių sankcijų taikymo. Teismas pripažįsta, kad pasitelkdamas tokį darbo įstatymo aiškinimą ieškovas nesąžiningai siekia išvengti atsakomybės už delsimą laiku atsikaityti su savo atleista darbuotoja.
Minėti bankiniai ieškovo mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pirmąją 350 Lt dydžio įmoką N. T. jis sumokėjo uždelsęs penkis mėnesius, o paskutinę 4 736,13 Lt dydžio įmoką, kuria galutinai padengė likusią skolos dalį iš jam priklausančios sumokėti 6 447,79 Lt sumos, sumokėjo tik 2011-10-20. Vadinasi darbo sutarties pagrindu priklausančias išmokas ieškovas UAB „Akmuva“ atsakovei N. T. galutinai sumokėjo uždelsęs dešimt mėnesių ir 20 dienų. Todėl remiantis minėta DK 141 str. 3 d. įtvirtinta norma atsakovė N. T. įgijo teisę reikalauti iš ieškovo įstatyme numatytų delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką.
2012-04-04 N. T. ir UAB „Algos inspekcija“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/NT/12/04/04, kurios 1.1. punktu ir 1.2. punktu ji perleido UAB „Algos inspekcijai“ visas iš jos 2008-09-01 darbo sutarties Nr. 177 kylančias teises reikalauti iš skolininko darbo sutarties pagrindu kylančius mokėjimus: 1) 6 447,79 skolą, buvusią sutarties dudarymo metu, ir 2) visus pagal įstatymus priklausančius delspinigius, baudas ir kitus mokėjimus (b.l. 15-16).
Akivaizu, kad atsakovei N. T. sudarant su UAB „Algos inspekcija“ šioje byloje ginčijamą 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. AI/NT/12/04/04 ji turėjo teisę perleisti šios sutarties 1.2. punkte numatytą teisę reikalauti visų pagal įstatymus priklausančių delspinigių, baudų ir kitų mokėjimų, nes cesijos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo sumokėjęs jai tik 6 447,79 darbo užmokesčio skolą, bet ne pagal įstatymą priklausančius delspinigius. Todėl reikalavimo perleidimo metu reikalavimo dalis dėl teisės reikalauti delspinigių buvo galiojanti ir atsakovė N. T. nepažeidė CK 6.102 str. 1 d. numatyto draudimo. Vadinasi pripažinti šią reikalvimo perleidimo sutarties dalį negaliojančia pagal CK 1.80 str. nėra pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Tačiau ieškovas pagrįstai teigia, kad 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu šios sutarties 1.2. punkte numatytą 6 447,79 Lt skolą atsakovei N. T. jis buvo pilnai sumokėjęs, todėl atsakovė šio reikalavimo perleisti naujam kreditoriui negalėjo. Pagal CK 6.3 str. 4 d. įtvirtintą nuostatą prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, o CK 6.102 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Tai reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t.y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Tuo tarpu perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, bei teisės, kurios negalima įgyvendinti, negalima, nes susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
Vertinant šalių argumentus dėl 6 447,79 skolos perleidimo teisėtumo, teismas pripažįsta, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog pavėluotai N. T. iš ieškovo gautos įmokos pirmesne eile turi būti skiriamos netesyboms mokėti, o tik po to pagrindinei prievolei vykdyti. Tokią įmokų paskirstymo eilę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.54 str., kuriuo remiasi atsakovai, tačiau pabrėžtina, kad darbo teisinius santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, o CK normos darbo santykiams taikomos tik tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1 str. 3 d.). Darbo santykius, susijusius su Darbo kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, reglamentuoja būtent Darbo kodeksas (DK 1 str. 1 d.), todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl ieškovo pavėluotų įmokų paskirstymo eilės, reikia taikyti Darbo kodekso, o ne Civilinio kodekso normas.
Pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja ne bendra teisės norma, įtvirtinta CK 6.54 str., kaip teigia atsakovai, o speciali teisės norma, numatyta DK 207 str. 1 d. Ši DK norma numato, kad tais atvejais kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Tai reiškia, kad pagal Darbo kodekso teisinį reglamentavimą, skirtingai ne pagal Civilinį kodeksą, pavėluotai darbdavio mokamos darbo užmokesčio sumos yra skiriamos pagrindinei darbdavio prievolei, numatytai DK 141 str. 1 d. (visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju) įvykdyti, tačiau kaip papildoma sankcija darbdaviui už visą uždelsimo laiką jam yra skaičiuojami DK 141 str. 3 d. numatyti delspinigiai, kurie yra išmokami kartu su pagrindine skola (darbo užmokesčiu), o ne užskaitomi pirmesne eile. Todėl akivaizdu, jog 2011-10-20 galutinai sumokėjęs 6 447,79 Lt darbo užmokesčio skolą atsakovei N. T. ieškovas įvykdė pagrindinę savo prievolę, kuri pasibaigė jos įvykdymu, tik kartu su pavėluotai išmokėtu darbo užmokesčiu nesumokėjo jai įstatyme numatytų delspinigių. Vadinasi, skirtingai nei aukščiau aptartu teisės reikalauti delspinigių perleidimo atveju, atsakovė N. T. 2012-04-04 cesijos sutartimi naujam kreditoriui perleido jau pasibaigusį ir negaliojantį reikalavimą sumokėti 6 447,79 Lt dydžio skolą. Kadangi ši 2012-04-04 reikalavimo perleidimo sutarties dalis, numatyta šios sutarties 1.1. p. ir 1.2. p., prieštarauja imperatyviai CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintai įstatymo normai, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ši cesijos sutarties dalis pripažintina negaliojančia pagal CK 1.80 str.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi iš dalies tenkindamas ieškinį teismas neteisėtu pripažino tik vieną iš dviejų cesijos sutartimi perleistų reikalavimų, tai laikytina, kad teismas patenkino ir atmetė po 50 % ieškinio reikalvimų. Atitinkamai šalims vienai iš kitos priteistina po 50 % jų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį patvirtina jų pateikti dokumentai.
Atsakovė N. T. nepateikė jokių jos bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Atsakovas UAB „Algos inspekcija“ 2012-10-01 pateikė rašytinį prašymą priteisti 2 035,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinio dokumento paruošimą ir 400 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 95). Kadangi 400 Lt atsakovo išlaidų už advokato pagalbą atstovaujant teisme dydį patvirtina teisinių paslaugų sutartis (b.l. 96), sąskaita (b.l. 97) ir mokėjimo informacija (b.l. 98), tai 200 Lt atsakovui UAB „Algos inspekcija“ priteistina iš ieškovo UAB „Akmuva“. Tačiau kartu su 2012-10-01 prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikta sąskaita faktūra (b.l. 99) ir kvitas (b.l. 100) neįrodo, kad 2 035,50 Lt suma yra atsakovo UAB „Algos inspekcija“ išlaidos už pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį būtent šioje byloje. Visų pirma, 2012-09-14 sąskaitoje faktūroje, serija AA 12 Nr. 00701, ir 2012-09-18 kvite, serija AA 12 Nr. 13, yra nurodyta tik 2 035,50 Lt suma ir tai, kad ji mokama už „atsiliepimo į ieškinį paruošimą“, tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta kad tokia suma buvo sumokėta už atsiliepimo paruošimą būtent šioje, o ne kokioje nors kitoje byloje. Tuo tarpu kartu su atsiliepimu į UAB „Akmuva“ ieškinį (b.l. 47-50) atsakovo pateikta 2012-06-14 sąskaita faktūra, serija TPAC 12 Nr. 0037 (b.l. 53) ir 2012-06-14 kasos pajamų orderis, serija TPAC Nr. 3 (b.l. 52), patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į UAB „Akmuva“ ieškinį paruošimą sumokėjo 1 200 Lt. Todėl pripažintina, kad tik 1 200 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo paruošimą atsakovas įrodė pateiktais rašytiniais įrodymais, nes už vieno ir to paties byloje esančio atsiliepimo paruošimą atsakovas negalėjo sumokėti skirtingų sumų skirtingu laiku (2012-06-14 ir 2012-09-18) ir skirtingiems paslaugų teikėjams (UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centrui“ ir VšĮ „Atgauk algą“). Todėl už procesinio dokumento paruošimą jam iš ieškovo priteistina 50 % iš 1 200 Lt sumos, o ne iš 2 035,50 Lt sumos. Viso atsakovui UAB „Algos inspekcija“ iš ieškovo UAB „Akmuva“ priteistina 800 Lt (200 Lt + 600 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo UAB „Akmuva“ bylinėjimosi išlaidas, patvirtintas pateiktais dokumentais, sudaro 193 Lt žyminis mokestis (b.l. 9), 605 Lt išlaidos už ieškinio paruošimą (b.l. 84-85) ir 1 000 Lt už atstovavimą byloje (b.l. 101-102). Nors atsakovo UAB „Algos inspekcija“ atstovė teigia, kad ieškovui negali būti priteisiamos jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes jis nepateikė atskiro CPK 98 str. 1 d. numatyto rašytinio prašymo su šių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau toks siaurinamasis šios įstatymo normos aiškinimas yra neteisingas. Ieškovas rašytinį prašymą pritesti iš atakovų bylinėjimosi išlaidas yra pateikęs savo ieškinyje (b.l. 7), o šių išlaidų paskaičiavimą pagrindžia minėti ieškovo pateikti dokumentai. CPK 98 str. 1 d. nereikalauja, kad rašytinis šalies prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu būtinai būtų pateiktas kaip atskiras nuo ieškinio ar atiliepimo dokumentas, todėl ieškinyje ar atsiliepime pareikštas rašytinis šalies prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jų dydį ir pagrįstumą patvirtina pateikti dokumentai, nepažeidžia CPK 98 str. 1 d. ir nėra pagrindas nepriteisti šaliai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendžiant ieškovui iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei turėjo mokėti, nes ieškinys buvo pareikštas tik dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neprašant priteisti jokios konkrečios piniginės sumos. Todėl toks ginčas nėra turtinis ir už jį reikia mokėti ne 3 % nuo ieškinio sumos, ką padarė ieškovas, o indeksuotą 100 Lt dydžio žyminio mokesčio sumą, kuri šioje byloje sudaro 142 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str.). Kadangi ieškovas sumokėjo 193 Lt žyminio mokesčio vietoj 142 Lt, tai permokėta šio mokesčio suma, kuri sudaro 51 Lt, jam grąžintina atskira nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.), nepriteisiant atitinkamos dalies iš atsakovų. Tokiu būdu bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma, kuri turi būti paskirstyta tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sudaro 1 747 Lt (142 Lt + 605 Lt + 1 000 Lt). Atitinkamai 50 % iš šios sumos, t.y. 873,50 Lt, ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų N. T. ir UAB „Algos inspekcija“.
Iš ieškovo ir solidariai iš abiejų atsakovų taip pat priteistina po 50 % iš 16,30 Lt bylinėjimosi išlaių valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kas sudaro 8,15 Lt sumą, priteistiną iš ieškovo, ir tokią pat sumą solidariai priteistiną iš abiejų atsakovų (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėjas
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Akmuva“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti N. T. ir UAB „Algos inspekcija“ reikalavimo perleidimo sutarties Nr. AI/NT/12/04/04, sudarytos 2012 m. balandžio 4 d., 1.1. punktą ir 1.2. punktą negaliojančiais tose dalyse, kuriose buvo perleista teisė reikalauti iš skolininko darbo sutarties pagrindu kylančius mokėjimus (darbo užmokestį, išeitines ir kasmetines nepanaudotų atsostogų išmokas), kurių dydis reikalavimo perleidimo metu sudarė 6 447,79 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus 79 centus).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Akmuva“ solidariai iš atsakovų N. T. ir UAB „Algos inspekcija“ 873,50 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui UAB „Algos inspekcija“ iš ieškovo UAB „Akmuva“ 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Akmuva“ 8,15 Lt (aštuonis litus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.
Priteisti solidariai iš atsakovų N. T. ir UAB „Algos inspekcija“ 8,15 Lt (aštuonis litus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.