- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-494-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36887-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- E. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Remeikos, Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. A. gynėjos advokatės R. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. A. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, pakeitė Komisija 2021 m. birželio 18 d. nutarimą ir nusprendė netaikyti nuteistajam E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistojo E. A. gynėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, pažeidžianti nuteistojo teisėtų lūkesčių principus ir teises, todėl turi būti panaikinta. Nors teismas ir deklaruoja, kad sprendimą panaikinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau de facto iš skundžiamos nutarties motyvų galima spręsti, jog teismui BVK ir BPK apskritai negalioja. Teismas sprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo vertindamas nuteistojo praeityje padarytų nusikalstamų vaikų pobūdį, jų skaičių ir pavojingumą bei darydamas išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesas gali būti užtikrintas tik pataisos namuose, tačiau pabrėžiame, jog vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tokie duomenys kaip nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, jų skaičius, ankstesni teistumai bei likusios neatliktos bausmės dydis, nėra ir negali būti laikytini lemiamu kriterijumi atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Šie duomenys apie nuteistąjį gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Su nuteistojo anksčiau įvykdytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki jo nuteisimo, kurių nuteistasis jau nebegali įtakoti, dėl ko būtina vertinti aktualius duomenis charakterizuojančius nuteistojo asmenybę, nes iš esmės tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu gali parodyti, ar nuteistasis pasitaisė ir ar galima tikėtis, kad nuteistasis sėkmingai integruosis į visuomenę, jeigu jam bus taikytas lygtinis paleidimas.
4.2. Skunde pažymima, kad E. A. pataisos įstaigoje nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 4 kartus skatintas, yra įvykęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, lanko koplyčią, pataisos įstaigoje įgijo dažytojo ir tinkuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Nuteistasis E. A. nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nepalaiko jokių ryšių su asmenimis, kurie darytų jam blogą įtaką. Marijampolės apylinkės teismas neįvertino, jog E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas per pusmetį sumažėjo 10 balų. Nuteistojo gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir to, jog nuteistasis laisvėje turi išsikėlęs konkrečius tikslus - planuoja dirbti, gauti nuolatines pajamas, atlyginti žalą nukentėjusiajam, prižiūrėti itin sunkiai sergančią motiną, kuria niekas kitas pasirūpinti negali, visapusiškai integruotis į visuomenę. Nuteistasis įkalinimo įstaigai pateikė duomenis, kad jau turi savarankiškai susiradęs darbą laisvėje. Komisijos vertinimui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis patvirtina, jog nuteistasis nuo išėjimo į laisvę dienos pradės dirbti plataus profilio statybininku. Kaip pagrįstai sprendė Komisija, šiuo atveju patvirtinta įsidarbinimo galimybė po paleidimo iš pataisos įstaigos, yra vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnio integracijos proceso laisvėje prielaida. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių duomenų net nevertino, dėl jų nepasisakė. Gynėja nesutinka su teismo išvada, jog pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimą sudaro teismo nustatytos aplinkybės, jog neva nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili ir kad nuteistasis nėra atlyginęs žalos nukentėjusiajam. Būtent nuteistojo įsidarbinimas užtikrintų nuteistojo finansinį stabilumą bei galimybes pradėti nukentėjusiajam atlyginti žalą. Atkreipiamas dėmesys, jog kaip nuteistasis iki įkalinimo jokių kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, o ši aplinkybė neginčytinai rodo, kad nuteistasis yra pajėgus tinkamai valdyti savo finansus, tačiau jam reikia dirbti tikslu gauti pajamas. Pažymime, kad nuteistasis bandė įsidarbinti ir įkalinimo įstaigoje, tačiau visos jo pastangos buvo bevaisės, nuteistojo prašymai jį įdarbinti buvo atmesti, nes įkalinimo įstaigoje darbo vietų skaičius ribotas, o prioritetas teikiamas įdarbinimui kalinių, kurie turi tam darbui tinkamą kvalifikaciją. Būtina įvertinti ir tai, kad didžiąją nuteistojo bausmės atlikimo dalį pataisos namuose buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19, dėl ko kalinių galimybės įsidarbinti buvo ribojamos. Koronavirusu sirgo ir pats nuteistasis, dėl ko buvo izoliuotas, kas vėlgi sutrukdė įsidarbinti. Vis tik pagrindo abejoti, kad nuteistasis turi siekė dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam nėra, nes nuteistasis jau turi susiradęs darbo vietą laisvėje pagal savo kvalifikaciją. Taip pat kaip nurodė nuteistasis Komisijai, jis jau dabar norėtų ir galėtų pradėti atlyginti žalą nukentėjusiajam, tačiau neturi jokių jo banko sąskaitos duomenų, tuo tarpu nukentėjusysis vykdymo veiksmų nuteistojo atžvilgiu nėra pradėjęs.
4.3. Skunde nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas). Šioje Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22, preziumuojama, kad lygtinis paleidimas taikomas visiems laisvės atėmimo bausmę nubaustiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus, taip siekiant protingai mažinti kalinčiųjų skaičių ir siekiant sumažinti žalingą ilgo įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendra taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais - reikalavimais, o atsisakymas taikyti lygtiną paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas laikėsi priešingos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtis, o tokia teismo pozicija grubiai pažeidžia ne tik nuteistojo teisėtų lūkesčių principą, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslus.
4.4. Skunde nesutinkama su Marijampolės apylinkės teismo išvadomis, jog pritaikius E. A. atžvilgiu lygtinį paleidimą būtų nepasiekti bausmės tikslai. Pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant teismo nustatytas probacijos sąlygas, ir toliau sėkmingai būtų užtikrinami bausmės tikslai - tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebūtų pažeista.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo gynėjos skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį. Atsiliepime prokurorė pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo E. A. gynėjos advokatės R. L. skunde nurodytus argumentus, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. A. gynėjos skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Įvertinus E. A. gynėjos skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje įgijo dažytojo – tinkuotojo padėjėjo specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir darbą (gauta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės įdarbinti nuteistąjį). Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam E. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką 63 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Nors nuo nuteistojo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo 9 balais, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25 balai, iš ko seka, kad E. A. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami net 7 kriminogeniniai veiksniai, iš jų statiniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, vyraujantis nusikaltimų modelis ir dinaminiai – finansinis nestabilumas ir dideli finansiniai sunkumai, savikontrolės problemos, mąstymo lankstumo stoka ir netinkamas gyvenimo būdas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
10. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad E. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Praeityje jis buvo teistas 6 kartus, paskutinį kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog už ankstesnius teistumus E. A. 3 kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tačiau akivaizdu, kad vis tik E. A. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.
11. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo gynėjos nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta taikyti E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. A. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ar jo gynėjos nuomonė ir nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. A. gynėjos advokatės R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.