Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ruošėsi važiuoti į Angliją, nukentėjusysis įvykio dieną jį nuvežė nusipirkti maisto. Kelionė mikroautobusu buvo suplanuota iš anksto. Viskas vyko rugpjūčio 27 dieną. Jis buvo namie, tvarkėsi, dėjosi daiktus, o A. paskambino ir paprašė paskolinti pinigų, be to, parašė kelias žinutes. Jis (kaltinamasis), pasakė, kad pinigų neskolins. Susitvarkęs namuose žiūrėjo televizorių. Kuomet paskambinęs A. pradėjo rėkti, jis padėjo telefono ragelį. A. paskambinus ir pradėjus rėkti antrą kartą, jis išėjo į laiptinę. Išeidamas iš namų įsidėjo peilį, kurį naudoja maistui ruošti. Iš tolo girdėjo, kad ateina A.. A. pagrasinus, jis išsigando, kadangi A. ūgis apie 2 m, svoris apie 140 kg. A. einant link jo, jis (kaltinamasis) iš galinės kišenės įsitraukė peilį ir dūrė į ranką. A. apsivyniojo ranką, o jis paskambino greitajai, rėkė, ginčijosi su greitąja, jam davė nurodymus telefonu, ką daryti, tačiau jis buvo pasimetęs ir nelabai mokėjo padėti. A. marškinėliams peršlapus, užrišo savo marškinėlius. A. paprašė išimti cigarečių, parūkė. Jis (kaltinamasis) paskambino A. žmonai, pasitiko greitąją. Atvykus greitajai, jis su A. žmona buvo šalia. Jis su A. vyko greitąja į ligoninę. Po 20 minučių į ligoninę atvažiavo A. žmona, tuomet jis (kaltinamasis) išvyko namo. Kuomet paskambinusi tyrėja jo paklausė, kaip viskas įvyko, jai atsakė, kad nežino, kad užpuolė vaikai, nes tuo metu bijojo prisipažinti, pasakyti tiesą, galvojo nuvažiuoti į Angliją susitvarkyti darbinius reikalus. Anglijoje padirbęs 4 savaites grįžo į Lietuvą, nes mamai pablogėjo sveikata. Jam grįžus į Lietuvą, atvažiavo į namus pareigūnai. Po įvykio būdamas Anglijoje kalbėjosi su nukentėjusiuoju, rašė jam žinutes. Atsiprašė nukentėjusiojo. A. laiko savo draugu, su juo anksčiau lošė kazino. Su nukentėjusiuoju iki įvykio nėra konfliktavęs. Yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, gulėjo ligoninėje, tačiau jau daug metų nevartoja. Išeidamas susitikti su A. įsidėjo peilį, nes truputį išsigando, kadangi nukentėjusysis buvo girtas. Išėjo susitikti, kadangi nesutikus, A. galėjo įlipti pas jį per balkoną. Peilį įsidėjo į galinę kišenę, o išsitraukė eidamas link A., tikėdamasis, kad pamatęs peilį A. išsigąs. Peilį išsitraukė likus penkiems metrams. Dūrė A. į ranką vėliau į koją. Negali pasakyti, kur ketino durti. Nepajuto, kad įdūrė, nes buvo tamsu – kad sužalojo A. suprato pamatęs kraują. Tuomet labai išsigando ir numetė peilį ant žolės. A. sakė, kad nieko nėra, davė jam telefoną iškviesti greitąją. Apie tai, kur numetė peilį, niekam nesakė. Grįžęs iš ligoninės 08.00 val. mikroautobusu išvyko į Angliją. Nukentėjusiojo sveikata domėjosi – A. sakė, kad sunkai valdo ranką, kad darys kelias operacijas. Nėra kalbėjęs su A. dėl žalos atlyginimo, tačiau jam yra sakęs, kad kiek reikės, tiek sumokės. Iki įvykio jis dirbo Anglijoje ir neblogai uždirbo. Mano, kad civilinis ieškinys pagrįstas, su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu sutinka, tačiau 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui yra per daug – turėtų būti priteista 15 000-20 000 eurų. Visos priteistos sumos negalės sumokėti iš karto – grįžęs iš įkalinimo įstaigos dirbs ir kas mėnesį mokės dalimis. Šiuo metu santaupų neturi, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat neturi. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti 3 301,86 eurus turtinės žalos atlyginimo, taip pat sutinka, tačiau tikisi, kad sumokėti reikės ne iš karto. Kol kas dar niekam nėra atlyginęs žalos – nieko nėra sumokėjęs nei nukentėjusiajam, nei ligonių kasai. Savo poelgį ir veiką vertina labai blogai, kaip didelę gyvenimo klaidą. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jo mama serga senatvine dimensija, jai šiuo metu yra labai pablogėję ir nėra kam rūpintis. Anūkės jos nenori prižiūrėti, nes jaunos, turi savų reikalų. Kuomet po įvykio važiavo į Angliją, mamą paliko, nes dar nebuvo taip blogai.

Kaltinamojo E. A. kaltė sunkiai sutrikdžius A. J. sveikatą įrodyta jo paties prisipažinimu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Civilinis ieškovas A. J. dėl civiliniame ieškinyje reiškiamų reikalavimų paaiškino, kad savo civilinį ieškinį palaiko visiškai ir reikalauja iš kaltinamojo atlyginti 1060 eurų turtinę ir 30 000 eurų neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro marškinėliai, bridžai, šlepetės, mokamos palatos. 30 000 eurų neturtinės žalos prašo, nes tapo visiškas invalidas, negali nei vairuoti, nei rašyti, išmoko valgyti su kaire ranka, dar laukia dvi operacijos. Kol kas nustatytas 40 procentų nedarbingumas, bet dar eis į komisiją. Prieš įvykį buvo visiškai sveikas. Yra liūdnas, netikėjo, kad bus tokios pasekmės – galvojo, kad viskas per du mėnesius praeis. Pasekmių rimtumą suprato pakalbėjęs su medikais. Iki šiol jaučia skausmus, šiuo metu nedirba. Iki įvykio vykdė individualią veiklą su vilnoniais siūlais. Veiklą galės tęsti, bet bus sunkiau, reikės samdytis pagalbininkų. Po įvykio kaltinamasis nesiūlė atlyginti žalos. Operacijos planuojamos, bet kada jos bus, nežino. Jaučiasi labai blogai, sužlugdytas. Gyvenimas pasikeitė, negali net nusikirpti nagų, nebegali žaisti krepšinio. Iki šiol vartoja vaistus nuo skausmo. Būna, kad pabunda nuo skausmo ir nebegali užmigti. Ligoninėje mokamas palatas rinkosi savo patogumui. Vyko į mokamą reabilitaciją, nes nemokamos reabilitacijos būtų reikėję laukti.

Reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis pasikeitė nuo vasario mėnesį reikalautų 5000 eurų iki gegužės mėnesį reikalaujamų 30 000 eurų, kadangi suvokė situacijos rimtumą, iki tol galvojo, kad išgis. Be to, blogėja sveikata. Nuo vasario iki gegužės mėnesio ligoninėje negulėjo. Turėjo trijų savaičių reabilitaciją klinikose, pagerėjimo nepajuto. Dabar laukia kojos operacija, birželio 17 d. paaiškės jos data. Pirmą civilinį ieškinį surašė tyrėja savo nuožiūra, tuo tarpu antrą rengė jo advokatas tardamasis su juo.

2020 m. sausio 20 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. J. parodė (t. 2, b. l. 23-27), kad prie (duomenys neskelbtini) namo jį sužalojo E. A., jam dūrė peiliu: pirma į koją, bandė durti į pilvą, bet jis gynėsi, ir pataikė į ranką. Jis bandė durti kitur, bet pataikė į ranką ir labai stipriai sužalojo ranką. Išvyko greitąja, ligoninėje susiuvo ir paleido, namie gulėjo apie 2 mėnesius. Tai buvo vakaras apie 22.00 val. Jis E. A. paskambino prieš įvykį ir eidamas kalbėjo telefonu, jie apsižodžiavo, jis ėjo link E. A., o E. A. atėjo nuo savo laiptinės, bėgo link jo ir nieko nesakęs dūrė jam. Jis krito ant žemės, o jo žmona prašė jo kviesti greitąją. Jis ėjo vienas, E. A. irgi atbėgo vienas. Jo žmona per balkoną išgirdo jo klyksmą. Jis iš baimės kvietėsi pagalbos. Kibiras kraujo buvo. Pats E. A. supratęs, kad reikia pagalbos, paskambino jo žmonai, o po to greitajai. Kai atėjo žmona, jis galvojo, kad mirs, norėjo atsisveikinti. Žmona prašė kviesti greitąją. E. A. buvo šalia, žmona jo prašė važiuoti kartu, nes ji dar nežinojo, kad E. A. jį padūrė. Ji greitai nubėgo persirengti ir nuvažiavo į priimamąjį. Į ligoninę nuvažiavo kartu su E. A.. Ligoninėje buvo jo žmona, atvyko brolis, jam lašino lašelines. Ligoninėje, kai nebuvo E. A., pasakė žmonai, kad jį sužalojo E. A., daugiau niekam nieko nesakė, nes iš E. A. sulaukė grasinimų. E. A. skambino ir sakė, kad jam bus blogai, jeigu duos parodymus. Po to dar E. A. draugas skambino ir prašė susitikti, bet jis nesutiko, nes bijojo. Po įvykio E. A. neatsiprašė, bandė viską užglaistyti. Gyvai po įvykio su E. A. nebuvo susitikęs, jis jam skambino. E. A. norėjo pasakyti, kad jis jo neišduotų. E. A. sakė, kad jam bus blogai, jeigu jis duos parodymus, o pačiam E. A. nieko nebus. E. A. jam skambindavo į savaitę po du kartus, tačiau jis jam ne visada atsiliepdavo, nes labai blogai jautėsi. Iš visų pokalbių jis tik vieną kartą pasakė, kad jam bus blogai, o kitus kartus domėjosi procesu kas vyksta, ką tyrėja sakė. Ar paskelbta jam paieška, ar ne. Įvykio metu jis buvo išgėręs kokius 6 alaus ir 300 g degtinės, tačiau jo sudėjimas didelis, jis gali daugiau išgerti ir susikalbėti. Puikiai prisimena viską iki įvykio ir patį įvykį. Kiek pamena, konfliktas kilo jiems kalbant telefonu.

Atsakydamas į prokurorės klausimus nukentėjusysis parodė, kad toje vietoje kur jam dūrė, jis pašalinių žmonių nematė. Atvykusiems policijos pareigūnams nepasakė, kas dūrė, nes bijojo keršto. Dabar nebijo, nes supranta, kad visą gyvenimą gali likti šlubas ir dar laukia 2 operacijos. Ranka siūta, neaišku, ar ją valdys, dar metai laiko atsistatymui. Iki įvykio bendravo su E. A., nesipykdavo, kazino kartu palošdavo. Įvykio dieną su E. A. buvo susitikęs ryte. E. A. jį sužalojo iš priekio. Kai pamatė atbėgantį E. A., atstumas tarp jų buvo gal 10-15 metrų. Nebuvo galimybės pabėgti, jis net nežinojo, kad E. A. jam durs. Nepastebėjo, kad būtų agresyvus.

Atsakydamas į E. A. klausimus nukentėjusysis parodė, kad niekada nebuvo įlipęs pas E. A. per balkoną. Niekada negrasino ir neprašė E. A. mamos paskolinti pinigų. Pasakodamas apie įvykį iš pradžių davė parodymus, kad jį užpuolė 4 vaikinai, nes bijojo, norėjo pridengti E. A.. Jeigu ir buvo pokalbių apie pinigus, tai buvo pokalbiai apie pinigų mokėjimą už prekes. Įvykio dieną narkotikų nebuvo vartojęs. Ryte prieš įvykį jie su E. A. buvo susitikę – jis kvietė E. A. atvykti į barą, dėl ko kvietė, neprisimena. Tą dieną bare sąskaita buvo iki 20 eurų, ją apmokėjo E. A.. Prieš įvykį E. A. prašė paskolinti pinigų, bet jis nepaskolino, gal neturėjo. Psichiatrinėje yra buvęs 1 kartą, nes yra pralošęs 40 000 eurų, turėjo daug skolų, po paros jį paleido. Įvykio metu greitąja atvykę medikai jam subintavo ranką, nes E. A. neturėjo binto. Iki kol atvažiavo greitoji, jam pirmą pagalbą suteikė E. A., kuris davė jam savo marškinėlius.

2019 m. rugsėjo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 13-17) užfiksuota, kad nukentėjusysis A. J. šalia (duomenys neskelbtini), Kaune, daugiabučio esantį betoninį taką nurodė kaip vietą, kur jam dūrė asmuo, kurį įvardino sutuoktinei V. J., šį asmenį apklausos protokole įvardinti atsisakė, nes bijo.

2019 m. rugsėjo 13 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja V. J. parodė (t. 2, b. l. 46-49), kad yra nukentėjusiojo A. J. žmona. Pažįsta E. A. apie 7 metus. Viskas įvyko 2019 m. rugpjūčio 27 d., buvo apie 22.00 val. vakaro, A. buvo parėjęs namo ir sakė jai, kad eina iki E.. Žino, kad tą dieną vyras su E. buvo susitikę, nes jos vyras E. parvežė iš Urmo bazės. Kiek ji girdėjo, telefonu vyras kalbėjo su E. ir sakė jai, kad tuoj grįš, jos vyras buvo susinervinęs. Kai paskambino vyrui, atsiliepė E. ir sakė, kad A. nudūrė. Jai paklausus, kaip nudūrė, E. pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo kažkokie vaikai padūrė A.. Ji atbėgo, greitoji jau stovėjo. A. gulėjo ant žemės kraujo klane, E. stovėjo šalia, E. rankos buvo kruvinos abu buvo be marškinėlių. Jai paklausus, ar iškvietė policiją, E. atsakė, kad nereikia kviesti, vis tiek niekas nieko neras. A. kraujas bėgo srove. Ji paėmė jų abiejų marškinėlius, buvusius ant žemės prie A.. Nors E. sakė marškinėlius išmesti, bet ji nepaklausė ir atidavė juos tyrėjai D.. E. nubėgo iki namų užsidėti naujus marškinėlius ir važiavo greitąja kartu su A.. E. buvo su šviesiais marškinėliais, E. ir rankos, ir kojos buvo kruvinos. Jiems išvažiavus, ji parbėgo namo, paėmė švarių rūbų ir iš karto nuvažiavo į klinikas. Ji nematė jokio daikto, su kuriuo E. galėjo padurti jos vyrą. Ligoninėje E. ją palydėjo iki A., ir A. pasakė, kad E. jį padūrė. Tada dar buvo atvykęs kriminalinės policijos pareigūnas ir paklausė jos vyro, kas jį padūrė, A. prisipažino, kad E.. Tačiau kai klausė vyro vėliau, jis sakė, kad jį padūrė kažkokie vaikai. E. jai naktį skambino, tačiau paklausus, kaip jis drįsta skambinti, E. padėjo ragelį. A. buvo padarytos durtinės žaizdos kairės kojos blauzdoje ir dešinėje rankoje. A. sakė, kad jis nespėjo ateiti iki E. (duomenys neskelbtini), kai E. atbėgo ir pritūpęs A. dūrė į koją. Tada jis gynėsi ir E. pataikė jam į ranką, dar šonas buvo nubrozdintas, pakaušis. Kodėl susipyko, A. jai nesakė. A. ankščiau yra pykęsis su E., E. labai stipriai gerdavo ir A. tempdavo iš namų, kai ji tik pagimdžiusi buvo. Nežino, dėl ko jie galėjo susiginčyti. Daugiau su E. nebendravo. Ji sutuoktiniui A. J. paskambino gal po penkių ar aštuonių minučių, kai jis išėjo susitikti su E..

Atsakydama į prokurorės klausimus liudytoja parodė, kad jokia veikla jos vyro ir E. nesieja. E. pastoviai skambindavo jos vyrui, prašydavo kur nors nuvežti, paskolinti pinigų. A. tikrai nėra skolingas E.. E. yra skolinęsis pinigų iš A.. Jos sutuoktinis su E. susitikdavo dažnai, gal kas antrą dieną. A. prieš įvykį buvo bare, grįžo vakare apie 20.00 val., tas baras buvo netoli namų. Tuomet jie pavalgė ir A. išėjo iki E.. A. prieš pat išeinant skambino E.. A. kalbėjo pakeltu tonu. Jos vyras tą vakarą buvo išgėręs, bet nebuvo taip, kad nepaeitų ar nusišnekėtų, jam viskas buvo gerai. Ji su juo visą valandą kalbėjo, su juo buvo galima normaliai bendrauti. Kai ji atėjo, jos sutuoktinis buvo sąmoningas, bet sakė, kad jam silpna. Nuo jų namų iki įvykio vietos labai netoli, tačiau iš jų namo tos vietos nesimato. Ta vieta nuo jų namų yra iki pusės kilometro atstumu. Kai atėjo prie savo vyro, daugiau jokių žmonių be E. prie jo nebuvo. Kaip suprato, A. E. prašė iškviesti greitąją, nes skambinta iš A. telefono. Iki įvykio vietos nubėgo per maždaug 3 minutes. Kai ji atėjo, jos vyro koja buvo subintuota, bet iš dešinės rankos dilbio labai bėgo kraujas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. liudytojo papildomos apklausos metu V. J. parodė (t. 2, b. l. 50-53), kad jos sutuoktinis A. J. yra gydomas Kauno klinikų Neurologijos skyriuje, kadangi po 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykio jam pablogėjo sveikata, jis sunkiai valdo kairę koją, kurią jam skauda, taip pat skauda ir dešinę ranką. Jos sutuoktinis A. J. po 2019 m. rugpjūčio 27 d. lankėsi pas savo šeimos gydytoją šeimos klinikoje „Kuršių klinika“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 6 d. liudytoju apklaustas D. J. parodė (t. 2, b. l. 56-59), kad yra nukentėjusiojo brolis. E. A. pažįsta apie 10 metų, tačiau su juo yra bendravęs tik keletą kartų. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.00 val. jam paskambino brolio sutuoktinė V. J. ir pasakė, kad brolis yra sužalotas peiliu. Jis telefonu paklausė V. J., kas sužalojo brolį, ji jam atsakė, kad E. A.. Daugiau nieko neklausinėjo, kadangi skubėjo pas brolį į Kauno klinikas. Nuvažiavęs į Kauno klinikas jose rado savo brolį A. J. ir jo sutuoktinę V. J.. Kai kalbėjosi su broliu, jis buvo adekvatus, kalbėjo normaliai, mintis dėliojo rišliai. Jis paklausė brolio, kas jį sužalojo. Brolis pasakė, kad jį peiliu sužalojo E. A.. Vėliau iš brolio sužinojo, kad E. A. jį sužalojo peiliu, nes tarp jų kilo žodinis konfliktas, koks tiksliai, nedetalizavo. Jam brolis po įvykio yra kelis kartus yra užsiminęs, kad E. A. paskambinęs telefonu prašė neduoti parodymų, grasino. Brolis sakė, kad jis bijo E. A.. Kol E. A. nebuvo suimtas, tai brolis vienas niekur neidavo iš namų, stengdavosi būti su kitais žmonėmis, kad neliktų vienas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 17 d. liudytoja apklausta A. A. G. parodė (t. 2, b. l. 62-34), kad ji dirba VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoja. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.00 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), kraujuoja žmogus. Maždaug per 10 minučių greitosios medicinos pagalbos automobiliu su kolega nuvyko į minėtą iškvietimą. Atvykus minėtu adresu, jų greitosios medicinos pagalbos automobilį pasitiko vyras, apie 35-40 metų amžius, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Jai iš vyro elgesio pasirodė, kad jis neblaivus. Pasitikęs vyras atvedė iki nukentėjusiojo vyro. Nukentėjęs vyras gulėjo ant šaligatvio, vis bandė atsistoti, blaškėsi, buvo agresyvus. Nukentėjęs vyras pasakė, kad jį užpuolė jauni, nepažįstami asmenys, kurie buvo 5 ar tai 6, ir jį subadė. Apžiūrėjusi nukentėjusį matė 2 žaizdas – vieną rankoje ir kitą kojoje. Abi žaizdos buvo labiau plačios negu gilios. Ją pasitikęs vaikinas buvo gana ramus, mažai kalbėjo. Aplink nebuvo visiškai jokių žmonių, ji tik matė kažkokį vyrą, kuris rūkė prie antros laiptinės. Dar nusistebėjo, kad prie laiptinės rūkantis vyras ramiai sau rūkė, nes paprastai pašaliniai asmenys prieina bent pasižiūrėti, kas vyksta. Daugiau aplink įvykio vietą nematė jokių bėgančių asmenų, jokių lipančių į automobilį ir išvažiuojančių asmenų taip pat nebuvo. Nukentėjęs vyras buvo iki pusės nuogas, dėvėjo tik šortus, toliau buvo numestos jo šlepetės. Po kurio laiko į įvykio vietą atėjo moteris, apie 40 metų amžiaus. Ji atnešė nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę ir jam pasakė žodžius „nepamiršk, kad turi vaiką“. Daugiau minėta mergina su niekuo nekalbėjo. Aplink nukentėjusį vyrą buvo nemažai kraujo. Daugiau aplink jį nematė jokių daiktų, jokio peilio ar kito aštraus daikto pas nieką nepastebėjo, aplink įvykio vietą taip pat nepastebėjo. Ją pasitikęs vaikinas elgėsi labai ramiai, ar buvo išsikruvinęs nežino, nes buvo tamsu. Vaikinas sakė, kad važiuos kartu, kažkur trumpam išbėgo ir vėl grįžo, kartu vyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu su nukentėjusiuoju į Kauno klinikas. Automobilyje ji sėdėjo šalia nukentėjusiojo, o vaikinas atsisėdo šalia vairuotojo. Dar atsimena, kad jai sukėlė įtarimą tai, jog tas, kas pranešė apie įvykį, tą padarė labai gudriai, t. y. kad nebūtų pranešta policijai, kadangi kai praneši, kad „kraujuoja asmuo“, tai „nesiaktyvuoja automatiškai“ pranešimas policijai, o mato tik greitosios medicinos pagalbos dispečerė. Čia jos toks pastebėjimas. Įvykio vietoje ji iš karto suprato, kad nukentėjęs asmuo yra „subadytas“. Kai atvyko į Kauno klinikas, tai atvyko visi kartu, t. y. ji, nukentėjęs vyras, ją pasitikęs vyras ir vairuotojas. Nukentėjusiojo būklė buvo stabili, spaudimas laikėsi, buvo netekęs daug kraujo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 13 d. liudytoju apklaustas D. M. parodė (t. 2, b. l. 67-70), kad jis dirba VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje vairuotoju. Jam priklauso dirbti Šilainių mikrorajono pastotėje, kuri yra adresu Kaune, Josvainių g. 2. Šilainių pastotė reiškia, kad jis dažniausiai važiuoja į iškvietimus Kaune, Šilainių mikrorajone, kartu su tą diena budinčiais gydytojais. 2019 m. rugpjūčio 27 d. jis dirbo kartu su gydytoja A. A. G.. Kiek atsimena, 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.00 val. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad kieme adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), yra sužeistas žmogus. Maždaug per 10 minučių greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvyko minėtu adresu. Atvykus minėtu adresu, jų greitosios medicinos pagalbos automobilį pasitiko vyras, kuris atrodė apie 30 metų amžius, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido formos, kitų jo bruožų neatsimena. Vyras pasitiko atsistojęs ant šaligatvio mojuodamas ranka, kaip suprato, rodydamas, kur privažiuoti. Vyras pasakė, kad yra nukentėjusiojo vyro draugas. Iš elgesio pasitikęs vyras pasirodė normalus, ramus, nieko neišsiskiriantis, kalbėjo normaliai, adekvačiai. Nukentėjęs vyras gulėjo ant šaligatvio, aplink jį buvo didelis kraujo klanas. Nukentėjęs vyras pasakė žodžius „mane užpuolė, mane užpuolė“. Jie su gydytoja tvarstė jam koją ir ranką, sustabdė kraujavimą. Tuo metu juos pasitikęs vyras stovėjo šalia jų. Ką tiksliai pasitikęs vyras darė, jis nematė, nes skubėjo stabdyti kraujavimą nukentėjusiajam. Buvo tamsu, ir jis jau neprisimena, kurios pusės koją ir ranką tvarstė nukentėjusiam, be to, viskas vyko greitai. Aplink vietą, kur gulėjo nukentėjusysis, nebuvo jokių žmonių. Aplink įvykio vietą nematė jokių bėgančių asmenų, jokių asmenų lipančių į automobilį ar su automobiliu iš kiemo išvažiuojančių žmonių. Dar jam įsiminė tai, kad nukentėjęs vyras buvo iki pusės nuogas, dėvėjo tik tamsios spalvos šortus ir įspiriamas šlepetes. Nukentėjęs vyras beveik nieko nekalbėjo, sąmonės netekęs nebuvo. Kai nukentėjusįjį vyrą kartu su gydytoja tvarstė, tai yra stabdė kraujavimą iš rankos ir kojos, staiga atėjo mergina. Mergina jauna, kaip suprato, nukentėjusiojo žmona. Ką ji kalbėjo, jis negirdėjo, su ja pats nekalbėjo. Tikrai atsimena, kad aplink nukentėjusį vyrą buvo nemažai kraujo. Aplink nukentėjusįjį ar šalia jo jis nematė jokių daiktų, jokio peilio ar kito aštraus daikto pas nieką nepastebėjo. Nukentėjusįjį jis užsikėlė ant neštuvų, jam padėjo pasitikęs vyras. Nukentėjusįjį su neštuvais įkėlė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Juos pasitikęs vyras įsėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį šalia jo, tačiau su juo nekalbėjo. Atsimena, kad pasitikęs vyras kalbėjo mobiliuoju telefonu. Ką kalbėjo ir su kuo, jis nežino, buvo įsitempęs, susikaupęs vairavimui ir visai nekreipė dėmesio, ką jis kalba. Moteris, kuri atėjo įvykio vietą, ir, kaip suprato, kuri yra nukentėjusiojo žmona, kartu su greitosios medicinos pagalba į ligoninę nevažiavo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. liudytoju apklaustas R. G. parodė (t. 2, b. l. 73-75), kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyr. tyrėju. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.00 val. iš Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo padalinio gavo nurodymą vykti į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, esantį Eivenių g. 2, kur 22.23 val. greitoji pagalba iš adreso Kaune, (duomenys neskelbtini), pristatė A. J., su durtinėmis žaizdomis dilbyje ir šlaunyje. Tikslinant įvykio aplinkybes, jis nuvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur bendravo su A. J.. Bendraujant jautė nuo jo stiprų alkoholio kvapą, jis A. J. alkoholio matuokliu nustatė 1,77 promilių girtumą. A. J. buvo piktas, reiškė nepasitenkinimą, kodėl pareigūnas atvyko jo apklausti. Sakė, kad jam nepasakos, kas nutiko. Jis paklausė, kas jį sužalojo, kas jam dūrė ir kuo dūrė, o A. J. jam atsakė, kad yra „bachūras“, o „bachūrai“ pareiškimų nerašo ir daugiau nieko jam nepasakojo. Daugiau su A. J. jis nebendravo, nes A. J. atsisakė su juo kalbėti. A. J. buvo apžiūrimas medikų. Į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių nukentėjusysis A. J. buvo pristatytas iki pusės nuogas, dėvėjo tik šortus. Su medikais pabendrauti nepavyko dėl jų didelio krūvio. Dar atsimena, kad bendravo su A. J. žmona.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 28 d. liudytoju apklaustas G. A. parodė (t. 2, b. l. 78-80), kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskritties VPK KP NVRS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, jog į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių 2019 m. rugpjūčio 27 d. 22.23 val. greitoji pagalba iš adreso Kaune, (duomenys neskelbtini), pristatė A. J., su durtinėmis žaizdomis dilbyje ir šlaunyje. Tikslinant įvykio aplinkybes, 2019 m. rugpjūčio 28 d. jis paskambino į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių ir atsiliepusio asmens paprašė suteikti informaciją, ar pas juos yra gydomas A. J.. Jam pasakė, kad A. J. po suteiktos medicininės pagalbos išleistas ambulatoriškai gydytis į namus. Šios informacijos apie A. J. jam reikėjo, nes norėjo išsiaiškinti, kokios sveikatos būklės yra A. J. ir ar galima su juo atlikti procesinius veiksmus, t. y. jį apklausti. Jis nuvyko į A. J. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jį rado gulintį lovoje. A. J. paklausė, kas jį sužalojo, tačiau A. J. jam nieko neatsakė, tik pasakė, kad pats nesupranta, kas nutiko. A. J. papasakojo jam, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. vakare buvo nuėjęs į barą, esantį adresu Kuršių gatvėje, priešais prekybos centrą „IKI“, ir ten būdamas gėrė alkoholinius gėrimus. Išėjęs iš baro A. J. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamam E. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti su juo prie E. namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Apie 22.00 val. jis susitiko su E. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ir aptarinėjo finansinius klausimus, kadangi abu yra azartinių žaidimų namų lankytojai, tai tarp jų yra atsiradusių finansinių įsipareigojimų. Šis aiškino, kad dažnai skolindavosi pinigų iš E.. A. J. paaiškino, kad minėto pokalbio metu su E. tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas ir A. J. net nepastebėjo, kaip buvo sužalotas. Jis paklausė, ar konflikto metu buvo pašalinių asmenų. A. J. paaiškino, kad pašalinių asmenų nebuvo ir jį sužaloti galėjo tik E., galimai peiliu. Daugiau įvykio aplinkybių aiškinti A. J. nenorėjo, gūžčiojo pečiais, paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir visų aplinkybių neatsimena. Dažnai klausinėjo, kas bus E., jeigu jis pasakys, kad sužalojo jis ir kas bus, jei jis pasakys, kad jį sužalojo pro šalį praeidami nepažįstami nepilnamečiai. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, A. J. pasakė, kad E. iš jo telefono iškvietė greitąją pagalbą, o greitajai pagalbai atvykus, lydėjo jį iki Kauno klinikų. A. J. aiškino, kad neprisimena, kas buvo toliau, nes įvykio metu prarado daug kraujo ir buvo netekęs sąmonės. Jis A. J. pasakė, kad dėl visų šių išvardintų aplinkybių, bei jo pateiktų žodinių paaiškinimų jis jį apklaus raštiškai liudytojo apklausos protokole, tačiau A. J. atsisakė raštiškai patvirtinti savo parodymus ir paaiškino, kad šiuo metu jam svaigsta galva ir jis negali duoti oficialių parodymų. Pagal policijos duomenų bazėje esančius duomenis jis nustatė, kad A. J. įvardintas vyras E. yra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 10 d. liudytoju apklaustas M. S. parodė (t. 2, b. l. 83-86), kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. jie kartu su kolega vyriausiuoju patruliu V. D. patruliavo tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute, kai apie 23.07 val. iš Kauno apskrities operatyvaus valdymo padalinio radijo ryšiu gavo pranešimą, kad iš adreso (duomenys neskelbtini), Kaune, į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių pristatytas A. J. su durtinėmis žaizdomis dilbyje ir šlaunyje. Operatyvaus valdymo padalinio budėtojas radijo ryšiu nurodė vykti tiesiai į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsimena, kad atvykę nurodytu adresu vaikščiojo įvykio vietoje. Įvykio vietoje jau nebuvo nei nukentėjusiojo asmens, nei greitosios medicinos pagalbos medikų. Iš budėtojo jau žinojo, kad nukentėjęs asmuo greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Atsimena, kad buvo tamsus paros metas. Pirmiausiai, pasišviesdami prožektoriais apėjo (duomenys neskelbtini) namą, nuėjo į žaidimų aikštelę, esančią už namo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo, ar niekur nesimato peilio, duriančių įrankių, kitų ikiteisminiam tyrimui svarbių daiktų. Apžiūrėjo krūmus, žolę, vietas po daugiabučių balkonais, tačiau nieko nerado. Įvykio vietoje ir aplink ją nebuvo nei vieno žmogaus, todėl jokio asmens, turinčio duomenų apie įvykį, neužfiksavo. Buvo nakties metas, daugiabučių namų languose nedegė šviesos. Važinėdami automobiliu ir vaikščiodami aplink įvykio vietos perimetrą ieškojo iš įvykio pasišalinusio įtariamo asmens, kuris galėjo sužaloti į klinikas pristatytą pilietį, važinėjo automobiliu aplink įvykio perimetrą, žvalgėsi, tačiau jokių įtartinų asmenų nepamatė. Į Kauno klinikas nevyko, nes ten jau buvo nusiųstas Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 4 d. liudytoju apklaustas A. G. parodė (t. 2, b. l. 95-98), kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.10 val. jis iš savo buto išėjo parūkyti prie daugiabučio namo laiptinės, į lauką. Buvo jau vakaras, bet nebuvo visai tamsu, o be to prie laiptinės švietė šviestuvas, kuris apšviečia kiemą. Jis pamatė prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kampo du vyrus. Vienas iš vyrų sėdėjo ar gulėjo ant asfalto. Daugiau nieko nematė, kodėl jis guli, nesuprato. Šio vyro nepažįsta, jo veido bruožų neįsidėmėjo, apibūdinti jo negali, atpažinti tikrai negalėtų. Antrasis vaikinas stovėjo už maždaug 2 metrų nuo gulinčio vyro. Įsidėmėjo, kad jo plaukai labai trumpo kirpimo, jis vilkėjo juodos spalvos šortus, buvo be viršutinių drabužių, o tiksliau, nuoga viršutine kūno dalimi, jo kūno sudėjimas atletiškas, šiek tiek stambokas. Antrasis vaikinas jam pasirodė matytas, kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, tiksliau buto numerio nepasakys, pamatęs šį asmenį gyvai jis jį tikrai atpažintų. Girdėjo, kad kaip gulintis vyras kartojo žodžius „skauda, skauda“. Aplink šiuos asmenis jokių kitų pašalinių žmonių nematė, buvo tuščia. Jis girdėjo, kaip antrasis vaikinas kalba telefonu, jam susidarė įspūdis, kad jis kviečia greitąją pagalbą. Jis iš kart pats nesusivokė, kas tiksliai vyksta. Visas jo papasakotas įvykis vyko maždaug už 4-5 metrų nuo tos vietos, kur jis stovėjo. Netrukus atėjo mergina, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukų su kirpčiukais, jis jos nepažįsta, pamatęs neatpažintų. Ši mergina kalbėjosi su gulinčiu vyru, kuris jai sakė žodžius „užpuolė, padūrė“, o mergina jam pasakė žodžius „džiaukis, kad ne į širdį“. Taip pat matė, kad mergina iš gulinčio vyro paėmė kažkokius daiktus, kokie tai buvo daiktai, jis nežino, neįžiūrėjo ir pasakyti negali. Netrukus atvažiavo greitojo pagalba, kurios automobilis jam užstojo visą įvykio vaizdą ir jis daugiau nematė, kas vyko toliau. Dar matė, kad atvykus greitajai pagalbai antrasis vaikinas padėjo medikams įkelti nukentėjusį vyrą į greitosios medicinos pagalbos automobilį, o vėliau nubėgo iki (duomenys neskelbtini) namo ir netrukus grįžo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio apsirengęs juodos spalvos marškinėlius be rankovių, atsisėdo į greitosios medicinos pagalbos automobilį šalia vairuotojo ir kartu su greitąja pagalba išvyko. Net atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, jis tiksliai nesuprato, kas įvyko. Tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. dieną internetiniame portale www.delfi.lt jis perskaitė, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo padurtas 28 metu vyras, o be to, kitą dieną jį kalbino pareigūnai, kurie jam ir pasakė, kad buvo sužalotas vaikinas. Dar atsimena, kad jis tikrai neužfiksavo, kad kuris nors iš vaikinų rūkytų. Jokių kitų asmenų aplink šį įvykį be jo jau išvardintų žmonių jis nematė, jokių bėgančių, sėdančių į automobilį asmenų jis tikrai nematė, nes aplink buvo tuščia, o be to, buvo vakaras ir buvo tyla.

2019 m. rugsėjo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (t. 2, b. l. 99-100) užfiksuota, kad liudytojas A. G. nuotraukoje Nr. 6 esantį E. A. atpažino kaip 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykio metu matytą antrąjį vyrą, apie kurį jis apklausiamas liudytoju davė parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 5 d. liudytoja apklausta I. S. parodė (t. 2, b. l. 103-105), kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.10 val., tuo metu per LRT kanalą žiūrėjo apie 21.30 prasidedančią laidą „Lietuvos ekspedicija“, už lango išgirdo triukšmą, išgirdo, kaip ginčijosi du vyriški balsai. Apie ką ginčijosi, ji negirdėjo. Prie lango priėjo ne iš karto. Kadangi ginčas už lango nerimo, ji priėjo prie lango. Per langą pamatė ant asfalto gulintį vyrą, jo galva buvo ant žolės, o kūnas ant asfalto, Kodėl jis gulėjo ant asfalto, ji nesuprato, buvo jau vakaras ir tamsu, bet ne visiškai tamsu, o be to, jų kiemą apšviečia šviestuvas. Taip pat šalia gulinčio vyro matė kitą vyrą, kuris stovėjo prie pat jo. Ar stovintis vyras ką nors laikė rankose, ji nematė. Daugiau jokių žmonių aplink juos nebuvo, jie buvo tik dviese. Netrukus išgirdo, kaip stovintis vyras kalbėjosi telefonu, ką tiksliai kalbėjo, ji negirdėjo, nes gyvena 8 aukšte, girdėjo tik žodį „aš ne medikas“, daugiau jokių žodžių negirdėjo. Nei gulinčio vyro, nei šalia jo stovėjusio vyro ji nepažįsta, jų veidų bruožų ji neįsidėmėjo, jų apibūdinti ji tikrai negalėtų, pamačiusi tikrai jų nepažintų. Po kurio laiko ji pamatė, kad namo kieme stovi greitoji pagalba, matė neštuvus, taip pat matė, kaip vyras, kuris stovėjo šalia gulinčio vyro, nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo ir tuoj pat grįžo į tą pačią vietą, kur buvo greitoji. Kas vyko toliau, ji nematė, nes greitosios medicinos pagalbos automobilis pavažiavo į kitą vietą ir tą vietą jai užstojo medis. Visą minėtą vaizdą matė iš 8 aukšto, tai maždaug būtų apie 25-27 metrai. Tuo metu, kai per langą stebėjo jau minėtus 2 vyrus, tai aplink nebuvo jokių pašalinių asmenų, nebuvo jokių bėgančių asmenų, taip pat nebuvo jokio atvažiuojančio ar išvažiuojančio automobilio, niekas į automobilius tuo metu nesėdo ir iš jų neišlipo. Apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo peiliu sužalotas vyras, ji sužinojo tik kitą dieną, kai pas ją į butą pasibeldė uniformuoti policijos pareigūnai ir klausinėjo apie minėtą įvykį.

2019 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole, su prie jo pridėta fotolentele, (t. 1, b. l. 24-29) užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matyti, kad 12 metrų nuo namo pietinėje pusėje ant šaligatvio plytelių yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakai. Kraujo pėdsakų dėmės išsidėstę 3 m × 1 m. Kraujo baloje rastos ir paimtos 2 cigarečių nuorūkos.

2019 m. rugpjūčio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 30-32) užfiksuota, kad liudytoja V. J. savanoriškai pateikė marškinėlius trumpomis rankovėmis, porą įspiriamų šlepečių.

2020 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 33-40) užfiksuota liudytojos V. J. pateiktų marškinėlių ir šlepečių apžiūra. Marškinėlių nugarinės dalies apačioje matomos rudos dėmės, kurios yra lašo formos, marškinėlių medžiaga vientisa, be pažeidimų. Juodos spalvos įspiriamų šlepečių pora yra su rudomis dėmėmis ant dešinės šlepetės pado. Šlepetės vientisos, be pažeidimų.

2020 m. kovo 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 44-47) užfiksuota, kad liudytoja V. J. savanoriškai pateikė 3 vienetus nuotraukų, su jose užfiksuota įvykio vieta ir su greitosios medicinos pagalbos automobilyje esančiu nukentėjusiuoju A. J..

Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. MK-197(6.9) (t. 1, b. l. 50) matyti, kad buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 27 d. 22.06 val. Viešojoje įstaigoje Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje registruoto garso kvietimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, pacientui A. J., suarchyvuotas įrašas. Taip pat pateikti duomenys, kad į kvietimą nurodytu adresu vyko medicinos gydytoja A. A. G..

2020 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 51-55) užfiksuota 2019 m. rugpjūčio 27 d. 22.06 val. Viešojoje įstaigoje Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje registruoto garso kvietimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, pacientui A. J., garso įrašo apžiūra, padaryta įrašo stenograma. Iš stenogramos matyti, kaip po įvykio skambinantysis asmuo kviečia greitąją medicinos pagalbą ir telefonu gauna nurodymus bei bando padėti nukentėjusiajam.

2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 133) užfiksuota, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, jog medikus iškvietė E. A. iš nukentėjusiojo A. J. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus E. A. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas A. J. ir paprašė greičiau ateiti, nes jį užpuolė nepažįstami asmenys šalia jo namų ir sužalojo. E. A. teigė, kad įvykio aplinkybes paaiškins dienos metu, šiuo metu su policija nebendraus, nes yra vėlus paros metas ir yra pavargęs.

2020 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 144-145) užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nusikaltimo įrankis (peilis), kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis A. J., nebuvo rastas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2533/2019(02) (t. 1, b. l. 86-87) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. atlikus tyrimą nukentėjusiajam A. J. konstatuota odos nubrozdinimas viršugalvio srityje, pjautinės žaizdos dešiniajame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai trys. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2019 m. rugpjūčio 27 dieną. Odos nubrozdinimas viršugalvyje padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, paveikus dešinį dilbį ir kairę blauzdą, dviem trauminiais poveikiais. Pjautinė žaizda dilbyje galėjo būti padaryta savigynos metu. Odos nubrozdinimas viršugalvyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje ir kairėje blauzdoje, vertinant kiekvieną atskirai, ar abi kartu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG3380/2019(02) (t. 1, b. l. 95-97) matyti, kad atlikus tyrimą, kuris pradėtas 2019 m. gruodžio 17 d., o baigtas 2020 m. sausio 30 d., A. J. dėl pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje su vidurinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusios trauminės vidurinio nervo neuropatijos, prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, dėl pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje su šeivinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusios trauminės šeivinio nervo neuropatijos prarado 25 procentus bendro darbingumo. Vertinant sužalojimų padarinius, prarasto bendrojo darbingumo procentai sumuojami, todėl A. J. konstatuojamas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nes dėl sužalojimų jis prarado daugiau kaip 30 procentų bendrojo darbingumo. Specialisto išvados Nr. G2533/2019(02) 12-ame punkte nurodytas pjautinių žaizdų dešiniame dilbyje ir kairėje blauzdoje vertinimas nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikytinas negaliojančiu.

2020 m. kovo 3 d. specialisto paaiškinimų protokole (t. 1, b. l. 100-102) užfiksuotas specialisto Ž. M. atsakymas į jam užduotą klausimą, kodėl specialisto išvadoje Nr. G2533/2019(02) 9 punkte nurodyta, kad pjautinė žaizda dilbyje galėjo būti padaryta savigynos metu. Atsakymas: literatūros duomenimis ginantis nuo suduodamų smūgių aštriu daiktu ar įrankiu žmogus kelia rankas saugodamas galvą, krūtinę ar panašiai, nuo suduodamų smūgių, todėl yra sužalojamos žastų ir dilbių sritys.

Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokolo (t. 3, b. l. 9) matyti, kad atlikta krata E. A. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Kratos metu buto patalpose ieškomų daiktų ir kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų, dokumentų neišimta.

2020 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime (t. 3, b. l. 29-31) užfiksuota atlikta mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam A. J., ir mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio įtariamajam E. A., telekomunikacinių įvykių lyginamoji analizė, iš kurios matyti, kad įtariamojo E. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo A. J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniai įvykiai tarp įtariamojo E. A. ir nukentėjusiojo A. J. vyko laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. 19.14 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 10.59 val. Šiuo laikotarpiu iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A.) užfiksuoti 106 telekomunikaciniai įvykiai tarp mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis A. J.).

2019 m. rugpjūčio 27 d. telekomunikaciniai įvykiai tarp tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A.) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis A. J.) vyko nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 08.35 val. iki 22.45 val., viso 26 kartus. Iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis A. J.) telekomunikacinių įvykių užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. 21.56 val., 21.58 val. 22.02 val. vyksta išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A.). Taip pat nukentėjusiojo A. J. telekomunikaciniuose įvykiuose matomas išeinantis skambutis 2019 m. rugpjūčio 27 d. 22.06 val. į tel. Nr. 033 (greitoji medicinos pagalba), 2019 m. rugpjūčio 27 d. 22.16 val. pakartotinis išeinantis skambutis į tel. Nr. 033 (greitoji medicinos pagalba).

Atlikus mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis A. J.) telekomunikacinių įvykių lyginamąją analizę laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 22.42 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 10.29 val. užfiksuota, kad viso įvyko 30 telekomunikacinių įvykių.

Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. informacijos Nr. 20-IL-32072 Dėl telefoninių pokalbių suvestinės, 2019 m. rugsėjo 20 d. informacijos Nr. 20-IL-32941 Dėl telefoninių pokalbių suvestinės, 2019 m. rugsėjo 23 d. informacijos Nr. 20-IL-33179 Dėl telefoninių pokalbių suvestinės, 2019 m. spalio 14 d. informacijos Nr. 20-IL-36875 Dėl telefoninių pokalbių suvestinės (t. 3, b. l. 81-89) matyti, kad E. A. aktyviai domėjosi vykstančio ikiteisminio tyrimo eiga, bandė įtikinti nukentėjusįjį duoti jam (kaltinamajam) palankius parodymus.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Išnagrinėjęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. A. inkriminuota BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo 2019 m. rugpjūčio 27 d. vakare, kuomet nukentėjusysis jam kelis kartus skambino, jie apsižodžiavo. Po šių skambučių išeidamas į lauką susitikti su A. J. su savimi pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam į ranką ir į koją. Nukentėjusiajam pradėjus stipriai kraujuoti, pats kaltinamasis išsigandęs skambino greitajai pagalbai, pagal telefonu gautus nurodymus bandė padėti nukentėjusiajam, vėliau su juo greitosios pagalbos automobiliu važiavo į ligoninę. Šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, jog konfliktas su kaltinamuoju kilo, kai jis vakare eidamas link kaltinamojo jam skambino, jiems susitikus, kaltinamais jam dūrė į koją, paskui norėjo durti į pilvą, tačiau nukentėjusysis prisidengė ranka, todėl įdūrė nukentėjusiajam į ranką. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. G. bei I. S. parodymai apie ant asfalto gulintį ir šalia stovintį vyrą, kuris kvietė greitąją medicinos pagalbą (pažymėtina, kad A. G. atpažino iš fotonuotraukos E. A., kaip vyrą, kurį jį matė stovintį šalia ant žemės gulinčio vyro). Be to, sutapo visų liudytojų parodymai apie tai, kad įvykio vietoje be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės (t. y. dviejų vyrų, iš kurių vienas buvo ant žemės, kitas stovėjo, ir moters, kuri kalbėjo su ant žemės buvusiu vyru) daugiau nieko nebuvo, jokių bėgančių, sėdančių į automobilį asmenų – aplink buvo tuščia.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – 2020 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota atlikta kaltinamojo bei nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telekomunikacinių įvykių lyginamoji analizė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2533/2019(02), kurioje atlikus tyrimą nukentėjusiajam A. J. konstatuota odos nubrozdinimas viršugalvio srityje, pjautinės žaizdos dešiniajame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Taip pat nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2019 m. rugpjūčio 27 dieną. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, paveikus dešinį dilbį ir kairę blauzdą, dviem trauminiais poveikiais. Pjautinė žaizda dilbyje galėjo būti padaryta savigynos metu. Nors nusikaltimo įrankis taip ir nebuvo rastas, tačiau minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2533/2019(02) atitinka kaltinamojo parodymus apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo iš namų pasiimtu peiliu.

Aplinkybę, kad A. J. padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG3380/2019(02), iš kurios matyti, kad atlikus tyrimą, kuris pradėtas 2019 m. gruodžio 17 d., o baigtas 2020 m. sausio 30 d., A. J. dėl pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje su vidurinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusios trauminės vidurinio nervo neuropatijos, prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, dėl pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje su šeivinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusios trauminės šeivinio nervo neuropatijos prarado 25 procentus bendro darbingumo. Vertinant sužalojimų padarinius, prarasto bendrojo darbingumo procentai sumuojami, todėl A. J. konstatuojamas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nes dėl sužalojimų jis prarado daugiau kaip 30 procentų bendrojo darbingumo. Specialisto išvados Nr. G2533/2019(02) 12-ame punkte nurodytas pjautinių žaizdų dešiniame dilbyje ir kairėje blauzdoje vertinimas nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikytinas negaliojančiu.

Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas A. J. padarytas panaudojant įrankį (aštrų pjaunančių savybių turintį įrankį, kuo galėjo būti peilis), įrankį kaltinamasis eidamas iš namų pasiėmė tikslingai, specialiai susitikimui su nukentėjusiuoju. Atsinešdamas aštrų pjaunančių savybių turintį daiktą į susitikimą su nukentėjusiuoju ir durdamas juo nukentėjusiajam kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis bus sužalotas ir norėjo taip veikti (buvo durta ne vieną kartą – ši aplinkybė patvirtina, kad dūriai peiliu nebuvo atsitiktiniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aštriu daiktu buvo durta vėlai vakare, kai dėl tamsaus paros meto neblaiviam nukentėjusiajam buvo sudėtinga pastebėti, ką kaltinamasis turi rankose, buvo durta staiga. Visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina veikos pavojingumą, jos maksimaliai apsunkino nukentėjusiojo galimybę apsiginti nuo puolimo ir išvengti dūrių peiliu – atitinkamai, kaltinamajam veikiant tokiomis aplinkybėmis, pasekmių kilimas buvo praktiškai neišvengiamas. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai, o taip pat ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad E. A. 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu namu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, Kaune, kilus žodiniam konfliktui, neturėdamas savo veiksmams jokios dingsties, pribėgo staiga iš priekio prie A. J., nieko nesakęs, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu 1 (vieną) kartą dūrė A. J. į dešinį dilbį ir 1 (vieną) kartą dūrė į kairę blauzdą, tokiu būdu padarė pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje su vidurinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusia traumine vidurinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, ir pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje su šeivinio nervo pažeidimu bei dėl to išsivysčiusia traumine šeivinio nervo neuropatija, dėl kurios nukentėjusysis A. J. prarado 25 procentus bendrojo darbingumo, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusiajam krentant, padarė odos nubrozdinimą viršugalvio srityje. Šiais veiksmais E. A. nukentėjusiajam A. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Kaltinamasis gydėsi Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. spalio 1 d., diagnozė F10.3 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo) (t. 4, b. l. 91), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (t. 4, b. l. 88). Pagal 2019 m. spalio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 93TPK-1206/2019 E. A. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 4, b. l. 96-98). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Nusikaltimas baigtas. Teismo vertinimu, kaltinamojo teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas jau yra išnykęs (t. 4, b. l. 61-68). Kaltinamasis yra baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 4, b. l. 84-85). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nors nukentėjusiajam ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala neatlyginta, tačiau kaltinamasis pripažįsta savo pareigą ją atlyginti, kaltinamajam skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną suėmimo dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). Kaltinamasis sulaikytas 2019 m. lapkričio 29 d. (t. 3, b. l. 130) ir 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi E. A. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 29 d. (t. 4, b. l. 13-16).

Kaltinamasis pripažįsta, kad jo nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau, jo įsitikinimu, patirta neturtinė žala yra mažesnė, nei prašoma priteisti civiliniu ieškiniu. Duodamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad turėtų būti priteista 15 000-20 000 eurų neturtinės žalos, tačiau tikrai ne 30 000 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.