Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-472-797/2015 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei S. D. dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės S. D. priešieškinį ieškovui N. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namams, išvadą byloje teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išvadą byloje teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsakovei neišsprendus piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, 2014-10-14 pagal vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą nepilnametis D. J. D. buvo apgyvendintas Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose, 2014-10-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, mano, jog nustačius tėvystę, būtų tikslinga spręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, o dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tikslinga spręsti teismo proceso metu (10-12 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

1. Ieškovas yra vaiko D. J. D. tėvas, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, todėl siekiant apsaugoti vaiko interesus sąžininga bei teisinga iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą vaikui D. J. D., mokamą šios bylos nagrinėjimo metu. Pagal LR CK 3.3 straipsnio 1 dalį šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikino išlaikymo priteisimas atitiktų šį principą. Teismo nurodyta aplinkybė, kad vaikui nustatyta laikinoji globa nepanaikina ieškovo pareigos teikti išlaikymą sūnui nuolat, įskaitant ir šios bylos nagrinėjimo metu.

2. Teismo minimose byloje Nr. 2S-46-368/2008 ir Nr. 2S-1166-123/2009 ginčo dalyku buvo tėvystė, atsakovas tėvystės nepripažino, tuo tarpu šioje byloje ieškovas pripažįsta, kad jis yra vaiko D. J. D. tėvas, prašo nustatyti jo tėvystę, atsakovė su tuo sutinka, tai yra esmingai skiriasi šių dviejų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, todėl minėtose bylose esantys išaiškinimai dėl laikino išlaikymo nepriteisimo šioje byloje netaikytini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2015-01-08 kartu su priešieškiniu pateikė teismui prašymą iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečio vaiko D. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikinam išlaikymui priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, jo netenkino tuo pagrindu, kad byloje ieškovo tėvystė, kaip faktinė aplinkybė, dar nėra įrodyta bei tuo, kad vaikui yra nustatyta laikinoji globa vaikų globos namuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės S. D. šeima nuo 2011-12-09 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą (14 b.l.). 2013-10-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinąją D. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), globėja paskirta T. A. (17 b.l.). 2013-12-04 vaikas grąžintas atsakovei (22 b.l.). Atsakovei neišsprendžiant piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, nuo 2014-10-14 nepilnametis D. J. D. paimtas ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (24-36 b.l.). 2014-10-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu D. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikinu globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (5 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, Šiaulių apylinkės teismas 2015-02-19 priėmė dalinį sprendimą, kuriuo ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkino – nustatė, kad nepilnamečio vaiko D. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas N. M., priėmė ieškovo N. M. reikalavimo suteikti D. J. D. M. pavardę atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-31 priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio sūnaus D. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu N. M.; nustatė atsakovei S. D. laikinąją bendravimo su vaiku D. J. D. tvarką, nurodydamas, kad atsakovė S. D. gali matytis ir bendrauti su sūnumi du savaitgalius, dalyvaujant N. M.; atmetė atsakovės S. D. prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad 2015-03-31 vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad vaikas iš globos namų perduotas ieškovui ir gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini). Dėl nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, byla apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-645-357/2015).

Apeliacinės instancijos teismas įvertino išdėstytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir šios priemonės tik užtikrina būtinus nepilnamečio vaiko interesus ir juos apsaugo laikinai - bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad konkrečiu atveju byloje nebuvo pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad tuo metu, kai atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose gyvenančiam sūnui pati atsakovė teikė išlaikymą, nors procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji užtikrina sūnui teisę į gyvenamąjį būstą, nurodo būtiniausių reikmių vaikui poreikį, bet byloje nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų. Bylos duomenys nepatvirtina, kad būtinos sąlygos vaikui vystytis nėra sudarytos ir tokiu būdu yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena kartu su ieškovu, duomenų, kad ieškovas nepilnamečio vaiko neišlaiko byloje nėra pateikta, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašyme nurodyta apimtimi būtinybės. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.