Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-452/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
2A-452/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
I. M.
Trečiasis asmuo
S. Š., G.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-452/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 21.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1161-513/2011 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui J. S., tretieji asmenys S. Š., G. Š., UAB „Lugenta“, M. P. ir notaras J. S., dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad 2008-03-13 paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovės I. M. ir atsakovo J. S., ir 2008-03-13 pirkimo-pardavimo sutartis dėl 0,1694 ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp trečiojo asmens M. P. ir ieškovės I. M., yra apsimestiniai sandoriai ir tikrasis šio žemės sklypo pirkėjas yra atsakovas J. S.. Ieškovė nurodė, kad nesiekė įsigyti žemės sklypo Palangoje. Pas notarą parašė savo tetai G. Š. įgaliojimą veikti jos vardu. 2008-03-13 paskolos sutartį su atsakovu, taip pat 2008-03-13 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė įgaliotinė G. Š.. Atsakovas vedė derybas dėl ginčo žemės sklypo pirkimo su UAB „Lugenta“, sudarė ir perdavė UAB „Lugenta“ avansinį mokėjimą (50 000 Lt), taip pat buvusiam žemės sklypo savininkui M. P. pervedė likusią sumos, už žemės sklypą, dalį (102 460 Lt). 2008-03-13 paskolos sutartyje numatytos sumos (153 420 Lt) ieškovė iš atsakovo negavo, o paskolos sutartis sudaryta tam, kad atsakovas turėtų garantijas dėl galimybės disponuoti žemės sklypu bei įrodymą, jog būtent jis sumokėjo už sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino 2008-03-13 notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp M. P. ir I. M., įgaliotinės G. Š., dėl 0,1694 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje žemės sklypą įgijo pirkėja I. M., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkėlė J. S.; pripažino negaliojančia sutartį, sudarytą 2008-03-13 tarp I. M., įgaliotinės G. Š., ir J. S., pagal kurią J. S. suteikė 153 420 Lt paskolą I. M.; priteisė iš atsakovo J. S. ieškovei I. M. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 3 068,40 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2008-03-13 tarp ieškovės, kurią pagal 2008-02-29 įgaliojimą atstovavo G. Š. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas paskolino ieškovei 153 420 Lt, 0,1694 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Tą pačią dieną, tai yra 2008-03-13, tarp M. P. ir ieškovės įgaliotinės sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas žemės sklypą pirko kito asmens, tai yra jos vardu, o paskolos sutartis sudaryta, kad ieškovės vardu būtų nupirktas ginčo žemės sklypas. Todėl teismas nurodė, kad šiuo atveju įvertintinos faktinės bylos aplinkybes, siekiant teisingai kvalifikuoti tarp ieškovės, atsakovo, trečiųjų asmenų – UAB „Lugenta“ ir M. P. susiklosčiusius santykius. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas J. S. vedė derybas su žemės sklypo pardavėju M. P. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, įrodyta atsakovo J. S. paaiškinimais, liudytojų S. Š., G. Š., M. P. parodymais. Už nupirktą žemės sklypą sumokėjo atsakovas J. S., ir tai įrodyta liudytojų S. Š., G. Š., M. P. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais – M. P. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, jog į žemės sklypo pardavėjo M. P. sąskaitą 2008-03-14 pervesta 102 460 Lt, atsakovo J. S. sumokėtu žemės mokesčiu, 2008-01-11 tarp UAB „Lugenta“ ir atsakovo J. S. sudaryta sutartimi, kuria atsakovas perdavė UAB „Lugenta“ avansą 50 000 Lt preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties vykdymui. Teismo teigimu, kadangi po 2008-03-13 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties tarp M. P. ir ieškovės įgaliotinės sudarymo, ieškovei nuosavybės teise priklausė ginčo žemės sklypas, 2008-03-13 šalys sudarė 153 420 Lt paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovo minėtos sumos beprocentinę paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti kai žemės sklypą užregistruos VĮ Registrų centre, gaus atitinkamos formos sklypo nuosavybės dokumentus. Tarp atsakovo J. S. ir žemės sklypo pardavėjo M. P. veikė tarpininkas – nekilnojamojo turto agentūra „Lugenta“. Teismo teigimu, atsakovui ginčo žemės sklypas buvo reikalingas pardavimo tikslais, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį kito, t.y. statytinio asmens vardu reikėjo sudaryti dėl tos priežasties, kad atsakovas nemokėtų mokesčių. S. Š. ir G. Š. patvirtino, kad atsakovas tokia nekilnojamojo turto pirkimo praktika verčiasi ne vienerius metus. Paskolos sutartis buvo kaip garantas atsakovui laisvai disponuoti ginčo žemės sklypu. Tai teismo teigimu, patvirtina ir 2008-04-04 sudarytas įgaliojimas tarp ieškovės ir atsakovo, kuria ieškovė įgaliojo atsakovą parduoti ginčo žemės sklypą už bet kokią kainą, bet kokiomis sąlygomis (b. l. 14). Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2008-03-13 tarp žemės sklypo pardavėjo M. P. ir statytinės I. M. įgaliotinės G. Š. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinė (CK 1.87 str.), kuri buvo vykdoma kaip tarp M. P. ir atsakovo J. S. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti sutartį būtent tarp šių asmenų, tuo pačiu 2008-03-13 paskolos sutartis tarp ieškovės įgaliotinės G. Š. ir atsakovo J. S. taip pat yra apsimestinė. Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių ir siekė sandorio šalys. Taikant CK 1.87 straipsnio taisykles, vietoje laikomu negaliojančiu apsimestinio sandorio, laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo. Teismas pripažino, kad tarp M. P. ir I. M. įgaliotinės G. Š. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, buvo vykdoma tarp M. P. ir J. S., todėl žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp M. P. ir I. M. laikytina apsimestine ir galioja tas sandoris, kurį J. S. ir M. P. turėjo galvoje, todėl galioja specialios apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos – taikymas šalių santykiams taisyklių, liečiančių tą sandorį, kurį šalys turėjo galvoje, o pirkėjo teisės perkeliamos J. S.. Teismas nurodė, kad tokiu būdu byloje įrodyta ir ta aplinkybė, kad šalys, pasirašydamos 2008-03-13 paskolos sutartį, iš tikrųjų siekė išspręsti restitucijos – ginčo žemės sklypo grąžinimo klausimą, t. y. siekė visiškai kito teisinio tikslo, todėl konstatuotina, kad toks tarp šalių sudarytas sandoris taip pat yra apsimestinis. Apsimestiniai sandoriai priskiriami prie niekinių sandorių, jie negalioja nuo sandorio sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas J. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvados apie tikruosius sandorių šalių ketinimus yra tik niekuo nepagrįsti spėjimai, kurie išskirtinai grindžiami G. Š. ir S. Š. paaiškinimais, kurie yra nuosekliai vienodi ir suderinti, nes šie asmenys yra tarpusavyje susiję, o taip pat jie abu atstovauja UAB ,,Lugenta“ interesus, kadangi vienas iš jų yra bendrovės akcininkas, o kitas – direktorius. Teismas sprendime nenustatė ar buvo susitarimas su trečiuoju asmeniu M. P., kad sutartis būtų įforminta su kitu pirkėju, t. y. su ieškove, tariamai nuslepiant pirkėją J. S..

2. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nesiekė nusipirkti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš pardavėjo M. P.. Ieškovės nurodoma 2008-01-11 sutartis ir 2008-03-13 paskolos sutartis buvo sudarytos dėl to, kad būtų aiškiai suprantamas skolintų pinigų tikslinis panaudojimas, t. y. kad S. Š. ir G. Š., panaudodami nuosavos nekilnojamojo turto agentūros UAB ,,Lugenta“ vardą, nupirktų konkretų žemės sklypą už konkrečią sumą, panaudodami atsakovo paskolintus pinigus, kurie buvo paskolinti ieškovei pagal paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyta pastaba, jog pinigus paskolos davėjas skolina fiksuotam laikui, t. y. iki 2008-03-31.

3. Niekuo nepagrįsti ieškovės aiškinimai apie jos blogą socialinę padėtį, apie tai, kad ji nežinojo apie perkamą žemės sklypą, nes ieškovė įgaliojo G. Š. veikti kaip atstovę jos vardu.

4. Jokiais įrodymais nepagrįstos teismo išvados, kad ginčo žemės sklypas atsakovui buvo reikalingas pardavimo tikslais, kad žemės sklypą įforminti kito asmens vardu buvo reikalinga dėl to, kad atsakovas nemokėtų mokesčių, kad paskolos sutartis buvo kaip garantas disponuoti žemės sklypu ir kad tai patvirtina 2008-04-04 sudarytas įgaliojimas tarp ieškovės ir atsakovo, kuria ieškovė įgaliojo atsakovą parduoti ginčo žemės sklypą už bet kokią kainą, bet kokiom sąlygom. Atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovė rengiasi sudaryti įgaliojimą J. S., tai buvo ieškovės sprendimas.

5. Teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas pripažino 2008-03-13 notaro patvirtintą sandorį apsimestiniu, tačiau J. S. pripažino apsimestinio sandorio pirkėju. Teismas negali savo sprendimu sukurti naują sandorį, kadangi ginčijamas sandoris jau buvo to paties teismo panaikintas. Teismas paskolos sutartį taip pat pripažino negaliojančiu sandoriu, tokiu būdu išeidamas už ieškinio ribų.

Ieškovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas bylos aplinkybių interpretavimu pagal atsakovo supratimą bei vertinimą, o taip pat įvairiomis prielaidomis, neparemtomis įrodymais.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys S. Š. ir G. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad su atsakovo skunde išdėstytais teiginiais kategoriškai nesutinka, kadangi jame nurodytos melagingos ginčo sandorių sudarymo aplinkybės.

Trečiasis asmuo UAB ,,Lugenta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi ne tik trečiųjų asmenų parodymais, bet liudininkų parodymais bei rašytinių įrodymų visuma, UAB ,,Lugenta“ sudarytomis sutartimis, kurios pilnai atskleidė, ko iš tikrųjų šalys siekė jas pasirašydamos. Iš sutarčių turinio akivaizdu, kad tarpininkaujant UAB ,,Lugenta“ atsakovas ne tik sudarė preliminariąją sutartį su M. P. dėl žemės sklypo pirkimo, suderėjo galutinę kainą, tačiau ir ją vykdė, mokėjo avansines įmokas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi bei paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties kaip apsimestinio sandorio

Prašydama pripažinti 2008-03-13 pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio Būtingės g. 11, Palangoje, apsimestine, ieškovė ginčija sutarties ydingumą sandorio sudarymo su netikrąja šalimi (pirkėju) aspektu, teigdama, kad faktiniu pirkėju yra atsakovas J. S., o ne sutartyje nurodyta ieškovė I. M., kuri buvo tik statytinė.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-26/2011).

Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai įgijusiu žemės sklypą ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. Taip pat viena iš įrodinėtinų aplinkybių, ginčijant sandorį kaip apsimestinį, šioje byloje yra ir ta, ar sutartyje nurodytas asmuo kaip pirkėjas turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-01-11 tarp trečiojo asmens UAB ,,Lugenta“ ir atsakovo J. S. buvo sudaryta sutartis, kuria bendrovė įsipareigojo nupirkti atsakovui J. S. 0,1694 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 152 640 Lt ir parduoti šį žemės sklypą rinkoje per 2008 m. laikotarpį už įmanomą maksimalią kainą, o atsakovas įsipareigojo perduoti bendrovei 50 000 Lt preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui (t. 1, b. l. 34). Minėtoje sutartyje pažymėta, kad 50 000 Lt atsakovas J. S. perdavė E. Š., atstovaujančiam UAB ,,Lugenta“. Preliminariąja 2008-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB ,,Lugenta“ įsipareigojo nupirkti, o M. P. – parduoti 0,1694 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 152 640 Lt (t. 1, b. l. 35-37). Minėtoje preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad prieš pasirašant šią sutartį pirkėjas UAB ,,Lugenta“ pardavėjui M. P. sumokėjo 20 000 Lt avansą, kuris įeina į žemės sklypo pirkimo kainą, ir įsipareigoja iki 2008-01-25 sumokėti papildomai 30 000 Lt avanso, o likusią kainos dalį, t. y. 102 460 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui iki 2008-03-17. Bylos duomenimis nustatyta, kad derybas su žemės sklypo pardavėju M. P. dėl šio nekilnojamojo turto pirkimo vedė atsakovas J. S., tai patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tretieji asmenys S. Š., G. Š., M. P. bei pats atsakovas (t. 1, b. l. 99-107). Bylos duomenys patvirtina, šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas, kad už žemės sklypą likusią kainos dalį, t. y. 102 460 Lt, 2008-03-14 taip pat sumokėjo atsakovas J. S. (t. 1, b. l. 13).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-03-13 tarp ieškovės I. M., kurią pagal 2008-02-29 įgaliojimą atstovavo G. Š. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis (t. 1, b. l. 38-39). Šioje sutartyje nurodyta, kad atsakovas J. S. paskolina ieškovei I. M. 153 420 Lt sumą 0,1694 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Byloje pateiktoje 2008-03-13 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutartį pasirašė ieškovė I. M., kurią pagal 2008-02-29 įgaliojimą atstovavo G. Š., ir trečiasis asmuo M. P. (t. 1, b. l. 11). Notaras J. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį notaro kontoroje dalyvavo ir J. S., kuris sumokėjo notarinį mokestį (t. 1, b. l. 105). Bylos duomenimis atsakovas J. S. už ginčo žemės sklypą sumokėjo ir žemės mokestį (t. 1, b. l. 15).

Taigi, byloje buvo nustatytos šio ginčo nagrinėjimui teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas J. S. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo, vedė derybas su šio žemės sklypo savininku dėl parduodamo turto kainos bei sumokėjo sutartą kainą, dalyvavo pasirašant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, sumokėjo už sutarties sudarymą notarinį mokestį, sumokėjo už nupirktą žemės sklypą žemės mokestį. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo J. S. realų siekį nupirkti konkretų žemės sklypą ir parduoti jį už maksimalią kainą, taip gaunat pelną. Tretieji asmenys G. Š., G. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas tokia nekilnojamojo praktika verčiasi ne vienerius metus ir sutartis buvo sudaryta kito asmens vardu, kad atsakovas išvengtų mokesčių (t. 1, b. l. 103-104). Bylos duomenimis nepaneigti ir ieškovės argumentai, kad ji ginčo pirkimo-pardavimo sutarties nesiekė ir negalėjo sudaryti, nes dėl sunkios turtinės padėties neturėjo lėšų atsiskaityti už perkamą žemės sklypą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra išsituokusi, augina mažametį sūnų (t. 1, b. l. 8-9). Iš ieškovės byloje pateikto VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-12-10 nekilnojamojo turto centrinio duomenų išrašo matyti, kad ieškovė kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo žemės sklypą, neturi (t. 1, b. l. 20-22). Taip pat ieškovė neturi transporto priemonių (t. 1, b. l. 23).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp M. P. ir I. M. įgaliotinės G. Š. 2008-03-13 pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, buvo vykdoma tarp M. P. ir J. S., todėl žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp M. P. ir I. M. laikytina apsimestine, o pirkėjo teisės perkeltinos J. S..

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tikruosius sandorio šalių ketinimus yra tik niekuo nepagrįsti spėjimai, kurie išskirtinai buvo grindžiami tik trečiųjų asmenų G. Š. ir S. Š. paaiškinimais. Teisėjų kolegija, pažymėdama, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio apsimestinumo dėl subjekto, tinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką, nepažeidė minėtų įrodinėjimo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ieškovė iš tikrųjų neketino įgyti teisių ir pareigų pagal šią sutartį, o jas realiai įgijo ir vykdė atsakovas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.

Dėl paskolos sutarties kaip apsimestinio sandorio

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti, kad 2008-03-13 paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovės I. M. ir atsakovo J. S., yra apsimestinis sandoris.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys (CK 1.87 str. 1 d.). Apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų. Pridengiamasis sandoris, t. y. tas sandoris, kurio padarinių šalys siekė, pagal CK 1.87 straipsnį galioja ir sukelia teisinius padarinius, jeigu jis neprieštarauja imperatyviosioms CK normoms.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju 2008-03-13 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei tą pačią dieną sudaryta paskolos sutartis, aiškintinos ne izoliuotai, o kartu, nes jos susijusios su tuo pačiu dalyku, todėl taip gali būti atskleista tikroji paskolos sandorio šalių valia.

Iš ieškovės bei atsakovo 2008-03-13 pasirašytos paskolos sutarties turtinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo paskolinti ieškovei beprocentinę 153 420 Lt paskolą 0,1694 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (t. 1, b. l. 38-39). Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad ieškovė perima iš atsakovo pradėtą vykdyti 2008-01-11 preliminariosios sutarties sudarytos UAB ,,Lugenta“ su žemės sklypo savininku M. P. vykdymą, kartu su atsakovo per UAB ,,Lugenta“ perkamo žemės sklypo savininkui padarytais mokėjimais, kurie sudaro 153 420 Lt. Paskolos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad paskola laikoma grąžinta, kai ieškovė nupirkusi minėtą žemės sklypą, pirkinį užregistruoja VĮ Registrų centras, gauna atitinkamos formos sklypo nuosavybės dokumentus, 5 darbo dienų laikotarpyje suteikia galimybę atsakovui pilnai valdyti šį nupirktą žemės sklypą, įskaitant teisę jį parduoti ir gauti pinigus, parašydama notariškai patvirtintą atitinkamos formos įgaliojimą. Paskolos sutarties 4 p. numatyta, kad atsakovas, gavęs iš ieškovės atitinkamus įgaliojimus disponuoti žemės sklypu ir sklypo nuosavybės dokumentus, įsipareigoja pardavęs žemės sklypą sumokėti ieškovei 3 000 Lt. 2008-04-04 ieškovė pasirašė įgaliojimą Kaišiadorių 3-ame notarų biure, kuriuo įgaliojo atsakovą J. S. parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra, ir gauti pinigus už šį sklypą, o taip pat jos vardu gauti reikalingus dokumentus, rašyti pareiškimus ir pan. (t. 1, b. l. 14). Šis įgaliojimas buvo įteiktas atsakovui 2008-04-30 ir tai patvirtinta jo parašu 2008-03-13 paskolos sutarties antro lapo kitoje pusėje. Be to, kaip minėta, apie įgaliojimo atsakovui pilnai valdyti nupiktą žemės sklypą sudarymą šalių buvo sutarta paskolos sutartyje. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad jam nebuvo nieko žinoma apie ieškovės 2008-04-04 pasirašytą įgaliojimą.

Įvertinus ginčo paskolos sutarties sąlygas akivaizdu, kad ši sutartis buvo sudaryta tam, kad iš vienos pusės – atsakovas J. S. turėtų tam tikras garantijas dėl galimybės disponuoti žemės sklypu bei įrodymą, kad būtent jis sumokėjo už žemės sklypą, o iš kitos pusės – kad būtų užtikrintas ieškovei užmokestis už suteiktas paslaugas. Apelianto nurodytas argumentas, kad ginčo paskolos sutartyje nurodyta pastaba, kad pinigus 153 420 Lt atsakovas skolina fiksuotam laikui, t. y. iki 2008-03-31, nėra pagrindas kitokiam šios sutarties tikslo aiškinimui. Konstatavus, kad šalių valia paskolos sutartyje išreikšta netinkamai, nes iš tikrųjų ji buvo nukreipta ne sudaryti savarankišką paskolos sutartį, bet buvo siekiama išspręsti ginčo žemės sklypo perdavimo atsakovui klausimą, paskolos sutartis taip pat pripažintina apsimestiniu, niekiniu sandoriu. Kadangi apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą ex officio konstatuoti paskolos sandorio, kaip apsimestinio niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes. Dėl šios aplinkybės atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas paskolos sutartį pripažindamas negaliojančiu sandoriu išėjo už ieškinio ribų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo ir nustatė bylos aplinkybes, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Marytė Mitkuvienė