Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2022-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-99-610/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-20
Bylos Nr.
II-99-610/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00147-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Nerijus Brinevičius (pirm.)
Pažeidėjas
D. Š.
Nukentėjusysis
O. K.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Erikas Rugienius, Vidmantas Ravinis, Ernestas Ulevičius, Vidmantas Ravinioir
Kategorijos
  • 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-99-610/2022Proceso Nr. 4-28-3-00463-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8.; 21.8.1; 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 20 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š. (toliau-ir Pareiškėja) ir jos įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

nukentėjusiajai O. K. (toliau-ir Nukentėjusioji) ir jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Ernestui Ulevičiui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. įgalioto atstovo advokato Vidmanto Ravinio ir nukentėjusios O. K. atstovo Eriko Rugieniaus skundus dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2022 m. vasario 25 d., priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1120-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Vilija Venčkauskienė 2022 m. vasario 25 d., priimtu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1120-2022, D. Š. pripažinta kalta, kad ji 2021-04-09 apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), apgadino segmentinės tvoros stulpelį, priklausantį O. K.. Nutarimu D. Š. patraukta atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 400 Eur bauda bei įpareigota per 1 mėnesį, t. y. iki 2022-03-25 atlyginti padarytą 10 Eur turtinę žalą O. K. (b. l. 13).

Šalies argumentai

D. Š., nesutinkant su priimtu nutarimu, jos atstovas advokatas V. Ravinis pateikė skundą (administracinio nusižengimo bylos Nr.II-99-610/2022), kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra identiškas 2021 m. rugsėjo 16 d., D. Š. atžvilgiu priimtam nutarimui. Skunde nurodoma, kad nutarime nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neteisingos, kadangi Pareiškėja jokio segmentinio tvoros stulpelio neapgadino ir O. K. jokios žalos nepadarė. Pareiškėja yra sąmoningai apkalbama O. ir G. K. bei jų giminaitės, dėl nesutarimų dėl žemės sklypo ribos. Pareiškėja tiek dėl tvoros pastatymo, tiek ir dėl netinkamo G. K. elgesio kreipėsi tiek į teisėsaugą, tiek ir į Nacionalinę žemės tarnybą. 2021-04-12 pareiškėjos draugas E. Č. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu dėl tvoros pastatymo. 2021-04-13 pareiškėja kreipėsi į policiją dėl to, kad 2021-04-12 apie 17 val. kaimynas G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, dėl ko pareiškėja buvo įbauginta ir patyrė psichologinius išgyvenimus. Dėl šio įvykio Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021-05-06 nutarimu nutarė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nutarimą pareiškėja apskundė Marijampolės apylinkės teismui. Nurodoma, jog todėl O. K. kaip atsaką (kerštą) Pareiškėjai ir sugalvojo ją melagingai apkaltinti, neva Pareiškėja tyčia sugadino jos segmentinį stulpelį, nors tokių veiksmų Pareiškėja nėra atlikusi ir kaip jau minėta, savo teises visuomet įgyvendino ir gynė teisėtais būdais, kreipdamasi dėl jos teisių pažeidimo į atitinkamas institucijas. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad O. K. su skundu dėl apgadinto stulpelio kreipėsi tik 2021-05-12, nors teigia, kad buvo apgadintas 2021-04-09, t. y. O. K. skundu į policiją kreipėsi po to, kai sužinojo apie Pareiškėjos skundus, tokiu būdu bandydama nepagrįstai Pareiškėją apkaltinti dėl jos kreipimųsi į institucijas. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad policijos pareigūnai, priimdami ginčo nutarimą, kaltę grindė išimtinai tik suinteresuotų asmenų parodymais, pažymi, kad tarp asmenų yra konfliktiški santykiai nustatyta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-289-482/2021. Skunde cituojami liudytojų ir nukentėjusios parodymai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-289-482/2021, vertinta, kad jie ne nuoseklūs, atstovas dėsto prielaidas kaip galėjo atsirasti tvoros stulpo apgadinimai. Byloje nėra jokio O. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos, byloje nėra jokių įrodymų apie padarytos žalos dydį, todėl policijos pareigūnė, nesant nei ieškinio, nei įrodymų apie padarytos žalos dydį, negalėjo nuspręsti, kad yra padaryta turtinė žala bei negalėjo įpareigoti pareiškėją tokią sumą atlyginti. Pažymėtina, kad toks įpareigojimas gali būti duodamas, tik tuomet, kad dėl to nėra jokio ginčo ar abejonių (t. y. kuomet yra pareiškiamas atitinkamas ieškinys, nurodant pagrindą ir dalyką bei pateikiant pagrindžiančius įrodymus). Atstovas pažymėjo, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, po teismo priimtos nutarties grąžinti bylą tyrimui atlikti, paskiriant didesnę baudą.

Taip pat teisme gautas ir nukentėjusios O. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2022 m. vasario 25 d., priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1120-2022 (administracinio nusižengimo byla Nr. II-91-610/2022), prašant pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje, kuria nutarta įpareigoti D. Š. atlyginti nukentėjusiajai O. K. padarytą turtinę žalą ir įpareigoti D. Š., atlyginti nukentėjusiajai O. K., padarytą 187,55 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir 55 ct) turtinę žalą. Skundžiamu nutarimu D. Š. įpareigota iki 2022 m. kovo 25 d. atlyginti tik 10 Eur turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajai O. K.. Skunde pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju, D. Š. tyčiniais veiksmais apgadino O. K. priklausančios segmentinės tvoros stulpelį. Dėl šios priežasties, siekiant pašalinti padarytus nuostolius, nukentėjusioji O. K. su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini)2022 m. sausio 26 d. sudarė sutartį, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pašalinti D. Š. tyčiniais veiksmais padarytą žalą (apgadinimus), o būtent - demontuoti tvoros segmentą ir stulpelį bei jį pakeisti nauju ir sumontuoti demontuotą tvoros segmentą. Prie skundo pridedami rašytiniai įrodymai - darbų perdavimo-priėmimo akto, PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo, matyti, jog už UAB (duomenys neskelbtini)atliktus darbus nukentėjusioji sumokėjo 187,55 Eur. Taigi, dėl neteisėtų D. S. veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta ne 10 Eur, o 187,55 Eur dydžio turtinė žala.

2022 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkė teismo Marijampolės rūmų nutartimi administracinio nusižengimo bylos Nr. II-91-610/2022 ir Nr. II-99-610/2022 sujungtos, paliekant bendrą bylos numerį II-99-610/2022. Prie sujungtos bylos prijungta administracinio nusižengimo byla Nr. II-289-482/2021, išanalizuoti visose bylose pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas 2021-09-19 nutartimi O. K. pripažino nukentėjusiąja.

Šalies argumentai

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas, teismui persiuntė pareiškėjos atstovo skundą ir nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka. Dėl nukentėjusios O. K. atstovo skundo pažymi, kad 2022-01-14 nukentėjusioji O. K. apklausoje nurodė, kad prideda pirki­mo kvitus, kuriuose matoma, kad jog vieno tvoros stulpelio kaina yra 10 eurų. O. K. nurodė, kad dėl turto sugadinimo jai padaryta 187,55 eurų turtinė žala, nes tiek kainuos sugadinto turto atkūrimas, tačiau turto atkūrimo vertė yra reikšminga sprendžiant ieškinio dydį, bet nėra reikšminga nustatant sugadinto turto vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje numatyta, kad turto vertė turi būti tokia, kokia buvo nusikalstamos veikos darymo metu. Taigi konkrečiai nagrinėjamu atveju sugadintu laikytinas pareiškėjos turtas, kuris, galimai dėl kito asmens tyčinių veiksmų, prarado vertę, jo nebegalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, o būtent, kaip ir nurodo pareiškė­ja, 1 tvoros stulpelis. Būtent šio stulpelio vertė ir laikytina sugadinto turto verte. Nesutinka su nutarimo keitimu šiuo pagrindu. Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo skundo, pažymi, kad pastarosios kaltė yra įrodyta, byloje surinktais įrodymais, sutinka, kad būtų pakeista skundžiamo nutarimo dalis ir D. Š. būtų paskirta 50 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. Paaiškino, jog konfliktai su kaimynais kilo nuo tada, kai pastatė tvorą iš esmės tik dėl įvažiavimo į kiemą problemų. Tvoros stulpo nedaužė, nespardė, nerovė, mano, kad jį pažeisti, įlenkti ar ištraukti iš žemės būtų neįmanoma. Jos namuose registruota įmonė, dirba namuose, mano, kad nurodomą pažeidimo padarymo dieną buvo namuose, ar kas nors buvo atvažiavęs nepamena, bet galimybės neatmeta. Pažymėjo, kad V. B. turėjo fizinę galimybę iš savo namų matyti, kas vyksta kieme. Santykiai su V. B. buvo labai geri, tačiau pablogėjo, šiuo metu nebebendrauja, yra pranešusi policijai dėl V. B. netinkamo elgesio. Yra atkreipusi dėmesį į aptariamą tvoros stulpą, visi tvoros stulpai buvo panašiai įbrėžti.

Nukentėjusioji O. K. nurodė, kad prašo pakeisti nutarimą ir įpareigoti D. Š. atlyginti patirtą žalą, kurią patyrė keisdama stulpelį. Stulpelio dažai buvo įrėžti, išjudintas iš savo vietos, išmontavus matėsi įlaužimas. Pripažino, kad naują stulpelį dėjosi į naują vietą- žemės sklypo dalį, kuri priklauso jiems, anksčiau stulpelis buvo įmontuotas 10 cm atstumo skirtumu, valstybinėje žemėje, tačiau įpareigojimo keisti stulpelio vietą nebuvo gavę. Pripažino, kad su D. Š. vyksta konfliktai, yra įsitikinusi, kad tvoros stulpą sugadino ir nulenkė pastaroji. Paaiškino, kad 2021-04-09 girdėjo triukšmą kieme, D. Š. bendravo su pas ją atvykusiu vyriškiu, vyriškis vairavo automobilį su priekaba, mano, kad jis neįvažiavo į kiemą, dėl to abu su D. Š. bandė tvoros stulpelį išversti. Gadinimo momento nematė, pastebėjo tik kitą dieną jai papasakojo V. B., nurodė, kad stulpelį trankė D. Š.. Dėl tvoros stulpelio vietos buvo gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimą atlikti ir įregistruoti kadastrinius matavimus arba pakeisti stulpelio vietą. Tvorą buvo montavę patys, segmentinė tvora kainavo 150 Eur, darbus atliko vyras darbai kainavo apie 60 Eur. Pripažino, kad iš karto nesikreipė į policiją tikėjosi susitarti gražiuoju, iki kreipimosi dėl tvoros stulpelio apgadinimo su policijos pareigūnais bendravo tačiau apie tvoros stulpo apgadinimo faktą nenurodė.

Liudytoja I. M. nurodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tyrė nagrinėjamą įvykį ir priėmė procesinius sprendimus. Žino, kad tarp bylose dalyvių yra ir daugiau pareiškimų policijoje. Tirdama tvoros stulpo apgadinimo atvejį įvykio vietoje nebuvo, buvo tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apgadinto tvoros stulpo įvykio vietoje nematė, matė tik iš fotonuotraukų, kurias atsiuntė O. K.. Apie tai, kad nagrinėto įvykio dieną pas D. Š. buvo atvykęs vyriškis girdėjo iš liudytojos, tačiau nustatyti minėto asmens nepavyko.

Liudytojas G. K. nurodė, kad O. K. yra jo žmona. D. Š. yra jų kaimynė, su kuria santykiai šiuo metu yra konfliktiški. D. Š. apgadino jų segmentinės tvoros stulpelį. Įvykį matė namo antrame aukšte gyvenanti pusseserė V. B., jos mamai priklauso pusė namo. Tvorą nusprendė montuoti pats, tačiau V. B. apie tokius planus žinojo, kaip ir žinojo tvoros statymo priežastis. Apie apgadinimą sužinojo tos pačios dienos vakare, nufotografavo 2021-04-13. Tvoros stulpelis buvo įkaltas 2021-04-06, apgadinimas įvyko 2021-04-09. Apgadintas galinis stulpelis nuo garažo pusės, jis buvo apdaužytas, suraižytas, pažeistas dažų sluoksnis, išmontavus matėsi, kad yra įtrūkęs nuo lenkimo, stulpelis buvo plonasienis kokių 2 mm. storio sienelių, tuščiaviduris. Stulpelis tiek vertikalia, tiek horizontalia padėtimi buvo išjudintas. 2022-01-26 stulpelis buvo pakeistas nauju, darbus atliko nusamdyta įmonė, naują stulpelio vietą parinko vadovaudamiesi riboženkliu. Po 2021-04-09 buvo kviestas į policiją apklausai, tačiau apie apgadintą tvoros stulpelį policijai nesakė ir nesikreipė.

Liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra O. K. vyro pusseserė, jų kaimynė. Su D. Š. turi nesutarimų, nes D. Š. nepatenkinta, kad jie apsitvėrė savo kiemą. 2021-04-09 ryte, apie 09.00 val., ji ruošėsi į darbą, girdėjo, jog kažkas atvažiavo į kiemą, po to išgirdo garsą - trankymąsi, matė, kaip D. Š. gadino tvorą. D. Š. buvo su jai nežinomu vyru, kuris buvo atvažiavęs automobiliu su priekaba, vyriškis galimai neįvažiavo į D. Š. kiemo teritoriją, matė kaip D. Š. iš garažo atsinešė geležinį strypelį ir daužė tvoros stulpą. Vyriškis jokių veiksmų neatliko tik stovėjo. Stulpas buvo apdaužytas, pažeistas dažų sluoksnis, įlenktas. Paskambino O. K. išsiaiškino, kad ši namuose, manė, kad ji mato įvykius kieme. Pati stulpelio apžiūrėti nėjo, matė jį tik kitą dieną,

Motyvuojamoji dalis

D. Š. atstovo advokato Vidmanto Ravinio skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama. Nukentėjusios O. K. atstovo Eriko Rugieniaus skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nustatyta, kad D. Š. 2021-08-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. nutarimu už administracinį nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje paskirta 50 Eur bauda ir ji įpareigota per 1 mėnesį, t. y. iki 2021-09-17 atlyginti 150 Eur turtinę žalą padarytą nukentėjusiajai O. K.. 2021-12-20 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjus D. Š. atstovo skundą, vertinant, kad šioje administracinio nusižengimo byloje tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai ir išsamiai, byloje nebuvo nustatytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2021-08-17 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3068-2021 panaikintas ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tyrimui atlikti. 2022 m. vasario 25 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Vilija Venčkauskienė 2022 m. vasario 25 d., priėmė naują nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1120-2022.

Teismas dar kartą pažymi, jog (duomenys neskelbtini) straipsnis straipsnio dalių neturi, todėl yra laikoma jog padarytas rašymo apsirikimas ir D. Š. patraukta atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, tyrėja, pakartotinai priimdama sprendimą, vadovavosi iš esmės tais pačiais nukentėjusiosios O. K., liudytojo G. K. ir liudytojos V. B. duotais parodymais, liudytojo G. K. darytomis tvoros stulpelio nuotraukomis, D. Š. parodymais. Išanalizavus visose bylose pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad po 2021-12-20 nutarties priėmimo, papildomai dėl stulpelio žalos 2022-01-14 apklausta nukentėjusioji, bei papildomai 2022-03-21 patikrintas administracinių nusižengimų registras apie D. Š. baustumą.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Teismas konstatuoja, kad asmens kaltė traukiant jį administracinėn atsakomybėn negali būti preziumuojama. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2988-10). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Dėl padaryto pažeidimo D. Š. savo kaltės nepripažįsta, spręstina, kad jos kaltės patvirtinimui nebuvo atlikti jokie kiti tyrimo veiksmai, išskyrus nurodytų asmenų apklausą. Pažeidimas ir toliau buvo fiksuojamas liudytojo G. K. pateiktomis foto nuotraukomis, kurių autentiškumas byloje nėra niekaip pagrįstas. Byloje nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Atsižvelgus į liudytojos V. B. parodymus, kad gadindama tvoros stulpelį D. Š. buvo ne viena, buvęs asmuo nenustatytas. Teismas vertina, kad Institucijos surinktų duomenų nepakanka, D. Š. kaltei patvirtinti ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. ir nukentėjusiosios O. K., bei liudytojų G. K., V. B. yra konfliktiški santykiai. Kaip jau minėta, byloje nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, buvo apklausiama nukentėjusioji, jos sutuoktinis ir jų kaimynė, kuri gyvena su nukentėjusiąja tame pačiame name ir yra nukentėjusiosios vyro giminaitė, apklausiama teisme išsireiškė, kad „kiemas mūsų“, „tvora mūsų“. Teismo vertinimu visi aukščiau paminėti asmenys turi tą patį suinteresuotumą bei perteikdami aplinkybes, dėl konfliktinės situacijos su D. Š., galimai perteikia klaidingai interpretuodami matytas ir suvoktas reikšmingas aplinkybes. Be to, lyginant liudytojos V. B. parodymus, jie vertinti kaip nenuoseklūs, teismo posėdyje liudytoja teigė, kad matė, kaip D. Š. atsinešė metalinį strypelį iš garažo ir juo daužė tvoros stulpą, prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-289-482/2021 duomenimis, apklausiama 2021-12-07 teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad „matė, kaip D. Š. gadino tvorą. D. Š. su jai nežinomu vyru, kuris buvo atvažiavęs automobiliu su priekaba, vyriškis galimai neįvažiavo į D. Š. kiemo teritoriją, spardė tą stulpelį, su kažkokiu daiktu jį daužė. Kas spardė, pasakyti negali, jie abu buvo prie to stulpelio. Tuo metu ji buvo namuose, viską matė per antro aukšto langą. Jie abu D. Š. su jai nežinomu vyru spardė tą stulpelį ir su kažkokiu daiktu jį padaužė. D. Š. buvo atsinešusi pagalį. D. Š. gadino stulpelį, daužydama jį pagaliu ir spardydama“, to paties posėdžio metu ji nurodė, „kad D. Š. atsinešė kažkokį daiktą nematė, tačiau matė, kaip ji vaikščiojo pirmyn, atgal į garažą. Jos manymu pagalys buvo metalinis, taip sprendžia pagal skleidžiamą garsą“. Prijungtos bylos duomenimis, liudytojas G. K. nurodė, „kad stulpelio vertė 10 eurų, stulpelis savo funkciją atlieka, jis nebūtų atkreipęs dėmesio į stulpelio apgadinimus“, šios bylos nagrinėjimo metu liudytojas jau nurodė, kas stulpelis buvo išjudintas iš vietos taip, kad prie jo pritvirtinti segmento nėjo, stulpelį buvo būtina keisti. Nukentėjusioji nei vieno teismo posėdžio metu, tuo pačiu prijungtoje byloje, nei karto neminėjo, kad apie gadinamą stulpelį, jo gadinimo metu ji sužinojo iš V. B. telefoninio skambučio, ji nurodė, kad kaimynės sukeltą triukšmą bendraujant su atvykusiu nenustatytu asmeniu išgirdo pati, kad būtų gadinamas stulpelis nematė.

Abejones liudytojų parodymų tikslumu didina ir buvusio nukentėjusiosios atstovo 2021-10-06 byloje Nr. II-289-482/2021 pateiktų nukentėjusiosios ir liudytojos V. B. susirašinėjimų turinys, kuriuose yra kalbama apie 2021-04-09 įvykį, kuomet buvo apgadintas segmentinės tvoros stulpelis, iš kurių matyti, jog moterys vyriškį, buvusį įvykio vietoje, įvardina kaip „tą su priekaba, kur stulpus vertė“, susirašinėjama, kad “šiandien puikiai įsitikino, kad priekaba netelpa į jų kiemą“( b.l.32). Iš tokio pobūdžio turinio galima manyti, kad kabama apie tai, jog stulpelis buvo apgadintas atsitrenkus į jį su priekaba, ar, kad stulpelį gadino būtent nenustatytas asmuo vairavęs automobilį su priekaba, o ne D. Š..

Be to, byloje nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, tyrėja nurodė, kad apskritai nematė apgadinto stulpelio, todėl vertinti tiek liudytojo, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas fotonuotraukas, kaip esminį įrodymą pagrindžiantį tvoros stulpo apgadinimų buvimą, nėra objektyvu. Byloje vis dar išlieka abejonių, kurių pašalinti nepavyko, abejonės dėl nukentėjusios kreipimosi į policijos įstaigą dėl tvoros stulpelio apgadinimo tik po mėnesio laiko, nors kaimynų konfliktai dėl įvairių priežasčių tą mėnesį tęsėsi ir policijos pareigūnai buvo tiek bylos dalyvių kieme, tiek bylos dalyviai buvo policijos įstaigoje. Taip pat abejones tvoros stulpelio apgadinimo faktu ir mastu dėl ko kilo būtinybė jį keisti didina, Nacionalinės žemės tarnybos fiksuotas, kad ir nedidelis pažeidimas statant šį stulpelį ir nurodant pažeidimą pašalinti (b.l.80-83).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra neabejotinai nustatyta, kad stulpelio apgadinimus protokole nurodytu laiku padarė D. Š., o ne kitas asmuo ir kitomis aplinkybėmis. Institucija išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesurinko objektyvių duomenų, patvirtinančių D. Š. kaltę ir padarė klaidingą išvadą, kad D. Š. yra kalta dėl (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius D. Š. veiksmuose jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.). Atsižvelgiant į nurodytą nėra pagrindo tenkinti nukentėjusios atstovo skundo ir didinti nutarimu nustatytą įpareigojimą atlyginti žalą, kadangi administracinė nuobauda neskiriama ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Byloje nukentėjusioji O. K. pateikė duomenis apie patirtas 592,90 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas (b.l.72-737), prašo šias išlaidas priteisti iš D. Š.. Atsižvelgus į tai, kad administracinio nusižengimo bylos teisena D. Š. atžvilgiu nutraukiama, patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

D. Š. teismui pateikė įrodymus, jog patyrė 1210 Eur teisinės pagalbos išlaidų(b.l.74-79), prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 105 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, proceso išlaidos priteistinos iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021). Kaip patvirtina bylos medžiaga, advokatas Vidmantas Ravinis atstovavo D. Š. interesus parengiant skundus šioje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-289-482/2021, atstovavo bylas nagrinėjant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose. Teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis. Nustatyta, kad D. Š. 2021-08-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. nutarimu už administracinį nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje paskirta 50 Eur bauda ir ji įpareigota per 1 mėnesį, t. y. iki 2021-09-17 atlyginti 150 Eur turtinę žalą padarytą nukentėjusiajai O. K.. 2021-12-20 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjus D. Š. atstovo skundą, nutarimas panaikintinas ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tyrimui atlikti. Jokių naujų duomenų patvirtinančių D. Š. kaltę nesurinkus, 2022 m. vasario 25 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Vilija Venčkauskienė 2022 m. vasario 25 d., priėmė naują nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1120-2022, dėl kurio D. Š. atstovas parengė dar vieną skundą, atstovavo D. Š. interesus teisme. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinio nusižengimo teisena D. Š. atžvilgiu nutraukiama, todėl būtina spręsti klausimą dėl teisinių išlaidų priteisimo iš valstybės. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, atsižvelgiant į bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra būtinos ir iš dalies pagrįstos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Š. atstovas parengė skundą, atstovavo D. Š. dviejuose teismo posėdžiuose apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-289-482/2021, vėliau priėmus naują nutarimą D. Š. atžvilgiu vėl parengė skundą apylinkės teismui ir atstovavo D. Š. dviejuose teismo posėdžiuose apylinkės teisme. Teismo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, spręstina, kad rengiant tiek skundą, tiek atstovaujant D. Š. nagrinėjant būtent šią administracinio nusižengimo bylą(dėl 2022-02-25nutarimo) papildomai nagrinėti ir analizuoti situaciją būtinybės nebuvo, skundo turinys iš esmės tas pats, kaip ir atstovavimas grindžiamas tų pačių duomenų analize bei tais pačiais motyvais. Atsižvelgus į tai, D. Š. prašymas atlyginti patirtas proceso išlaidas tenkintinas iš dalies, jai iš valstybės priteisiant 800 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu

nutaria:

D. Š. atstovo advokato Vidmanto Ravinio skundą tenkinti.

P. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vilijos Venčkauskienės 2022 m. vasario 25 d., priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1120-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną D. Š. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti D. Š. iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusios O. K. atstovo Eriko Rugieniaus skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, D. Š. ir jos atstovui, nukentėjusiajai O. K. ir jos atstovui.

Teisėjas Nerijus Brinevičius