- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- II-289-482/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00463-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Veiklos skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š. ir jos įgaliotam atstovui advokatui V. R.,
nukentėjusiajai O. K. ir jos įgaliotam atstovui advokatui A. S., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui E. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. įgalioto atstovo advokato V. R. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2021-08-17 priimto nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja I. M. 2021-08-17 priėmė nutarimą skirti nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3068-2021 D. Š. už tai, kad ji 2021-04-09 apie 9 val. (duomenys neskelbtini), apgadino segmentinės tvoros stulpelį, priklausantį O. K.. Nutarimu D. Š. patraukta atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 50 Eur bauda ir ji įpareigota per 1 mėnesį, t. y. iki 2021-09-17 atlyginti padarytą 150 Eur turtinę žalą O. K. (b. l. 14).
Šalies argumentai
D. Š., nesutinkant su priimtu nutarimu, jos atstovas advokatas V. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-08-17 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_P-6811-202, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teigiama, kad nutarime nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neteisingos, kadangi pareiškėja jokio segmentinio tvoros stulpelio neapgadino ir O. K. jokios žalos nepadarė. Tarp pareiškėjos šeimos ir O. K. šeimos jau kuris laikas vyksta ginčas dėl O. K. sutuoktinio G. K. pastatytos tvoros, taip apribojant pareiškėjos šeimos įvažiavimą. Pareiškėja tiek dėl tvoros pastatymo, tiek ir dėl netinkamo G. K. elgesio kreipėsi tiek į teisėsaugą, tiek ir į nacionalinę žemės tarnybą. 2021-04-12 pareiškėjos draugas E. Č. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu dėl tvoros pastatymo. 2021-04-13 pareiškėja kreipėsi į policiją dėl to, kad 2021-04-12 apie 17 val. kaimynas G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, dėl ko pareiškėja buvo įbauginta ir patyrė psichologinius išgyvenimus. Dėl šio įvykio Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021-05-06 nutarimu nutarė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nutarimą pareiškėja apskundė Marijampolės apylinkės teismui. Nurodoma, jog todėl O. K. kaip atsaką (kerštą) pareiškėjai ir sugalvojo ją melagingai apkaltinti, neva pareiškėja tyčia sugadino jos segmentinį stulpelį, nors tokių veiksmų pareiškėja nėra atlikusi ir kaip jau minėta, savo teises visuomet įgyvendino ir gynė teisėtais būdais, kreipdamasi dėl jos teisių pažeidimo į atitinkamas institucijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas nurodo, kad susipažinus su ginčo medžiaga, matyti, kad O. K. su skundu dėl apgadinto stulpelio kreipėsi tik 2021-05-12, nors teigia, kad buvo apgadintas 2021-04-09, t. y. O. K. skundu į policiją kreipėsi po to, kai sužinojo apie pareiškėjos skundus, tokiu būdu bandydama nepagrįstai pareiškėją apkaltinti dėl jos kreipimosi. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad policijos pareigūnai, priimdami ginčo nutarimą, apsiribojo skundą pateikusio asmens apklausa bei jo nurodytų ir suinteresuotų asmenų apklausa bei jokio tyrimo ir aplinkybių aiškinimosi neatliko, t. y. šiuo atveju net nebuvo atlikta vietos apžiūra, nebuvo atliktas segmentinio tvoros stulpelio apžiūra ir apsiribota - skundą pateikusio asmens paaiškinimu ir jo pateiktomis nuotraukomis (iš kurių nieko negalima spręsti, nei kada jos darytos, nei kas jas darė, nei kokiu tikslu darė). Pareiškėja jokio segmentinio tvoros stulpelio negadino ir ginčo nutarime nurodytos veikos neatliko. Tam, kad nustatyti, ar buvo padaryta priešinga teisei veika ir ar už tai asmeniui kyla administracinė atsakomybė, visų pirma būtina tinkamai nustatyti bei įvertinti visas faktines įvykio aplinkybes, surinkti, išanalizuoti bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, jų objektyvumą, pakankamumą ir nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, taip pat įvertinti atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, gautų įrodymų šaltinių patikimumą, bei nustatyti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius atitinkamos inkriminuojamos veikos požymius. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Atstovas nurodo, kad įpareigojimas atlyginti žalą nustatytas, remiantis vien tik suinteresuoto asmens O. K. pasakymu, kad jai padaryta 150 Eur žala. Byloje nėra jokio O. K. pareikšto civilinio ieškinio, byloje nėra jokių įrodymų apie padarytos žalos dydį, todėl policijos pareigūnė, nesant nei ieškinio, nei įrodymų apie padarytos žalos dydį, negalėjo nuspręsti, kad yra padaryta 150 Eur turtinė žala bei negalėjo įpareigoti pareiškėją tokią sumą atlyginti. Pažymėtina, kad toks įpareigojimas gali būti duodamas, tik tuomet, kad dėl to nėra jokio ginčo ar abejonių (t. y. kuomet yra pareiškiamas atitinkamas ieškinys, nurodant pagrindą ir dalyką bei pateikiant pagrindžiančius įrodymus). Šioje vietoje pažymėtina, kad byloje nėra ne tik civilinio ieškinio, tačiau nėra ir jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį.
Institucijos priėmusios nutarimą atstovas, teismui persiuntė pareiškėjos atstovo skundą ir nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka.
Teismo posėdžio metu:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Š. nurodė, kad palaiko savo skundą. Paaiškino, jog konfliktai kilo nuo tada, kai pastatė tvorą. Pareiškėja iškvietė policijos pareigūnus dėl pastatytos tvoros ir tada O. K. jai pasakė, kad ji dar ne sykį turės kviesti policiją. Pareiškėja kategoriškai neigia padariusi nusižengimą, dėl kurio yra priimtas skundžiamas nutarimas. 2021-04-09 ji buvo namuose, dirbo namuose. Ar balandžio 9 d. kas nors buvo pas ją atvykę į namus, pasakyti negali, nes pas juos daug kas atvažiuoja. Jų namuose registruota įmonė. Byloje esantys V. B. parodymai yra neteisingi. Santykiai su V. B. buvo labai geri. Su V. B. santykiai pablogėjo, kai prasidėjo policijos kvietimas į namus. Dėl santykių su kaimynais yra baustas G. K. dėl to, kad jis apšaukė jos sugyventinį. Tikslo gadinti tvoros stulpelio jokio neturėjo. Įvykio dieną tikrai buvo namuose, nes yra telefoniniai pokalbiai, kalbėjo apie 9 valandą telefonu.
Institucijos priėmusios nutarimą atstovas prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nutarimas buvo priimtas, remiantis liudytojų parodymais. Įvykio vietos apžiūra nebuvo atlikta. Pareigūnai buvo nuvykę apklausti liudytojus. Tai patvirtinančių dokumentų neturi. Kas tas vyriškis, kuris buvo su pareiškėja, nenustatė. Nustatė, kad būtent D. Š. padarė pažeidimą, vadovaujantis liudytojų parodymais. Žalą nustatė pagal pateiktus parodymus. Nutarimo priėmimo metu nebuvo pakeistas stulpelis, todėl negalėjo pateikti nukentėjusioji dokumentų dėl patirtos žalos. Dėl žalos dydžio nagrinėjamu atveju užteko tik asmens pasakymo.
Nukentėjusioji O. K. nurodė, kad balandžio 9 d. pabudo nuo triukšmo ir kadangi žino, jog yra konfliktai su D. Š. dėl tvoros, visiškai nenustebo, kad gali ji kėsintis į jų turtą. Kaimynams (D. Š.) buvo palanku naudotis jų kiemu, jie patys pirmi įsikalė stulpą, nuo ko viskas ir prasidėjo. Jos vyras įdėjo stulpą taip kaip priklauso. Kaip minėjo D. Š., buvo iškviesta policija, tačiau policija nieko padaryti negalėjo, nes tai ne jų kompetencija. Minėtą rytą per langą pamatė, kad pas D. Š. buvo atvažiavęs kažkoks vyriškis su priekabute ir jis kažką ten krovė. Ji nematė, kad jis darytų kažkokią neteisėtą veiklą jų atžvilgiu. Tačiau vakare, susitikus su savo kaimyne V. B., sužino iš jos, kad D. Š. su tuo vyriškiu niokojo jų stulpelį. Ji matė, kad buvo kažkoks vyriškis, tačiau nematė, kad buvo niokojamas jos turtas. Viską matė V. B.. Išvažinėjant nėjo ir netikrino, ar viskas yra vietoje ir viskas gerai. Kai vyras įkalė stulpelius, jis juos nufotografavo, su ta idėja, jog gali būti kažkas negerai. Paskutinis stulpelis, kuriam buvo padaryta žala, buvo sveikas. Apgadinimus pamatė vakare, kaip sužinojo, kas buvo, pasakius kaimynei. Ant stulpelio buvo įbrėžimai ir jis nebebuvo toks stabilus, kaip buvo ką tik įkaltas, stulpelis klibėjo. Į policiją kreipėsi beveik po mėnesio, nes laukė iš kaimynės atsiprašymo, galbūt būtų susitarę kompensuoti žalą ar sutvarkyti stulpelį. Kreipėsi į policiją dėl šio įvykio po mėnesio, nes D. Š. pradėjo kreiptis į visas tarnybas, į Nacionalinę žemės tarnybą, todėl ji panoro reikalauti atlyginti žalą. Stulpeliai sukalti jų žemės sklypo pusėje. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, jos vyras D. Š. davė pastabų, jog taip elgtis negalima. Tada D. Š. vėl iškvietė policiją. D. Š. policijai nurodė, neva nukentėjusiosios vyras, ją visaip išvadino, tačiau policija priėmė sprendimą nukentėjusiosios vyro naudai, kad jis tokio pažeidimo nepadarė. Patirtą žalą sudaro įrankio, kuris kala stulpelius, nuoma, segmentinės tvoros stulpelis ir įvairios darbų išlaidos. Nesutarimai tarp kaimynų prasidėjo nuo kovo mėnesio pabaigos dėl sklypų. D. Š. kovo 21 d. įsikalė stulpą. Kovo 22 d. įvyko konfliktas, D. Š. sugyventinis nukentėjusiąją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada nukentėjusiosios vyras įsikalė visus tvoros stulpus savo sklypų pusėje. Stulpelio dar nekeitė, laukia sprendimo. Stulpelis naudoti tinkamas iš dalies, tačiau jį keisti reikia. Be šio skundo dar yra rašiusi du skundus. Ankstesni skundai buvo nutraukti, nes pritrūko įrodymų. Nacionalinei žemės tarnybai, jie šiuo metu turi patvirtinti, ar pažeistas stulpelis yra jų sklype ar ne. Šiuo metu jau yra užsakyti kadastriniai matavimai. Jos vyras niekada nebuvo su priekaba atsitrenkęs į tvoros stulpelį. Policija buvo atvažiavus pas juos, tačiau ar jie užfiksavo pažeidimus, pasakyti negali. Jos manymu, kadangi su priekaba buvo sunku įlaviruoti į kiemą, iš to pykčio stulpelį buvo bandoma iš viso išimti. Byloje pateiktas jos ir V. B. susirašinėjimas, kuriame aptariama, jog D. Š. sugyventinis, klausė pas V. B., koks vyriškis su D. Š. buvo tą dieną, kai buvo apgadintas stulpelis. Žinutėse tas vyriškis įvardijamas kaip „tas su priekaba, kur stulpus vertė“. D. Š. su sugyventiniu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą po to, kai buvo sukalti stulpeliai. Stulpelis į žemę yra įkaltas su specialiu prietaisu, kuris buvo nuomojamas. Vyras rado internete įmonę Kegisa ir davė užklausą dėl stulpelio pakeitimo kainos. Sąmatą pateikė, norint pagrįsti jų prašomą atlyginti žalos sumą.
Liudytojas G. K. nurodė, kad O. K. yra jo žmona. D. Š. yra jų kaimynė, su kuria santykiai šiuo metu yra konfliktiški. D. Š. apgadino jų segmentinės tvoros stulpelį. Įvykį matė jo viršuje gyvenanti pusseserė V. B.. Apie apgadinimą sužinojo tos pačios dienos, kai apgadino, vakare, kai jo žmona pasikalbėjo su jo pussesere ir ši jai papasakojo apie įvykį. Apgadinimas įvyko balandžio 9 d. ryte. Jis abejoja, kad būtų pastebėjęs apgadinimą, jeigu nebūtų pasakiusi pusseserė apie tai. Pažeidimas nėra labai didelis, nekrenta į akis. Apgadintas galinis stulpelis nuo garažo pusės, jis buvo apdaužytas, suraižytas, pažeistas dažų sluoksnis. Stulpelis tiek vertikalia, tiek horizontalia padėtimi buvo išjudintas. Žalą paskaičiavo taip: įrankio (poliakalės) nuoma kainavo-nuomos paros kaina 57-58 Eur, įrankį galima nuomotis tik parai, pats kuoliukas kainavo apie 10 Eur, kuoliukas apgadintas jų netenkina, todėl paskaičiavo ir keitimo kainą, jis savo darbą - demontavimą vertina 30 Eur, naujo sumontavimą 30 Eur, likę sąnaudos yra kuras, kuris bus naudojamas, važiuojant įrankį nuomotis, pirkti naują kuoliuką. Jeigu netenkina žalos dydis, jis gali kreiptis į kelias įmones, kokia kaina būtų pakeisti kuoliuką, naudojantis jų paslaugomis. Byloje pateiktas Ramirent čekis patvirtina, kiek kainavo įrankio nuoma, Bikuvos čekis patvirtina, kad jis pirko stulpelius ir segmentus tvorai. Balandžio 6 ir 12 dienomis padarytos nuotraukos, kai buvo sumontuoti stulpeliai ir kaip buvo apgadintas stulpelis. Minėtas nuotraukas darė jis pats. Po padaryto apgadinimo jis D. Š. davė pastabų ir tikėjosi, kad ji ar atsiprašys, ar nudažys stulpelį. Tačiau po išsakytų pastabų, D. Š. melagingai policijos pareigūnams pranešė, kad neva liudytojas ją užsipuolė, visaip išvadino. Iš policijos jis dėl minėto įvykio gavo įspėjimą, kaip profilaktinį, teisena buvo nutraukta. Pastabų ėjo pareikšti kaimynei balandžio 12 d., praėjus trims dienoms po įvykio. D. Š. nereikalavo atlyginti žalą. Jis D. Š. pasakė, jog ši netrankytų jo stulpelio, nes už tai turės atsakyti. Apgadinimo įvykio dieną nesikreipė į policiją, nes tai vertino kaip mažareikšmį dalyką. Jie tikėjosi bent jau atsiprašymo iš D. Š.. Pastūmėjo kreiptis į policiją po mėnesio, nes ji nebandė nei tartis, nei atsiprašė, prasidėjo jo ir jo žmonos įžeidinėjimai, nepadorūs gestai. Su visais kitais kaimynais neturi jokių problemų. Su D. Š. sugyventiniu taip pat konfliktuoja. Su sugyventiniu vyko pokalbis dėl kiemo, tada minėtas asmuo parašė ant jo pareiškimą, vėliau užsipuolė jo žmoną, vėliau įvyko dar vienas konfliktas, kurį jie nufilmavo. Dėl nurodytų įvykių yra gavęs 15 Eur baudą. Visų konfliktų pradžia dėl pastatytos tvoros. Iki to laiko gyveno be konfliktų apie 8 metus. Konfliktų nebuvo, kai jis leido statyti jų kieme įvairias transporto priemones. Šiuo metu apgadintas stulpelis atlieka savo paskirtį, nes prie jo yra pritvirtintas tvoros segmentas. Įtampa stulpelio šiuo metu yra nuo segmento, jeigu jis atkabintų segmentą nuo stulpelio šis pavirstų. Kiti stulpeliai nėra apibraižyti. Galimybė perdažyti stulpelį yra, kad stulpelis nejudėtų, reikia jį per naujo ištraukti ir įkalti, arba aplink jį apkasti ir betonuoti. Stulpelis apgadintas maždaug kelių aukštyje, padaryti du įbrėžimai kažkokiu daiktu. Subraižymas padarytas fiziškai, su transporto priemone pažeidimas negalėjo būti padarytas, nes jeigu būtų atsitrenkta su priekaba, automatiškai būtų stulpelis pakrypęs, sulinkęs. Stulpelis yra išklibintas iš savo padėties. Pridėjus gulsčiuką, matyti, jog yra pasviręs.
Liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra O. K. vyro pusseserė, jų kaimynė. Su D. Š. turi nesutarimų, nes D. Š. nepatenkinta, kad jie apsitvėrė savo kiemą. Ji matė, kaip D. Š. gadino tvorą. D. Š. su jai nežinomu vyru, kuris buvo atvažiavęs automobiliu su priekaba, vyriškis galimai neįvažiavo į D. Š. kiemo teritoriją, spardė tą stulpelį, su kažkokiu daiktu jį daužė. Kas spardė, pasakyti negali, jie abu buvo prie to stulpelio. Tuo metu ji buvo namuose, viską matė per antro aukšto langą. Jie abu D. Š. su jai nežinomu vyru spardė tą stulpelį ir su kažkokiu daiktu jį padaužė. D. Š. buvo atsinešusi pagalį. D. Š. gadino stulpelį, daužydama jį pagaliu ir spardydama. Viskas vyko balandžio 9 dieną apie 9 valandą ryte. Ji ruošėsi į darbą, matė, jog kažkas atvažiavo, po to išgirdo garsą - trankymąsi, dar kartą pažiūrėjo per langą ir nuėjo ruoštis į darbą. Vyriškis buvęs su D. Š. irgi spardė stulpelį. Pamačiusi visa tai, ji paskambino O. K. ir paklausė, ar ši yra namuose, pastarajai atsakius, jog ji namuose, ji pagalvojo, kad O. K. irgi viską matė. Pamanė, jog O. K. viską matė, nes buvo garsas, bet kadangi ji buvo iš miegų, miegojo, todėl nelabai ką ten girdėjo. Liepos 8 d. ji buvo pasekta E. Č., D. Š. sugyventinio į miestą iki Kauno g. ir ją užsipuolė, neva liudytoja kalba nesąmones apie kažkokį vyrą buvusį su D. Š., kad jokio vyro ten nebuvo ir kad ši niekam nieko nesakytų. Viskas vyko po liudytojos langais, matomumo jai niekas neužstojo. Stulpelio gadinimą stebėjo apie pora minučių. Ji nuėjo nuo lango, kai stulpelis buvo dar gadinamas. Kai išėjo ji į darbą, kieme nieko jau nebebuvo. Po įvykio su D. Š. nebendrauja. Kad D. Š. atsinešė kažkokį daiktą nematė, tačiau matė, kaip ji vaikščiojo pirmyn, atgal į garažą. Jos manymu pagalys buvo metalinis, taip sprendžia pagal skleidžiamą garsą. Stulpelis yra įlenktas apačioje. Matė sugadinimą po įvykio, gal kitą dieną.
Motyvuojamoji dalis
D. Š. atstovo advokato V. R. skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
D. Š. 2021-08-17 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. nutarimu už administracinį nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje paskirta 50 Eur bauda ir ji įpareigota per 1 mėnesį, t. y. iki 2021-09-17 atlyginti 150 Eur turtinę žalą padarytą nukentėjusiajai O. K..
Teismas pažymi, jog ANK 115 straipsnis straipsnio dalių neturi, todėl yra laikoma jog padarytas rašymo apsirikimas ir D. Š. patraukta atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą pareigūno baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, tyrėja, priimdama sprendimą, vadovavosi nukentėjusiosios O. K., liudytojo G. K. ir liudytojos V. B. duotais parodymais, liudytojo G. K. darytomis tvoros stulpelio nuotraukomis. Byloje buvo apklausta D. Š., kuri savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusižengimo neigė, atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. ir nukentėjusiosios O. K., bei liudytojo G. K. yra konfliktiški santykiai. Kaip jau minėta, byloje nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, buvo apklausiama nukentėjusioji, jos sutuoktinis ir jų kaimynė, kuri gyvena su nukentėjusiąja tame pačiame name ir yra nukentėjusiosios vyro giminaitė. Teismo vertinimu visi aukščiau paminėti asmenys turi tą patį suinteresuotumą nagrinėjamu atveju.
Teismas konstatuoja, kad asmens kaltė traukiant jį administracinėn atsakomybėn negali būti preziumuojama. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais.
Dėl padaryto pažeidimo D. Š. savo kaltės nepripažino. Atsižvelgus į liudytojos V. B. parodymus, tvoros stulpelį gadino ne tik D. Š., tačiau ir nežinomas vyriškis, buvęs kartu su D. Š. įvykio vietoje. Nukentėjusiosios atstovas 2021-10-06 pateikė nukentėjusiosios ir liudytojos V. B. susirašinėjimus, kuriuose yra kalbama apie 2021-04-09 įvykį, kai buvo apgadintas segmentinės tvoros stulpelis, iš kurių matyti, jog nurodyti asmenys vyriškį, buvusį įvykio vietoje, įvardina kaip „tą su priekaba, kur stulpus vertė“ ( b.l.32). Bylos duomenimis minimas vyriškis byloje nėra nustatytas, neapklaustas, nors kaip matyti iš liudytojos parodymų, jis yra įvardijamas, kaip asmuo, kuris su D. Š. kartu gadino segmentinės tvoros stulpelį.
Byloje taip pat nebuvo atlikti jokie kiti tyrimo veiksmai, išskyrus nurodytų asmenų apklausą. Pažeidimas buvo fiksuojamas liudytojo G. K. pateiktomis foto nuotraukomis, kurių autentiškumas byloje nėra niekaip pagrįstas. Byloje nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra.
Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigotas atlyginti per vieną mėnesį 150 Eur turtinę žalą, kuri nutarimo priėmimo metu, nebuvo niekaip pagrįsta, išskyrus nukentėjusiosios apklausoje įvardinta žalos suma. Byloje nebuvo ištirta, kokios išlaidos sudaro patirtą žalą, nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų nurodomą turtinę žalą. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikto civilinio ieškinio.
ANK 664 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas ar institucija priimdama nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus.
Pažymėtina, jog tyrėjai priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje O. K. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Teismas 2021-09-19 nutartimi O. K. pripažino nukentėjusiąja.
Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji, priimant nutarimą, nepateikė patirtos žalos dydžio apskaičiavimo įrodymų. Esant byloje ginčui dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio bei nesant duomenų apie turto atkūrimo kaštus, akivaizdu, kad nėra galimybės objektyviai nustatyti padarytos turtinės žalos dydį, todėl klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį galima tik tada, kai padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nutarime nėra nurodytas padarytos žalos dydis. D. Š. buvo įpareigota atlyginti padarytą žalą, kurią sudaro ne tik pats stulpelio žalos dydis, bet ir įvertinti stulpelio atstatymo darbai. Iš teismo posėdžio metu apklausto liudytojo G. K. parodymų matosi, kad stulpelio vertė 10 eurų, stulpelis savo funkciją atlieka, jis nebūtų atkreipęs dėmesio į stulpelio apgadinimus.
Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, nagrinėjamu atveju žalos dydis objektyviai nebuvo nustatinėjamas, institucija, priėmusi nutarimą, neatribojo padarytos žalos dydį ( stulpelio vertė), nuo dėl stulpelio apgadinimo atsiradusių pasekmių- stulpelio remonto darbų, buvo atsižvelgta tik nukentėjusiosios nurodytą patirtos žalos dydį, kuris byloje nebuvo pagrįstas. Kadangi byloje nėra nustatytas patirtos žalos dydis, D. Š. negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį. Kaip anksčiau minėta nebuvo nustatinėjamas vyriškis, buvęs kartu su D. Š., kuris galimai kartu sugadino turtą.
ANK 624 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Teismo vertinimu šioje administracinio nusižengimo byloje tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai ir išsamiai, byloje nėra nustatytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2021-08-17 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3068-2021 naikintinas ir byla grąžintina Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas V. R. ir nukentėjusiosios atstovas A. S. prašo priteisti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui, šiuo metu nėra įrodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl pažeidimo padarymo, todėl minėti atstovų prašymai paliktini nenagrinėtais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos D. Š. atstovo advokato V. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2021-08-17 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3068-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai - Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, D. Š. ir jos atstovui, nukentėjusiajai O. K. ir jos atstovui.