- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- e2-4309-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00965-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. F.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. F. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė A. V. prašė iš ieškovo A. F. priteisti 9820,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. atsakovui pardavė savaeigį purkštuvą (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - purkštuvas) už 33 000 Eur, sumą sumokant iki 2023 m. spalio 30 d., tarp šalių pasirašytas paprastasis vekselis atsakovo iniciatyva. (duomenys neskelbtini) Šalys pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo ieškovė A. V. perdavė atsakovui A. F. savaeigį purkštuvą, priėmimo – perdavimo akte defektų nenurodyta.
3. Atsakovas savaeigiu purkštuvu išvažiavo pats už vairo. Nei grįžęs, nei vėliau, dėl savaeigio purkštuvo būklės raštu ar žodžiu pretenzijų ieškovei nereiškė, tik kelis kartus dėl kilusių naudojimo neaiškumų pasikonsultavo su ūkio darbuotoju, kuris dirbo ieškovės ūkyje su šiuo savaeigiu purkštuvu. 2023 m. spalio mėnesį, artėjant atsiskaitymo laikotarpiui, ieškovė pasiteiravo atsakovo, kada jis ketina atsiskaityti. Atsakovas 2023 m. spalio 12 d, neinformavęs ieškovės, su automobilvežio pagalba atgabeno purkštuvą į ieškovės ūkio kiemą ir paliko niekam jo neperdavęs, priėmimo – perdavimo aktas nepasirašytas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teigia, kad po purkštuvo apžiūros paaiškėjo, jog purkštuvu naudotis pagal jo paskirtį neįmanoma, ji kreipėsi į UAB „Meteka“, kad nustatytų gedimą ir įvertintų remonto darbų kainą. Apžiūros metu nustatytas hidrocilindro priekinio dešinio rato vairavimo gedimas, dėl ko purkštuvu naudotis nėra galimybės, nes jis nevažiuoja. UAB „Meteka“ įmonės nustatyta remonto darbų kaina, remiantis sąskaita išankstiniam apmokėjimui yra 3770,54 Eur, šią sumą ieškovė vertina kaip padarytos žalos dalį. Ieškovė, supratusi, kad atsakovas purkštuvo nepirks išrašė atsakovui sąskaitą už jo nuomą 6050 Eur su PVM, nes tikslo neatlygintinai perduoti purkštuvą atsakovui neturėjo. Šią sumą ieškovė paskaičiavo įvertinusi, kad atsakovas sezoną naudojosi purkštuvu 102 motovalandas. Ieškovė nurodo, kad dėl tokio atsakovo nesąžiningo elgesio, jam neketinant atsiskaityti ir naudojantis purkštuvu visą sezoną ir jį grąžinus sugadintą, ieškovė neteko galimybės jį parduoti už to meto rinkos vertę arba išnuomoti sezono metu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. F. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Sutiko, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė purkštuvo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas susitarė nupirkti purkštuvą už 35 000 Eur. Teigia sumokėjęs vietoje grynais 2000 Eur avansą. Teigia, jog ieškovė nuslėpė, kad purkštuvas netvarkingas ir tinkamai neveikiantis, o atsakovas tai suprato tik pradėjęs juo naudotis. Teigia skambinęs ieškovės darbuotojui dėl gedimų (važiuoklė, susisukęs vairas). Atsakovas pats vežė tvarkyti purkštuvą, paaiškėjo, kad sugedęs hidrocilindro stūmoklis. Kadangi purkštuvas nuolat gedo, nenorėdamas patirti daugiau nuostolių, atsakovas nusprendė jį gražinti ieškovei. Teigia, kad purkštuvą grąžino veikiantį, o purkštuvą sutiko priimti ieškovės dukra. Nesutinka su ieškovės pateiktomis tachometro nuotraukomis, nes nėra aišku kada jos darytos.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. paaiškino, kad skelbimą dėl purkštuvo pardavimo įdėjo su ketinimu jį parduoti. Atsakovas dėl purkštuvo atvyko dieną, visą dieną jį apžiūrėjo ir po darbo atėjo pas ieškovę dėl pirkimo. Iškart pasakė turintis tik 2000 Eur ir pasiūlė pasirašyti vekselį likusiai sumai. Ieškovė tuomet nežinojusi, kad vekselio suma (33000 Eur) nėra tinkama vekseliui. Dėl purkštuvo perdavimo padėjo ieškovės darbuotojas V. M., kuris bendravo su atsakovu, paaiškino techninius dalykus, jie galimai apsikeitė numeriais. Ieškovė atsakovą įspėjo, kad pardavimo metu neatitiko purškimo norma ir buvo pasiūlyta sukalibruoti prietaisus. Taip pat pasakė, kad jei atsakovui kiltų problemų su pinigų apmokėjimu, jis galintis sumokėti ir vėliau arba dalimis. Purkštuvas pardavimo metu veikė gerai – buvo paruoštas darbui. Perdavus purkštuvą atsakovas su ieškove dėl galimų gedimų nekontaktavo, ieškovė pati atsakovui paskambino rugsėjo mėnesį prieš atsiskaitymo terminą, atsakovas pasakė, kad gali vėluoti sumokėti. Kai atsakovas purkštuvą grąžino ieškovei palikęs prie ūkio vartų, ieškovė jam neskambino, nes supratusi, kad atsakovas pinigų neturi, ji pasijuto apgauta, nes pasitikėjo atsakovu. Atsakovui pirmiausiai paskambino būtent ieškovė 2023 metų rugsėjo pradžioje, siūlė ieškovui pratęsti sumokėjimo terminą jei jam būtų finansiškai sunku. Atsakovas pasakė, kad gali vėluoti sumokėti, susitarta data, kada atsakovas atvažiuos dėl kito vekselio surašymo. Vietoj to, atsakovas spalio mėnesį neinformavęs atvarė ir paliko purkštuvą ieškovės ūkio kieme prie vartų. Ieškovės darbuotojai pastebėjo gedimus ir apie juos informavo UAB „Meteka“, kuri visuomet teikdavo remonto paslaugas, ir darbuotojų nurodymų pagrindu išrašyta išankstinė sąskaita-faktūra. Purkštuvo neskubėjo remontuoti, nes buvo nebe sezonas. Vėliau patalpintas skelbimas dėl purkštuvo pardavimo, atsirado asmuo, kuris sutiko nuomotis ir susiremontuoti gedimus, už tai jam buvo padaryta nuolaida. Purkštuvo po perdavimo atsakovui neperregistravo, nes nebuvo sumokėti visi pinigai. Ieškovė vertino, kad pirkimo pardavimo sandoris buvo įvykęs. 2000 Eur avansą ieškovė laiko nuostolių dalimi, nes reikalaujama 5000 Eur suma, yra santykinai maža palyginus su tokios technikos nuomos rinkos kaina. 102 motovalandos 100 ha ūkiui, ieškovės vertinimu, yra intensyvus darbas.
7. Ieškovės atstovė advokato padėjėja S. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad siekė nusipirkti purkštuvą, turintis 160 ha grūdų ūkį, purkštuvo pirkimo metu buvo siekis jį turėti 60 ha ploto kviečių laukui apdirbti. Radęs skelbimą pas ieškovę važiavo du kartus, vieną kartą apžiūrėjo greitai, matė tik garaže, kitą kartą (po dviejų dienų) važiavo su savo dėde A. B.. Sutinka, kad buvo kalbėta apie purkštuvo trūkumus, tokius kaip purškimo paklaidą, ieškovės darbuotojas V. M., kuris jam perdavė priemonę, sakė, kad nėra stabdžių, įspėjo, kad purkštuvas netenka galios įkalnėse, tačiau važiuoti galima, buvo įspėtas nejungti vairuojant galinių ratų vairavimo. Ant tralo vežtis purkštuvo negalėjo, nes jis buvo išplatintas. Atsakovas buvo įspėjęs, kad jei kas netiks gražins purkštuvą. Grįžus 2.5 savaites truko važiuoklės siaurinimo darbai, nes buvo daug rūdžių, bet atsakovas dėl to priekaištų neturi, nes buvo įsipareigojęs tai susitvarkyti. Grįžęs dar matė rasojantį cilindrą, vėliau nustojo purkštuvas purkšti, V. M. pasiūlęs pakeisti jungiklį. Atsakovas tai padaręs. Buvo klausta kodėl ratai nesisuka, tai trukdo atlikti posūkius. V. M. siūlė patikrinti jungtis. Teigia, kad dirbti su galiniais ratais buvo neįmanoma. Vėliau išmušė tarpines, sugedo hidraulinis motoras, remontas kainavo 200 Eur. Galiausiai sugedo cilindras, dėl ko neveikė vairavimo mechanizmas. Šito gedimo šalinimui užtruko apie 1,5 mėnesio, nes nerado detalių. Tuomet nusprendė grąžinti purkštuvą, bet norėjo suremontuoti iki tokios būklės, kad būtų galima važiuoti. 2023 m. rugsėjo 9 d. paskambino ieškovė ir paprašė sumokėti. Vėliau buvo pokalbis su ieškovės dukra N. B., kuriai pranešė, kad grąžins purkštuvą. Ieškovės dukra sutiko priimti, tačiau įspėjo, kad reikės susimokėti. Iš vakaro prieš grąžinimą, skambino V. M. ir jis tarėsi su vairuotoju dėl purkštuvo iškrovimo. Pačiam gražinime atsakovas nedalyvavo. Po to su atsakovu susisiekė tik ieškovės atstovė. Purškimo poreikis šiuo purkštuvu atsakovui sudaro iki 20 motovalandų, 3 val. po keturis kartus. Tačiau bent 8 motovalandos buvo kelionei į Šiaulius, motovalandos naudojosi ir remonto metu ir tikrinant purkštuvą. Spalio pradžioje suprato, kad nebenori dirbti su purkštuvu. Grąžino dėl galios trūkumo ir nuolatinių gedimų. Stabdžių taip ir netvarkė, nes neturėjo laiko prieiti. Atsakovas turintis daug kitos žemės ūkio technikos (kombainą, sėjimo, žemės apdirbimo techniką, kitą purkštuvą), nurodė turintis apie 20 metų patirties su žemės ūkio technika, pats ją remontuoja dažniausiai, kartais turi pagalbos. Teigia, nelaikęs savęs savininku po priėmimo perdavimo akto pasirašymo.
9. Atsakovo atstovas advokatas E. O. palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė žodinę pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui pardavė savaeigį purkštuvą Bargam MAC 4000 S (2007 m. gamybos). Tą pačią dieną atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2023-10-30 sumokėti ieškovei 33000 Eur (8 b.l.) bei pasirašė priėmimo perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė atsakovui perdavė purkštuvą (9 b.l.).
11. 2023-11-29 ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 6050 Eur sumai už purkštuvo nuomos mokestį nuo 2023-04-27 iki 2023-10-12.
12. 2024-01-30 išankstinio mokėjimo sąskaitoje (duomenys neskelbtini), kurią ieškovei išrašė UAB „Meteka“, nurodyta, kad žemės ūkio technikos remonto darbų, priekinio dešiniojo rato vairavimo hidrocilindro Bargam bei serviso meistro atvykimo darbų kaina su PVM - 3770,54 Eur (11 b.l.).
13. 2024-06-04 UAB „Audrokesta“ komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad naudoto savaeigio purkštuvo Horsch „Leeb PT 350“ nuomos kaina visam sezonui (nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 1 d.) kaina yra 65000 Eur (43 b.l.). Naudoto savaeigio purkštuvo Horsch „Leeb PT 230“ nuomos kaina visam sezonui (nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 1 d.) kaina yra 45000 Eur (45 b.l.).
14. Atsakovas byloje pateikė UAB „Fluiconnecto“ išrašytas sąskaitas – faktūras: (duomenys neskelbtini) (2023-07-04 data) - pirktas hidraulinis motoras už 242 Eur; (duomenys neskelbtini) (2023-09-05 data)- pirkta hidraulinė žarna ir 40 litrų hidraulinės alyvos už 164,83 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-10-02 data) – pirktas matuoklis termometras tepalo bakui, hidraulinio cilindro remontas už 196,67 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-10-04 data)) (51-54 b.l.) -pirkta hidraulinė žarna, guminis žiedas ir atliktas žarnos remontas už 29,33 Eur.
15. 2024-04-04 nuomos sutartimi ieškovė T. B. išnuomojo savaeigį purkštuvą Bargam MAC 4000 septyniems mėnesiams iki 2024-11-04 už 16000 Eur. Nuomos kaina sumažinta 4840 Eurų dėl nuomininko sutikimo pašalinti purkštuvo gedimus (5.2 punktas).
16. 2024-09-17 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsakyme dėl informacijos pateikimo atsakovo atstovui į klausimą, ar galima laikyti techniškai tvarkingu savaeigį purkštuvą ir ar jis gali dalyvauti eisme ir būti eksploatuojamas, jei yra atjungtas kojinis stabdymo pedalas ir jo stabdymas yra galimas tik rankiniu būdu, ar tai yra laikoma dideliu trūkumu ir ar jis atitiks techninius reikalavimus, pateiktas atsakymas, kad su neveikiančia pagrindine stabdžių sistema motorinė transporto priemonė negali būti laikoma techniškai tvarkinga ir atitinkančia gamintojo reikalavimus, eksploatuoti ir dalyvauti eisme draudžiama. Pridedami techniniai reikalavimai eksploatuojamiems traktoriams, savaeigėms ir žemės ūkio mašinoms bei jų priekaboms.
Dėl šalių santykio kvalifikavimo
17. Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo - pardavimo santykiai, ieškovei atsakovui daiktą perdavus 2023-04-27 ir šalims susitarus dėl kainos sumokėjimo konkrečiu laiku, t.y. 2023-10-30. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktu (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Abi šalys neginčija, kad turėjo ketinimą parduoti ir įsigyti purkštuvą, neginčija, kad buvo pasirašytas priėmimo perdavimo aktas ir neginčija purkštuvo perdavimo atsakovui fakto. Tad teismas vertina, kad pagal šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, nuosavybės teisė į purkštuvą atsakovui perėjo 2023-04-27, t. y. daikto perdavimo momentu. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė nelaikęs savęs purkštuvo savininku ir su ieškove buvo susitarę, kad atsakovas turi teisę grąžinti purkštuvą po išbandymo laikotarpio, tačiau šią versiją teismas atmeta, nes tiek atsakovo sutuoktinė A. F., tiek atsakovo dėdė A. B., byloje teikę paaiškinimus kaip liudytojai, nurodė, kad atsakovas ieškojo pirkti purkštuvą ir vertino jį nusipirkęs. Tuo labiau, kad baigiamosiose kalbose atsakovas jau laikėsi pozicijos, kad veikė kaip purkštuvo savininkas, tokios pats pozicijos laikėsi ir atsakovo atstovas. Nė vienas iš liudytojų (nei ieškovės kviesti, nei atsakovo) nepamenantys apie tarp šalių susitartą išbandymo laikotarpį, tad teismas vertina, kad šalių ginčas kyla iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Vien tai, kad purkštuvo nuosavybės teisės perėjimas nebuvo registruotas viešame registre, nepaneigia fakto, kad atsakovas nuosavybės teisėmis buvo įsigijęs ir valdė ginčo purkštuvą.
18. Teismas atkreipia dėmesį, kad abi šalys turėjo teisę naudotis kitais savo teisių gynimo būdais. Ieškovė, atsakovui įgijus nuosavybės teisę į daiktą, tačiau jam sutartu laiku nesumokėjus visos sumos, turėjo teisę reikalauti įvykdyti sandorį ir sumokėti sumą už parduotą daiktą, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad to daryti nebenorėjo, nes žinojo, kad atsakovui bus finansiškai sudėtinga sumokėti visą sumą, jautėsi apgauta ir pasirinko reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovas, savo ruožtu, jam įgijus nuosavybės teisę į purkštuvą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir vėliau išaiškėjus parduoto daikto trūkumams, turėjo teisę naudotis CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis įsigijus netinkamos kokybės daiktą, t.y. reikalauti pakeisti tinkamos kokybės daiktu; sumažinti pirkimo kainą; pašalinti trūkumus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas, priėmęs sprendimą 2023-10-12 grąžinti ieškovei, daiktą nesinaudojo nei vienu iš šių būdų.
19. Nors proceso metu atsakovas ir teigė, kad purkštuvu nebuvo galima tinkamai naudotis dėl nuolatinių jo gedimų ir dėl to purkštuvas buvo grąžintas, tačiau abi šalys patvirtino, kad atsakovas su ieškove dėl gedimų nekomunikavo, atsakovas patvirtino, kad pardavimo metu žinojo, jog bus būtina siaurinti važiuoklę, buvo įspėtas apie purkštuvo kojinio stabdžio modifikacijas. Nors atsakovas ir teigia, kad prie važiuoklės siaurinimo dirbo dvi savaites, tačiau teismas to nevertina kaip netinkamos kokybės daikto, nes atsakovas žinojo, kad įsigyja 16 metų senumo purkštuvą, kuris tiek metų buvo naudojamas praplatinta važiuokle, tad turėjo ir galėjo suprasti tokio važiuoklės siaurinimo rizikas. Tuo labiau, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino turintis 20 metų patirtį su žemės ūkio technika ir pats ją remontuojantis. Stabdžių modifikacijos (kojinio stabdžio atjungimo) teismas taip pat nelaiko trūkumu, nes apie jį atsakovas buvo įspėtas pardavimo metu, šio trūkumo pats atsakovas naudojimosi laikotarpiu netaisė (nurodė, kad neturėjo laiko), o liudytojas V. M. paaiškino, kad kojinio stabdžio atjungimas netrukdo purkštuvo eksploatuoti pagal paskirtį, nes gali būti stabdomas kitu būdu. Tai patvirtina ir paties atsakovo sprendimas stabdžių netvarkyti, kas leidžia spręsti, kad kojinio stabdžio atjungimas leidžia purkštuvą naudoti pagal paskirtį. Nors atsakovas ir teikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pažymą, kad tokia transporto priemonė negali būti eksploatuojama, tačiau teismas to nevertina kaip reikšmingo įrodymo, nes, kaip jau minėta, atsakovas prieš pirkimą jau žinojo apie tokią stabdžių situaciją, šio trūkumo neremontavo ir nenurodė kaip jam trukdė tai eksploatuoti ginčo purkštuvą. Atsakovo kviestas liudytojas G. M. taip pat patvirtino, kad tokie purkštuvo duomenys kaip stabdžio atjungimas, galimas galios trūkumas, vairo nesisukinėjimas ar tepalų leidimas atsakovui buvo aiškūs iškart po pardavimo, nes liudytojas nurodė, kad kartu su atsakovu pirktą purkštuvą apžiūrėjo trečią dieną po nusipirkimo ir šie purkštuvo duomenys buvo žinomi. Atsakovas teismo posėdžio metu kaip esminių gedimų nelaikė ir žarnų remonto, pats nurodydamas kad tai eksploataciniai ir įprasti tokios technikos gedimai. Nors 2023-07-04 atsakovas keitė purkštuvui hidraulinį motorą ir 2023-10-02 atliko hidraulinio cilindro remonto darbus, tačiau, įvertinus purkštuvo pagaminimo metus, įvertinus tai, kad atsakovas vis dėl to naudojosi purkštuvu sezoniniams darbams, teismas tokius gedimus laiko ne esminiais daikto trūkumais, trukdančiais naudotis daiktu, o įprastu eksploataciniu daikto remontu, tad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės daiktas ir dėl to buvo iš esmės pažeista pirkimo - pardavimo sutartis.
20. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad purkštuvas nuo pirkimo – pardavimo momento ir gražinimo buvo dirbęs 102 motovalandas ir teigė, kad jo ūkio poreikiai yra mažesni, tačiau byloje ieškovė pateikė dvi purkštuvo tachometro nuotraukas (viena fiksuota pardavimo skelbime 2023-04-11 ties 06667 motovalandomis, kita nuotrauka fiksuoja 2023-10-16 dienos tachometro rodmenis ties 06769 motovalandomis), tad teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad atsakovas nuo pirkimo pardavimo sandorio iki purkštuvo grąžinimo dirbo su purkštuvu apie 100 motovalandų, kas teismui papildomai leidžia spręsti, kad atsakovas purkštuvą naudojo pagal paskirtį. Papildomai pažymėtina, kad grąžinęs purkštuvą atsakovas nereikalavo grąžinti sumokėtos 2000 Eur sumos, kas tik patvirtina, kad atsakovas nesiekė naudotis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu savo teisių gynimo būdu.
21. Teismas atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog pirkėjas, pastebėjęs netinkamą daikto kokybę, per protingą laiką (t. y. kuo greičiau) informuotų pardavėją apie daikto kokybės neatitikimus, priešingu atveju jis praranda teisę pasinaudoti gynybos būdais dėl daikto trūkumų (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Abi šalys patvirtino, kad nuo pat pirkimo - pardavimo sandorio atsakovas su ieškove nebendravo, atsakovas tik nurodė susisiekęs su ieškovės darbuotoju V. M. dėl tam tikrų gedimų, tačiau teismas to nelaiko tinkamu pardavėjo informavimu apie purkštuvo netinkamą kokybę, nes tokią pareigą atsakovas turi pardavėjo atžvilgiu. Šiuo atveju būtent ieškovė pirmoji susisiekė su atsakovu 2023-09-09 ir siekė susitarti dėl apmokėjimo. Paties atsakovo sutuoktinė A. F. (kuri teigė buvusi greta atsakovo pokalbio su ieškove metu), teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas ieškovei pokalbio metu nieko nesakė apie purkštuvo grąžinimą, nurodė galintis vėluoti su apmokėjimu ir tik užsiminė, kad purkštuvas genda. Įvertinus, kad purkštuvas įsigytas 2023 m. balandžio mėnesį, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas purkštuvą naudojo visą sezoną (net ir įvertinus gedimų šalinimui skirtus laikotarpius) ir tik 2023 m. rugsėjo pradžioje užsiminė atsakovei apie gedimus, teismas daro išvadą, kad nei vienai šaliai nepasinaudojus pirkėjo ir pardavėjo sutartiniams santykiams taikytinais teisių gynimo būdais, atsakovui grąžinus purkštuvą ieškovei, laikytina, kad atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, o ieškovei nerealizuojant savo teisės reikalauti visos sumos sumokėjimo pagal pirkimo pardavimo sandorį, laikytina, kad ieškovė tokį sutarties nutraukimą priėmė.
22. Sutartį nutraukus dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios formos – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Tad ieškovės reikalavimas vertintinas, kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo.
23. Sutartį nutraukus nė viena šalis neturi pareigos toliau vykdyti sutartį. Sutarties nutraukimo padarinys pagrindinėms skolininko prievolėms yra lygiai toks pat kaip ir nukentėjusios šalies prievolėms: paprastai sutartį pažeidusi šalis yra atleidžiama nuo pagrindinės prievolės, kuri dar nebuvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo, vykdymo. Pagrindinis sutarties nutraukimo padarinių skirtumas abiem sutarties šalims yra tas, kad sutartį pažeidusi šalis (priešingai negu nukentėjusioji) po sutarties nutraukimo turi antrinę pareigą atlyginti nuostolius, kurie kilo iš jos padaryto pažeidimo.
24. Nuostolių atlyginimas, kaip kreditoriaus turtinių praradimų kompensavimas, yra civilinės atsakomybės taikymas. Nutraukiant sutartį civilinė atsakomybė gali būti vienas iš sutarties nutraukimo padarinių. Ji taikoma, jei yra civilinės atsakomybės santykiai, o šie atsiranda, jei yra civilinės atsakomybės sąlygos. Nutraukiant sutartį pagal konkrečios sutarties pobūdį, pareikštus reikalavimus ir aplinkybes išsprendžiami sutarties šalių atsakomybės ir rizikų paskirstymo klausimai. Tad nagrinėjamu atveju toliau teismas pasisako dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo.
25. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Dėl neteisėtų veiksmų
26. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. CK 6.256 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo turtines prievoles. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos pirkimo pardavimo sutarties nuostatą dėl 33000 Eur sumokėjimo šalių sutartu terminu – 2023-10-30, nors periodu nuo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo pradžios iki purkštuvo grąžinimo, atsakovas šiuo daiktu naudojosi kaip savu (eksploatavo ir remontavo savo nuožiūra), tačiau nevykdė sutarties susitartomis sąlygomis, t.y. sumokėti daikto kainą bei elgėsi visiškai priešingai sutarties tikslui, nutraukdamas sutartį nesant tam jokio teisėto pagrindo.
Dėl kaltės
27. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kita vertus, nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis).
28. Teismas vertina, kad atsakovas A. F. vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį ir dėl šio nutraukimo yra atsakingas būtent jis, nes atsakovo deklaruojami purkštuvo gedimai negali būti vertinami kaip esminis sutarties pažeidimas (dėl to pasisakyta sprendimo pastraipose Nr. 19-21), atsakovas pirkimo - pardavimo metu buvo informuotas apie daikto esamus trūkumus, atsakovas šiuo daiktu disponavo kaip savu, laikotarpiu nuo 2023-04-27 iki 202-09-07 ieškovei nieko neužsiminė apie gedimus, juos šalino savo nuožiūra, didesni gedimai (hidraulinio motoro ir hidraulinio cilindro remontas) atsirado atitinkamai tik liepos mėnesį ir sezono pabaigoje spalio mėnesį (pagal remonto išlaidas grindžiančių dokumentų datas), rugsėjo mėnesio pokalbio metu atsakovas nurodė vėluosiantis su apmokėjimu, kas tik patvirtina tarp šalių įvykusį pirkimo – pardavimo sandorį, ir purkštuvą ieškovei gražino jos neįspėjęs. Nors atsakovas ir teigia, kad apie grąžinimą buvo įspėjęs ieškovės dukrą, tačiau ši tokius teiginius neigė, ieškovė ir liudytojas V. M. taip pat davė nuoseklius sutampančius paaiškinimus, kad purkštuvas buvo paliktas prie ūkio vartų, be to, teismas vertina atsakovo sutartinių pareigų vykdymą ieškovės, o ne ieškovės šeimos narių ar darbuotojų, atžvilgiu, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas grąžino ieškovei purkštuvą be jokio įspėjimo. Papildomai pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu būtų pasitvirtinęs faktas apie ieškovės informavimą dėl gražinimo prieš keletą dienų, tai nekeistų teismo vertinimo, kad pirkimo pardavimo sandoris nutrauktas dėl pirkėjo (atsakovo) kaltės.
Dėl priežastinio ryšio
29. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
30. Konstatuotina, kad ieškovo neteisėti veiksmai, neatsiskaitymas pagal pirkimo- pardavimo sutartį ir tokios pirkimo – pardavimo sutarties vienašališkas nutraukimas gražinant purkštuvą ieškovei tik atsiskaitymo termino pabaigoje, lėmė tai, kad ieškovė viso 2023 m. sezono metu negalėjo naudotis purkštuvu (parduoti ar nuomoti kitam asmeniui), nei gauti už parduotą daiktą sutartą sumą, kas sukėlė ieškovei finansinį nuostolį, tad laikytina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys.
Dėl žalos
31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
32. Ieškovė turtinę žalą grindžia dviem pagrindais, t.y. teigia, kad grąžintas purkštuvas buvo sugadintas ir dėl to ieškovė patyrė 3770,54 Eur turtinę žalą, bei nurodo, kad, negalėdama purkštuvu disponuoti sezono metu, neteko 6050 Eur pajamų už purkštuvo nuomą (5000 Eur plius PVM).
33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
34. Ieškovė pateikė UAB „Audrokesta“ 2024-06-04 komercinius pasiūlymus savaeigio purkštuvo nuomai, kurių nuomos kaina svyruoja nuo 45000 Eur iki 65000 Eur vienam sezonui (nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 1 d.), taip pat pateikė 2024-04-04 nuomos sutartį su T. B., pagal kurią ieškovė ginčo purkštuvą už 16000 Eur išnuomojo vienam sezonui. Šios nuomos sutarties 5.2 punkte taip pat nurodyta, kad nuomos kaina sumažinama 4000 Eur, kadangi perduodant purkštuvą yra hidrocilindro priekinio dešinio rašto vairavimo gedimas ir nuomininkas sutinka jį savo lėšomis pašalinti.
35. Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 6050 Eur negautų pajamų laikytinas įrodytu ir pagrįstu. Kaip jau teismo buvo nustatyta, atsakovas tik po sezono pabaigos 2023-10-12, t.y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, grąžino ieškovei purkštuvą, kuris po sandorio sudarymo buvo išdirbęs 102 motovalandas. Nors atsakovas ir neigia dirbęs būtent tiek motovalandų, tačiau patvirtino, kad purkštuvu naudojosi kaip savu ir tarp remonto darbų bandė dirbti su purkštuvu kiek išėjo. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį tik sezono pabaigoje, praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po daikto įsigijimo, ir naudojantis juo viso purkštuvo naudojimo sezono metu, ieškovė neteko galimybės parduoti ar išnuomoti ginčo purkštuvą kitiems asmenims. Tiek ieškovės pateikti komerciniai pasiūlymai, tiek pateikta ginčo purkštuvo nuomos sutartis su kitu asmeniu patvirtina, kad ieškovės nurodyta negautų pajamų suma yra netgi mažesnė nei tokios įrangos nuomos rinkos kaina. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikė.
36. Vis dėl to ieškinyje ieškovė nenurodė, kad pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu buvo gavusi iš atsakovo 2000 Eur pradinę sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino gavusi šią sumą iš atsakovo, tačiau laikė ją savo nuostolių dalimi bei nurodė ir taip reikalaujanti mažiau nei nuomos rinkos kaina. Teismas vertina, kad nors ieškovės reikalavimas dėl 6050 Eur negautų pajamų pagrįstas, tačiau į šią sumą įskaitytina 2000 Eur suma, kurią ieškovė gavo sandorio sudarymo momentu, tad iš atsakovo ieškovei priteistina 4050 Eur nuostolių – negautų pajamų (6050-2000).
37. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 3770,54 Eur purkštuvo remonto darbų kainą. Teismas nustatė, kad šis reikalavimas grindžiamas tik 2024-01-30 UAB „Meteka“ išrašyta išankstine sąskaita apmokėjimui, tačiau pati ieškovė purkštuvo remonto darbų neatliko, byloje nėra duomenų apie gedimų fiksavimą po purkštuvo gražinimo, tad byloje nepateikta įrodymų apie purkštuvo faktinę būklę gražinimo metu. Teismo posėdžio metu iš ieškovės ir liudytojo V. M. paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Meteka“ byloje esančią išankstinę sąskaitą išrašė remdamasi ieškovės darbuotojų paaiškinimų pagrindu. Nors teismas ir sutinka, kad ūkio veikloje tokia praktika, kuomet darbuotojai, atsakingi už technikos priežiūrą, savo nuožiūra sprendžia kas ir kokia apimtimi turėtų būti taisytina, tačiau esant ginčui dėl tokių nuostolių atlyginimo, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė apskirtai patyrė šiuos reikalaujamus nuostolius. Po to, kai atsakovas grąžino ieškovei purkštuvą, ieškovė su atsakovu nesusisiekė, neinformavo jo apie galimai aptiktus gedimus, iš paaiškinimų nustatyta, kad purkštuvo sąmata sudaryta įmonės atstovams nedalyvaujant pagal ieškovės darbuotojų nurodymus, nėra jokių duomenų apie faktiškai atliktus purkštuvo remonto darbus. Ieškovės pateikta nuomos sutartis, kurioje ieškovė susitaria dėl nuolaidos nuomos mokesčiui, suteikiant nuomininkui galimybę susiremontuoti purkštuvą, taip pat nepatvirtina nei žalos apimties nei paties žalos fakto. Tai, kad atsakovas savo nuožiūra remontavo purkštuvą, taip pat nepatvirtina, kad purkštuvas ieškovei buvo grąžintas neveikiantis.
38. Svarbi aplinkybė ir tai, kad ieškovė, išrašydama 2023-11-29 PVM sąskaitą- faktūrą atsakovui už purkštuvo nuomą, į ją neįtraukė purkštuvo gedimų šalinimo sąmatos, nors jau buvo praėjęs daugiau nei mėnuo laiko po purkštuvo grąžinimo, kas papildomai leidžia atmesti ieškovės argumentus dėl grąžinto purkštuvo gedimų. Teismas vertina, kad ieškovė, nesusisiekdama su atsakovu po purkštuvo grąžinimo bei savo nuožiūra spręsdama dėl purkštuvo apgadinimų apimties veikė savo rizika ir nebendradarbiaudama, ir šios reikalavimo dalies neįrodė, tad reikalavimas dėl 3770,54 Eur sumos atmestinas.
39. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudaryta purkštuvo pirkimo - pardavimo sutartis vienašališkai nutraukta atsakovo iniciatyva dėl jo kaltės, ieškovė dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią įrodė tik iš dalies. Ieškovė įrodė savo reikalavimą dėl 6050 Eur negautų pajamų, ir ši suma mažintina 2000 Eur suma, kurią ieškovė gavo iš atsakovo sandorio sudarymo momentu. Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 3770,54 Eur turtinės žalos, tad ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys).
41. Ieškovės ieškinys patenkintas 41 proc. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 221 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1350 Eur atstovavimo išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1573 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 644,11 Eur, atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 928,07 Eur.
42. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tad, įvertinus ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 14,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo priteistina 9,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4050 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 644,11 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 11 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 928,07 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 7 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,75 Eur (devynis eurus 75 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas : Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; gavėjo įmonės kodas: 188659752; mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį) įmokos kodas: 5662).
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,04 Eur (keturiolika eurų 4 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas : Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; gavėjo įmonės kodas: 188659752; mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį) įmokos kodas: 5662).
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.