Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovams advokatui Audriui Pėstininkui ir advokato padėjėjai Jolantai Borko,

viešuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji I. U. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, paaiškino, kad situacija įvyko 2023 m. rugpjūčio 11 d. 14.45-14.50 val., tuo metu buvo sudėtingos eismo sąlygos, buvo liūtis, susidarė didelė transporto grūstis visomis kryptimis. Prieš eismo įvykį ji stovėjo prieš pėsčiųjų perėją ir kai tik už pėsčiųjų perėjos atsilaisvino vieta, žvilgtelėjo į pėsčiųjų perėjos zoną. Tuo metu labai stipriai lijo, valytuvai buvo įjungti pačiu stipriausiu režimu ir pėsčiųjų perėjos zonoje ji nieko nematė. Žvilgtelėjo į kairę pusę, kur važiavo automobiliai antra eile. Tik pradėjus važiuoti ant priekinio stiklo užkrito skėtis ir ji staigiai sustabdė automobilį. Tada išlipo ir priekyje mašinos pamatė gulinčią moterį, kuri gulėjo kniūbsčia ant kelio dangos. Iš gale stovinčios mašinos išbėgo vyras, kuris padėjo moterį nuvesti į automobilį, ji pasodino moterį į keleivio vietą ir surinko jos daiktus. Pripažįsta, kad patrenkė pėsčiąją, bet nepamatė moters. Ji teigė, kad tik žvilgtelėjo, nes nebuvo reikalo ilgai žiūrėti. Kai pradedi judėti, pasižiūri į dešinę, o paskui į kairę, ir tai buvo tik sekundžių reikalas. Užsižiūrėjimas, jos manymu, nereiškia, kad ilgai žiūrėjo į antrą juostą. Tuo metu matomumas buvo labai prastas, nes valytuvai veikė pačiu stipriausiu režimu. Ji vairavo automobilį „Toyota Prius“, tačiau jis jai nepriklausė. Pripažįsta, kad pažeidė KET 30 p. reikalavimus (t. 2, b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. C. parodė, kad 2023-08-11, apie 14.45 val., Vilniuje, ties Liepkalnio gatvės namu Nr. 2 įrengta pėsčiųjų perėja ji norėjo pereiti minėtos gatvės važiuojamąją dalį, kuri toje kelio atkarpoje susideda iš dviejų dalių, atskirtų saugumo salele. Ketino pasiekti kitoje gatvės pusėje esančią „Pelesos“ stotelę. Jai įžengus į važiuojamąją dalį ir perėja nespėjus prieiti saugumo salelės, ji pajuto labai stiprų smūgį į kairį klubą. Smūgio buvo parblokšta ant kelio apie metrą ar du atstumu nuo ją nutrenkusio automobilio. Negali apibūdinti automobilio, nurodyti jo markės ir modelio. Bandymai atsistoti buvo nesėkmingi, ji liko gulėti. Po kažkiek laiko prie jos pribėgo moteris ir vyras, kurie, kaip suprato, kartu važiavo automobiliu, kuriuo ji ir buvo partrenkta. Nežino, kuris iš jų galėjo vairuoti automobilį. Jie ją nutempė prie savo automobilio ir pasodino priekinėje keleivio vietoje. Paprašius iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją, vyras nurodė, kad specialios tarnybos jau iškviestos. Vienu metu dėl didelio skausmo jai pasidarė labai bloga ir ji kažkuriam laikui prarado sąmonę. Kai atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, ji jau buvo atgavusi sąmonę. Medikai dar barė vyrą ir moterį, kad pastarieji ją po įvykio judino ir kėlė. Po to, ji buvo nuvežta į VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, kur suteikus pirmąją medicinos pagalbą ji buvo paguldyta stacionariniam gydymui. Jai buvo diagnozuoti gaktikaulio ir kryžkaulio kaulų lūžiai. Po penkių dienų hospitalizacijos ji buvo „išrašyta“. Kadangi jai buvo reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, gydymas ir įvairios procedūros, ji 2023-08-16 buvo nukreipta į Vilkpėdės slaugos ligoninę. Asmuo, kuris vairuojamu automobiliu ją partrenkė, jos ligoninėje neaplankė, neatsiprašė ir nepasiūlė bent iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius. Nors jai gydymą apmokėjo socialinis draudimas, tačiau yra ir kitų poreikių bei medicininių priemonių, kurias perka už savo pinigus (t. 1, b. l. 61-68).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialisto E. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-08-11 eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, jog I. U. yra blaivi (t. 1, b. l. 169).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3394/2023(01) nurodyta, kad V. C. eismo įvykio metu patyrė kairio gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio kairės šoninės masės ir kairės čiurnos vidinės kulkšnies lūžius. Nustatyti sužalojimai, vertinant juos atskirai ir visumoje, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos surikdymu (t. 1, b. l. 79,80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. T. parodė, kad 2023-08-11, apie 14.45 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lexus“ važiavo Liepkalnio gatve Šiaurės gatvės kryptimi, tuo pačiu link geležinkelio bėgių. Važiavo iš paskos automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek jis, tiek ir minėtas automobilis važiavo nedideliu apie 20-40 km/h greičiu. Artėjant prie ties Liepkalnio gatvės pastatu Nr. 2 esančios pėsčiųjų perėjos, jis pastebėjo, kaip sparčiu žingsniu nuo dešinio šaligatvio į pėsčiųjų perėją priešais automobilį „Toyota Prius“ įžengė moteris. Pastaroji kažkiek paėjo važiuojamoje kelio dalyje skiriamosiomis linijomis pažymėta pėsčiųjų perėja, po ko buvo partrenkta automobiliu „Toyota Prius“. Nematė ir negali pasakyti, ar prieš įžengdama į važiuojamąją dalį pėsčioji apsidairė bei įsitikino, kad pereiti gatvę saugu. Tapęs įvykio liudytoju, jis sustabdė automobilį ir iš jo išlipęs nuėjo prie nukentėjusios moters. Tuo metu prie pastarosios jau buvo priėjusi apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, kuri, kaip jis suprato, ir vairavo automobilį „Toyota Prius“. Kartu su vairuotoja jie padėjo nukentėjusiai pėsčiajai atsikelti. Kurį laiką palikęs moteris prie automobilio „Toyota Prius“ priekinės dalies, jis grįžo prie savo automobilio paimti mobilaus ryšio telefoną. Kaip ir prašė vairuotoja, jis paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Kažkuriuo metu nukentėjusioji buvo pasodinta į automobilį „Toyota Prius“. Įsitikinęs, kad nukentėjusioji yra sąmoninga, jis laukti specialiųjų tarnybų nuėjo prie savo automobilio. Buvo įvykio vietoje iki policijos pareigūnų atvykimo, kuriems nurodė esantis įvykio liudytoju, prisistatė bei pateikė savo asmens duomenis. Įvykio metu oro sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa. Tik vėliau, jau atvykus specialiosioms tarnyboms, pradėjo lyti. Nori paminėti, kad kažkuriuo metu jau po eismo įvykio prie automobilio „Toyota Prius“ atsirado nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, kuris įvykio vietoje fotografavo (t. 1, b. l. 135-138).

Liudytojas E. R. parodė, kad 2023-08-11, darbo metu, kartu su bendradarbiu vyriausiuoju specialistu T. B. buvo nusiųsti į Vilniuje, prie Liepkalnio gatvės pastato Nr. 2 kilusio eismo įvykio vietą, kur, pirminiais duomenimis, automobiliu buvo partrenkta pėsčiųjų perėja kelią kirtusi apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris. Atvykus į eismo įvykio vietą, ten jau buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Šios tarnybos automobilyje sėdėjusi nukentėjusioji V. C. paaiškino, kad pėsčiųjų perėja einant nuo Liepkalnio gatvės pastato Nr. 2 link Pelesos gatvės ji buvo partrenkta automobilio „Toyota“. Medikams nurodžius, kad moteris dėl kojos traumos bus vežama į ligoninę, jie su kolega pabendravo su eismo įvykio vietoje stovėjusio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja. Pastaroji prisistatė I. U.. Ji nurodė, kad vairuojamu automobiliu judėjo Liepkalnio gatve link sankryžos su Drujos ir Geležinkelio gatvėmis. Buvo didelė automobilių spūstis. Automobiliams pradėjus važiuoti link sankryžos, ji paspaudė akseleratorių, t. y. greičio pedalą, ir tuo pačiu metu užsižiūrėjo į kitą transporto priemonę. Dėl šios priežasties nepamatė pėsčiųjų perėja ėjusios moters. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad I. U. buvo blaivi. Nukentėjusiosios V. C. blaivumo nebuvo spėta patikrinti, kadangi ji buvo išvežta į ligoninę. Bendravimas su eismo įvykio dalyvėmis buvo fiksuotas prie pareigūnų drabužių tvirtinama kūno („body“) kamera. Taip pat nori pažymėti, kad eismo įvykio vietoje buvo nustatytas vienas įvykio liudininkas – T. T.. Jis nurodė matęs, kaip automobilis „Toyota“ partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį (t. 1, b. l. 141-144).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2023-08-11 eismo įvykis kilo Vilniuje, ties Liepkalnio gatvės pastatu Nr. 2 įrengtoje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pėstiesiems kirsti Liepkalnio gatvės kelio važiuojamąją dalį. Šiame Liepkalnio gatvės kelio ruože nustatytas maksimalus lestinas 50 km/h greitis.

Eismo įvykio metu I. U. vairuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo Liepkalnio gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, minėtos pėsčiųjų perėjos ribose. Automobilis stovėjo Liepkalnio gatvės kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo sankirtos su Stadiono gatve, pirmoje eismo juostoje iš dviejų, išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu (apie 1,1-1,2 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto). Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo priekine dalimi (ties priekiniais ratais) apie 0,5 metro atstumu išlindęs už pėsčiųjų perėją žyminčio horizontalaus kelio ženklinimo ribų (žiūrint eismo kryptimi nuo sankirtos su Stadiono g. pusės), t. y. likusi automobilio dalis buvo perėjos ribose. Ant automobilio kėbulo ar dalių akivaizdžių apgadinimų ar pėdsakų (žymių), galinčių būti siejamų su įvykiu nerasta (t. 1, b. l. 25-51).

2024 m. rugsėjo 23 d. kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokole nurodyta, kad dėl V. C. padarytos žalos atlyginimo V. C. susitarė su civiliniu atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, žala buvo atlyginta. V. C. pareiškia, kad atleidžia I. U., neprieštarauja, kad I. U. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka V. C. ir I. U. susitaikius (t. 2, b. l. 71).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pripažįsta, kad I. U. pažeisdama KET 30 punkto reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus. I. U. 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 14 val. 45 min. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Liepkalnio gatvės kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo sankirtos su Stadiono gatve, pirma eismo juosta iš dviejų priartėjusi prie ties Liepkalnio gatvės pastatu Nr. 2 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tinkamai neįsitikinusi, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų ar jos ribose į kelio važiuojamąją dalį ketinančių įžengti pėsčiųjų, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kelio važiuojamąją dalį įžengusios ir pėsčiųjų perėja per Liepkalnio gatvės kelio važiuojamąją dalį ėjusios V. C., dėl ko tęsdama važiavimą vairuojamu automobiliu pėsčiąją partrenkė, o eismo įvykio metu V. C. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji I. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme kaltę pripažino visiškai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios V. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų T. T., E. R. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, BPC garso įrašas, Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3394/2023(01), tarnybiniai pranešimai, byloje esančios fotonuotraukos. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog I. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)

Teisme gautas kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas, kaltinamoji I. U. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji tam neprieštaravo. 2024 m. rugsėjo 23 d. kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokole nurodyta, kad dėl V. C. padarytos žalos atlyginimo V. C. susitarė su civiliniu atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, žala buvo atlyginta. V. C. pareiškia, kad atleidžia I. U., neprieštarauja, kad I. U. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka V. C. ir I. U. susitaikius

BK 38 straipsnis numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas nustatė, kad I. U. nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme I. U. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo kritiška savo elgesiui, nemenkino savo veiksmų. I. U. yra nedirbanti, (duomenys neskelbtini), įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Praeityje neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, bausta administracine tvarka, 1 kartą už KET pažeidimą. Iš teismui pateikto susitaikymo protokolo matyti, kad I. U. ir V. C. susitaikė, žala nukentėjusiajai buvo atlyginta. Dalyvaudama teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad su I. U. ji susitaikė, neprieštaravo, jog baudžiamasis procesas būtų baigtas kaltinamosios atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius. Teismo vertinimu, I. U. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi ji anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pats baudžiamasis procesas jau turėjo įtakos I. U. elgesiui, byloje nėra duomenų jog, išskyrus šį įvykį, I. U. būtų anksčiau sutrikdžiusi žmogaus sveikatą.

Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji negalėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja, todėl kaltinamoji I. U. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, o jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

IV. Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. U. padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, yra darbingo amžiaus, aukštojo išsilavinimo, padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, baudžiamojo poveikio priemonės atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam neskirtinos. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo ypač didelę reikšmę, kuri kartu užtikrins ir prevenciją.

Kaltinamajai I. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2 vokus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.