- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- 1-3434-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30326-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2025 m. sausio 26 d. apie 16.56 val. gatvėje, šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu nukentėjusiajam R. V. abiejų rankų kumščiais sudavė du smūgius į veido sritį ir vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į krūtinės sritį, po ko tarp asmenų įvykus grumtynėms, ir nukentėjusiajam R. V. nukritus nugara ant žemės, jis, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į krūtinės bei rankų sritis, ir vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į nugaros sritį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairio užausio srityje, muštines žaizdeles burnos gleivinėje ties 25, 26 ir 42 dantimis, muštines žaizdeles su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 369/2025 (01) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, paaiškino, kad įvykis vyko 2025 m. sausio 26 d. Nukentėjusysis yra jo kaimynas. Tą dieną važiavo kaimynė ir prie jo yra keliukas pravažiuot visiems, tai jis akmenį padeda, tai mašiną patraukia, tai šaką, tiesiog piktybiškai viską daro ir tai nuolatos kartoja. Tą dieną kaimynė E. T. „Facebook“ grupėje įkėlė nuotrauką, kad prie keliuko padėtas akmuo. Tada kaltinamasis jam paskambino ir paklausė „kiek tu gali išsikalinėti?“. Kaimynė važiavo automobiliu į priekį – akmuo buvo padėtas, ji jį pastūmė į šoną, paskui važiavo atgal – akmuo vėl buvo padėtas, todėl ji pasiėmė tą akmenį. Jis nuėjo su nukentėjusiuoju išsiaiškinti situacijos. Iš pradžių jie bendravo žodžiu, tačiau vėliau kilo fizinis konfliktas ir prasidėjo smūgiai. Pripažino, kad galėjo būti ne mažiau kaip aštuoni smūgiai ir pripažino, kad būtent jis sukėlė nukentėjusiajam sužalojimus. Ligonių kasos civilinį ieškinį jis pripažįsta ir nurodė, kad jį apmokėjo. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio kaltinamasis pasisakė, kad prašoma suma yra neadekvati.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad R. V. pareiškė, jog 2025 m. sausio 26 d. apie 17.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kaimynas V. V. sudavė jam daugybę smūgių kumščiais į galvos sritį. Tokiais veiksmais fizinį sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15).
Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo savo namuose adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jam apie 16.56 val. paskambino nežinomas asmuo, kuris pradėjo jam sakyti, kad jis surinktų akmenis nuo kelio, nes kitu atveju, akmenys atsidurs pas jį kieme. Apie kokius jis akmenis kalbėjo, nežino, bei pasakė jam, kad tuoj ateis pas jį ir paaiškins. Jam išėjus į lauką, prie namo vartų priėjo vyras, kuris buvo ant galvos uždėjęs megztinio gaubtą, iškart neatpažino kas čia toks. Priėjęs vyras prie jo, pradėjo telefone rodyti nuotraukas, jog jo žmona apgadino savo automobilį (priekinį bamperį) į akmenį, kurį kaip paaiškino vyras, nukentėjusysis padėjo ant kelio. Jis jokio akmens ant kelio nedėjo ir kur yra akmuo į kurį apgadino automobilį, jis nieko nežino. Jis vyrui pasakė, kad nuo jo atstotų ir tuo metu vyras pradėjo rankų kumščiais (du smūgiai iš kairės rankos ir iš dešinės) smūgiuoti jam į veidą. Jis pajuto fizinį skausmą. Vyrui parodė ranka, kad ant jo namo sienos yra vaizdo stebėjimo kamera ir viskas yra filmuojama. Vyras atsakė, kad jam yra „pochui“. Detaliai visko neprisimena, tačiau ir toliau tęsėsi konfliktas, kuris perėjo į muštynes, gavo ne mažiau nei 10 (gal ir daugiau, tiksliai neprisimenu) smūgių į galvos ir veido sritį. Muštynės vyko iki tol, kol privažiavo kaimynė, juos išskyrė. Kaimynės vardo ir pavardės nežino. Kai kaimynė pasakė „V., ką darai“, tada jis suprato, kad čia jo kaimynas V. V., su kuriuo ankščiau taip pat buvo konfliktai, muštynių ankščiau nebuvo. Jam buvo reikalinga GMP pagalba. GMP suteikė pirmą pagalbą, į ligoninę nevyko, nes medikai pasakė, kad nėra stiprių sužalojimų, neverta važiuoti. Vaizdo įrašą turi užfiksuotą vaizdo stebėjimo kameromis, įrašą, saugos, pateiks ikiteisminio tyrimo pareigūnui, reikalui esant (b. l. 15).
Liudytoja E. T. parodė, kad ji 2025 m. sausio 26 d. apie 17 val., automobiliu važiavo gatve (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), link savo namų, kuomet ant kelio pamatė du besimušančius vyrus. Atpažino, kad tai jos kaimynai. Vienas iš kaimynų buvo V. V., kuris šalia jos namo gyvena, o kitas kaimynas, R. V., gyvena kiek toliau. Tarp vyrų tuo metu vyko grumtynės, todėl kas kam sudavė tiksliai ji nematė, negali pasakyti. Ji sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Tuo metu vienas iš vyrų R. V., tempė kitam vyrui V. V. už striukės, ir ją nurengė nuo jo. Ji liepė jiems baigti muštis, liepė, kad atiduotų striukę V. V. Vyrai išsiskirstė, toliau tarp jų jau vyko tik žodinis kivirčas, jie aiškinosi šio konflikto priežastį, kad tai buvo dėl akmens, padėto ant kelio. Tuomet iš namų išėjo R. V. žmona, kuri pasakė, kad kviečia policiją. Tuomet R. V. pradėjo grasinti V. V., kad jis sės į kalėjimą dėl to, ką padarė, ir norėjo į jį mesti akmenį, kurį pakėlė nuo žemės, tačiau jo žmona jį sustabdė, tad jis akmenį padėjo atgal. Ji jau priėjo prie savo automobilio, ketino važiuoti, ir pasiūlė V. V. kartu važiuoti, kad jį parvežti namo. V. V. įsėdo, o R. V. pribėgo prie automobilio, atidarė duris, paklausė V. V. „kur bėgi“, ji jam liepė uždaryti automobilio duris ir jie nuvažiavo, V. V. paleido prie jo namų. Apie padėtą akmenį ant kelio nori parodyti, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 13-15 val., vyko į vaistinę, būtent ta gatve, kurioje gyvena R. V. Važiuodama, šalia jo namo pastebėjo ant vidurio kelio padėtą nemažą akmenį, ir suprato, jeigu važiuos pro jį, gali apgadinti automobilį, todėl ji išlipo ir patraukė akmenį ant žolės, kad niekam netrukdytų. Vaistinėje ilgai neužtruko, grįžo panašiai po 10-15 minučių, ir tas akmuo, kurį buvo patraukusi, vėl gulėjo ant vidurio kelio, ties R. V. namu. Ji sustojo, išlipo iš automobilio, kad vėl patraukti akmenį, ir tuomet pamatė kaimyną R. V., kuris stovėjo namo viduje ir žiūrėjo pro langą, tačiau tik nuleido galvą, o ji patraukusi akmenį ant žolės išvažiavo. Vėliau, po kokių 1-2 valandų, ji vėl važiavo tuo kelia kaip ir prieš tai, ir vėl rado tą patį akmenį gulintį ant kelio. Tad nufotografavusi jį, patalpino „Facebook“ grupėje, ir patraukusi akmenį išvažiavo. Jai iškart kilo įtarimas, kad tai šio kaimyno R. V. darbas, kadangi jau ne vienas kaimynas skundėsi dėl jo elgesio. Tai yra, kad jis pastoviai tai prideda įvairių šakų, palieka vartelius atidarytus, kad automobiliams būtų sudėtingiau pravažiuoti. Taip pat pastatė kelio ženklą, kad važiuot galima tik 10 km/val., t. y. jis elgiasi taip lyg šis pravažiuojamas kelias priklausytų tik jam. Kaimynai jam jau yra davę pastabų dėl jo tokio elgesio, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Taip pat, kaimynas yra įsirengęs vaizdo stebėjimo kamerą ant savo namo, ir filmuoja pravažiuojančius automobilius ir vis įkelia į „Facebook“ grupę, grasindamas perduoti policijai, tai dėl greičio viršijimo, ar numestos šiukšlės (b. l. 71-72).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šalia kelio, matoma tinklinė tvora, metaliniai varteliai atidaryti į kelio pusę. Ant namo kampo sienos matoma vaizdo stebėjimo kamera. Kitoje kelio pusėje matomi krūmai bei medžiai. Kelio danga – žvyrkelis (b. l. 16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G369/2021(01) nurodyta, kad R. V. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio užausio srityje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje ties 25, 26 ir 42 dantimis, muštinės žaizdelės su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, apie 1-2 parų laikotarpyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (b. l. 65-66).
Iš 2025-04-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1530/2025(01) matyti, kad: 1. R. V. papildomų sužalojimų nenustatyta. Atlikus kūno apžiūrą 2025-01-27 (G369/2025 (01)) buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairio užausio srityje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje ties 25, 26 ir 42 dantimis, muštinės žaizdelės su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais, apie 1-2 parų laikotarpyje. 2. Poodinė kraujosruva kairio užausio srityje galėjo būti padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į kairės ausies sritį. Muštinės žaizdelės burnos gleivinėje ties 25, 26 ir 42 dantimis galėjo būti padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į burnos ir į kairio žando sritį. Muštinės žaizdelės su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies vokuose galėjo būti padarytos mažiausiai 1 trauminiu poveikiu į kairės akies sritį. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais į dešinės alkūnės ir į dešinės plaštakos sritį. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Kūno apžiūros metu, krūtinėje ir nugaroje išorinių sužalojimų nerasta, lūžių nenustatyta – smūgiai galėjo būti suduoti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. 3. Poodinė kraujosruva kairio užausio srityje, muštinės žaizdelės burnos gleivinėje ties 25, 26 ir 42 dantimis bei muštinės žaizdelės su aplinkine poodine kraujosruva kairė akies vokuose galėjo būti padaryto tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu, tiek griūvant/atsitrenkiant. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje nebūdingi smūgių sudavimui kumščiu, labiau būdingi sąlyčiui su šiurkščiu ar gruoblėtu paviršiumi (pvz., bato padas, kelio danga – asfaltas, žvyrkelis, ir pan.). 4. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties įvykio metu – galėjo būti įvairiose padėtyse. 5. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis (b. l. 67-68).
Vaizdo įraše ,,video-e0dbe33dcbcfe1d7379643a9a7eb672e-V“ 17.17.30 val., prie gyvenamojo namo matomas policijos tarnybinis automobilis, du pareigūnai ir vyras R. V., kuris aiškina pareigūnams, kad nieko nemušė, nurodo, jog jį sumušė V. V., prie kairės veido pusės laiko baltą medžiagos skiautę, kalbasi su atėjusia moterimi bei pareiškia ketinantis rašyti pareiškimą. Daugiau reikšmingos informacijos nefiksuojama. Antrajame, 4 min. 40 s trukmės spalvotame įraše, darytame nuo 17.01.49 val., prie gyvenamojo namo matomi R. V. ir V. V., tarp jų vyksta žodinis konfliktas dėl akmens ir sugadintos mašinos. V. V. kelis kartus kumščiais suduoda R. V. į veido ir krūtinės sritis, vėliau, nukritus į krūmus, prie gulinčio R. V. dar daug kartų smogia į pilvo ir veido sritis bei kartą spiria koja. Įvykį sustabdo atbėgusi moteris, kuri išskiria vyrus; R. V. matomas kraujas kairėje veido pusėje, jis nueina į savo kiemą, tarp šalių toliau vyksta apsistumdymai ir žodiniai grasinimai (b. l. 105-106).
Bendrojo pagalbos centro įrašuose užfiksuota, kaip pirmojo, 1 min. 6 sek. trukmės įrašo metu pranešėja informuoja BPC, kad kieme mušasi du asmenys – jos vyras ir kaimynas, nurodo, kad vyrui sumušta veido sritis, „akis visa mėlyna, kraujuoja“, greitosios pagalbos tuo metu neprašo, BPC nurodo laukti policijos. Antrojo, 47 sek. trukmės įrašo metu pranešėjas (vyras) paaiškina BPC, kad dėl tų pačių muštynių jau skambino žmona, nurodo, jog jis yra sumuštas ir kad jį sumušęs kaimynas vėl grįžta su kompanija, pakartotinai patikslinamas adresas, o BPC informuoja, kad ši aplinkybė bus perduota policijai (b. l. 109-110).
2025 m. sausio 26 d. 17.26 val. V. V. nustatytas 0,57 promilių neblaivumas (b. l. 27).
2025 m. sausio 26 d. 17:27 val. R. V. nustatytas 0,95 promilių neblaivumas (b. l. 28).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pripažįsta, kad V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo R. V. atžvilgiu ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltę pripažino visiškai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos E. T. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, BPC garso įrašas, vaizdo įrašai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teisme gautas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusysis tam neprieštaravo. 2025 m. spalio 27 d. V. V. ir R. V. prašymuose nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė. R. V. pareiškė, kad atleidžia V. V., neprieštarauja, kad V. V. atžvilgiu būtų nutraukta byla, BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka R. V. ir V. V. susitaikius. Mokėjimo nurodyme Nr. 168093666 nurodyta, kad V. V. R. V. kaip žalos atlyginimą pervedė 1 500 Eur.
BK 38 straipsnis numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas nustatė, kad V. V. nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. V. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo kritiškas savo elgesiui, nemenkino savo veiksmų. V. V. yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, įgijęs (duomenys neskelbtini). Praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baustas administracine tvarka 2 kartus už KET pažeidimus. V. V. ir R. V. susitaikė, žala nukentėjusiajam buvo atlyginta. Teismo vertinimu, V. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pats baudžiamasis procesas jau turėjo įtakos V. V. elgesiui, byloje nėra duomenų, jog, išskyrus šį įvykį, V. V. būtų anksčiau sutrikdęs žmogaus sveikatą.
Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl kaltinamasis V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.
Byloje pareikšti R. V. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai buvo atlyginti, todėl procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas.
Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Procesą dėl R. V. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.