- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- N1-27-771/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00102-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, Indrei Kučinskaitei, Jolantai Juozapavičiūtei, Daivai Jankūnienei,
nukentėjusiajam A. L., jo įstatyminei atstovei I. R. ir atstovei advokatei Sofijai Kručienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2024-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje prie LR socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 2) 2024-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 5., skirtas 30 parų areštas, kurio vykdymas vadovaujantis BK 75 str. atidėtas 9 mėn., skiriant įpareigojimus (šiuo metu neįsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių delnu į galinę kaklo sritį, kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į nugaros sritį ir koja spyrė nenustatytą skaičių smūgių į sėdmenis nepilnamečiui A. L., tokiais savo veiksmais nepilnamečiui A. L. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2022 m. balandžio – rugsėjo mėn. gyveno (duomenys neskelbtini)bet tiksliai nepamena adreso. Gyveno (duomenys neskelbtini)Nukentėjusysis A. L. ten jau gyveno, kai jis atvyko. Viskas buvo gerai, bet pastarasis jo pradėjo prašyti duoti cigarečių. Pasakė nukentėjusiajam, kad prie jo neitų, bet jis nesuprato. Tada jam spyrė į užpakalį vieną kartą, kad „atsikabintų“. Kada tai buvo, nepamena. Kumščiu į nugaros sritį nesmogė. Mano, kad savo veiksmais nesukėlė jam fizinio skausmo. Prašė globėjų, kad A. L. pasakytų, kad pas į pastarasis nevaikščiotų. Nukentėjusysis vis tiek pas jį ateidavo kas 5-10 min. ir prašydavo cigarečių. Jis nukentėjusiajam tik spyrė, negali pripažinti to, ko nebuvo. Nežino, ar kam nors A. L. apie tai papasakojo. Globėjai jam nupirko cigarečių. A. L. neprašė, kad eitų pas kaimynus vogti cigarečių, pats turėdavo. A. L. pats eidavo vogti pas kaimynus. Jeigu jam reikėdavo parūkyti, pats nueidavo paprašyti. Gailisi dėl tokio savo elgesio, neteisingai padarė. Tačiau mano, kad nukentėjusiajam dėl jo tokių veiksmų, neskaudėjo. A. L. į nugarą nesudaviau, gal tik vieną kartą jam įspyriau į užpakalį ir viskas, čia viskas yra melas.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. parodė, jog dirba Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyriausiąja specialiste. Kaltinamasis D. S. buvo (duomenys neskelbtini), kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro gavo raštą, kad D. S. nepagarbiai elgiasi ir smurtauja kartu gyvenančių vaikų atžvilgiu. Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centras dirbo su šia šeimyna, todėl juos informavo apie tai. Gavę bet kokį pranešimą, jį nagrinėja, apsiklausia globėjus, apklausia vaikus. Buvo pildytos vaiko situacijos vertinimo anketos, kalbėtasi su visais vaikais. Visi vaikai įvardijo, kad kaltinamasis skriaudžia visus vaikus, visi vaikai jo labai bijo, kad pastarasis muša ir verčia eiti pas kaimynus prašyti cigarečių. Vaikai išsigandę, net A. sakydavo, kad grįžusi į namus, užsirakina savo kambaryje, nes bijo D. S., o nukentėjusysis išsakė, kad labai bijo kaltinamojo, nes labai jį muša. Rašytinių paaiškinimų neturi, turi vaikų dokumentus, bylas, kur vaikai buvo apklausti. Visi vaikai buvo skriaudžiami, bet labiausiai D. S. buvo skriaudžiamas A. L., tą patvirtino ir visi kiti vaikai. Tai buvo 2022 m. rugsėjo mėnesį. Vaikai pasakojo, kad nukentėjusiajam kaltinamasis spyręs iš kojos ir gąsdindavo visus kitus vaikus. Mergaitės sakė, kad užsirakindavo duris, o kaltinamasis ateidavo ir daužydavo duris. Mergaitės patyrė labai didelį stresą. Dar sakė, kad nukentėjusiajam duodavo su kumščiu į nugarą, versdavo eiti pas kaimynus parnešti cigarečių, o jeigu jis neklausydavo, gaudavo. Vaikai taip pat nurodė, kad kaltinamasis muša nukentėjusįjį, kad pastarasis labai D. S. bijo. Čia tikrai ne vienetinis atvejis, kada kaltinamasis skriausdavo nukentėjusįjį. A. L. sakė, kad jį dažnai stumdo. Dabar neprisimena, ar A. L. rodė, į kurią vietą jam buvo suduota. Jis sakė, kad jam skaudėjo. Neprisimena, ar jo klausė, kiek tas skausmas truko. Vaikas sakė, kad G. yra matęs, kaip jį muša, kad ne kartą kaltinamąjį yra sudrausminęs. A. L. yra sakęs, kad D. S. su kumščiu yra davęs į galvą. Vaikas visada sakydavo, kad skauda, pas vaiką matydavo išgąstį, baimę.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. G. parodė, jog kaltinamąjį D. S. pažįsta. 2022 m. jis buvo jo (duomenys neskelbtini)Prabuvo apie 7-8 mėnesius, A. L. buvo ir dabar tebėra jo globotinis. Kai D. S. apsigyveno pas juos, A. L. jau gyveno. Kaltinamojo elgesys Tbuvo netinkamas. Jis buvo išdaužęs langus automobiliui ir šiltnamiams. Elgdavosi agresyviai, visi globotiniai jo bijojo. Liepdavo jiems eiti vogti cigarečių, o jeigu neparnešdavo, mušdavo. Vieną kartą pamatė, kaip D. S. trinktelėjo A. L. per galvą su delnu ir spyrė per užpakalį, tada su kaltinamuoju pasikalbėjo, sutarė, kad viskas bus gerai, kad nebemuš ir nebeskriaus. Tik tą vieną kartą matė, kad D. S. A. L. sudavė per galvą ir vieną kartą spyrė į užpakalį. A. L. klausė, kas čia buvo. Vaikas pasakė, kad iš kaimyno neparnešė cigarečių, todėl D. S. supyko ant jo. Jam daugiau nukentėjusysis apie kaltinamojo smūgius nieko nesakė. A. L. vėliau pasiskundė Vaikų teisėms, apie viską sužinojo iš jų. Pokalbyje su Vaikų teisėmis dalyvavo, buvo ir pas socialinius darbuotojus, buvo komisijos. A. L. socialinėms darbuotojoms pasakė, kad jį skriausdavo, jeigu ko D. S. nepadaro ar neklauso, kad tada jį skriaudžia. A. L. jam nesakė, kur jam buvo daugiau suduota. Nukentėjusiojo klausė ar skauda, iš pradžių sakė skauda, o po to sakė nieko nebeskauda. Nebuvo tokių didelių smūgių, kad būtų žymės, tas skausmas buvo toks momentinis.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (1 t., b. l. 135-136) jam 16 metų. D. S., jam yra niekas. D. S. gyvena su jais. Jie gyvena vienoje šeimoje, bet gyvena kiekvienas savo kambaryje, tai yra jis savo, o D. S. savo kambaryje. Su D. S. sutaria sunkiai. Jam iš kaimynų liepdavo vogti cigaretes. O jei nevogdavo, trenkdavo jam į sprandą, spyrė iš kojos į užpakalį. D. S. daugiau nieko jam nedarė. Neprisimena, kada tai buvo, gal prieš kokius metus, tuo metu dar ėjo į mokyklą. D. S. jam vieną kartą spyrė į užpakalį. Apie tai pasakė globėjui ir jis nudavė D. S. „velnių“, rėkė ant jo, daugiau nieko jam nedarė. Kai jam spyrė į užpakalį, skaudėjo kokias 5 minutes. Jam nebuvo jokios mėlynės. D. S. iš delno davė į sprandą ir tada spyrė į užpakalį. Iš delno į sprandą davė vieną kartą. Jam skaudėjo, buvo nervingas. Kai sudavė iš rankos į sprandą, nežino, kiek laiko skaudėjo. Kitiems vaikams D. S. nieko nepadarė. D. S. paprašė, kad nueitų pas kaimyną cigarečių, jei neidavo, spirdavo „španą“. Vieną kartą spyrė ir viskas. Tuo metu, kai jam sudavė ir spyrė buvo lauke, prie namų. Tai buvo dar vasara. Tada lauke buvo jis, D. S. ir dar vaikai. Nesakys vaikų vardų. Tuo metu buvo trise, dar buvo mergaitė R., pavardės nežino. Ji gyvena jų šeimynoje. Daugiau kitų vaikų nebuvo. Dabar su D. S. nesueina. Nebendravo apie tą įvykį. D. S. jo neatsiprašė. Dabar D. S. gyvena kitur. J. K. gyvena šeimoje. J. matė, kai D. S. jam trenkė ir spyrė. D. S. nėra nuskriaudęs J.. Žino, kad nėra nuskriaudęs, nes visada būdavo prie jų ir nematė, kad būtų nuskriaudęs. D. I. gyvena kartu. Jis matė, kai jam trenkė ir spyrė, jis sustabdė D. S., kad nebelįstų prie jo. Jei D. S. jo atsiprašytų, aišku, kad jam atleistų
Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:
Liudytojos R. S. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jai 14 metų. Yra pakviesta dėl to, kad D. S. mušė A. L.. A. L. atėjo į (duomenys neskelbtini)D. S. ir A. L. į šeimyną atėjo šiais metais. Pirmasis į šeimyną atėjo A. L.. D. S. labai norėjo laisvės, tai jis prašė A. L. vogti cigaretes. Kai A. L. nevogdavo, tada jam spirdavo į užpakalį arba mušdavo į galvą. A. L. turėjo vogti cigaretes iš tokios senos kaimynės. Pati yra girdėjusi, kaip D. S. liepė vogti cigaretes ir A. L. yra apie tai sakęs. Ne kartą yra girdėjusi, kai D. S. prašė A. L. vogti cigaretės. A. L. bijodavo D. S., todėl taip darydavo. A. L. bijodavo, kad jo nesumuštų, tai darydavo, kaip liepė D. S.. D. S. jį vadindavo „(duomenys neskelbtini)“. Yra mačiusi, kai D. S. trenkė A. L. per galvą, spyrė į užpakalį, trenkė į nugarą. D. S. trenkdavo su rankomis. Nemažai kartų yra mačiusi, gal kokius 42 kartus. Tai vykdavo po du kartus per dieną, gal ir daugiau. Jei A. L. nepavogdavo cigarečių arba ta kaimynė neturėdavo, arba jei A. L. nerasdavo, tada D. S. jį mušdavo. Jie, t. y. J. K., A. I., matydavo, kai D. S. mušdavo A. L.. A. L. dažnai būdavo be nuotaikos, susinervinęs. Nėra pastebėjusi, kad būtų kažkokios žymės ant A. L., bet likdavo šlapios kelnės iš tos baimės. A. L. globėjams V. G. ir D. G. yra sakęs, kad D. S. jį muša. Globėjai pasikviesdavo D. S. ir nuduodavo jam „velnių“, jis susinervuodavo ir visokiais žodžiais išvadindavo A. L.. V. G. pasakydavo D. S., kad negalima taip daryti, bet D. S. vėl darydavo, tada G. iškviesdavo greitąją ir D. S. išveždavo į ligoninę. Kokius 4 kartus D. S. išvežė į ligoninę. Smurtas prasidėjo po kokių dviejų savaičių, kai D. S. atsikraustė į šeimyną. Paskutinį kartą smurtas buvo prieš D. S. išvažiuojant į ligoninę, kai nebegrįžo į šeimyną, tai buvo pavasarį. D. S. duodavo A. L. iš delno arba iš kumščio. Iš kumščio duodavo į nugarą, į rankas, iš kojos į užpakalį, iš delno į galvą. Jai atrodė smūgiai stiprūs ir mano, kad A. L. galėjo skaudėti. A. L. neapžiūrėdavo medikai, nes nebūdavo mėlynių. D. S. trenkdavo A. L. į pakaušį. Jos ir D. S. santykiai buvo geri. D. S. ir A. I. santykiai buvo irgi normalūs, vienas A. L. buvo skriaudžiamas. Jai nėra žinoma, kur šiuo metu yra D. S.. Kai D. S. gyveno pas juos, buvo sunku, nes ji dėl jo įtakos su broliu nesutarė, globėjams buvo sunku, nes buvo nusiskundimų iš mokyklos, dėl A. L., o dabar laisvė ir yra gerai. Kai D. S. su jais nebegyvena, A. L. yra žymiai linksmesnis ir jai linksmiau. Viskas vykdavo, smurtas buvo naudojamas lauke, kieme ir D. S. kambaryje, kai A. L. ateidavo ir neatnešdavo cigarečių. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini)gatvės nežino, Šiaulių rajone. Kai D. S. smurtaudavo, A. L. apsimesdavo, kad viskas gerai, bet iš veido išraiškos matydavosi, kad sunerimęs, liūdnas. Nėra mačiusi, kad po smurto A. L. apsiverktų. Ji pati yra mačiusi, kai D. S. naudodavo smurtą (2 t., b. l. 23-25);
Liudytojo D. A. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jam 16 metų. D. S. yra jo draugas, giminystės ryšiai jų nesieja. Šiandien kalbės apie D. S. ir A. L.. Jie gyvena V. G. šeimynoje jau 6 metus. A. L. šeimynoje gyvena beveik metus, o D. S. atsikraustė šiais metais, apie balandžio mėnesį. A. L. su D. S. nelabai gerai sutarė. D. S. išmokė A. L. rūkyti ir liepdavo vogti cigaretes. Ir jam liepė vogti cigaretės, bet jis vogė vieną kartą, o A. L. daug kartų vogė. A. L. nelabai sveiko proto nuo gimimo, jis bijodavo D. S. ir dėl to vogdavo cigaretes. D. S. liepdavo vogti cigaretes iš kaimynės. A. L. bijodavo, kad nemuštų, nes D. S. grasindavo, kad jį muš. D. S. siuntinėdavo A. L. „(duomenys neskelbtini)sakydavo, kad suspardys. A. L. bijodavo ir vogdavo cigaretes, nes bijodavo gauti per galvą. Yra matęs, kai D. S. „užmetė“ A. L. per sprandą. Su koja daužė per kojas, per nugarą yra davęs, su abiem rankom trenkė A. L. per galvą, tai vyko, kai su D. S. sėdėjo ir žaidė žaidimus. Yra matęs, kai spyrė į užpakalį. D. S. mušdavo, kai A. L. neidavo vogti cigarečių. Tai vykdavo kiekvieną dieną. A. L. jautėsi liūdnai, pykdavo, eidavo pas globėjus pasakyti. Nėra matęs sužalojimų, mėlynių. A. L. būdavo su ašarom, piktas eidavo pas globėjus. Jis retai verkdavo, labiau būdavo piktas. Jei užduodavo stipriau, būdavo ašarų, jei silpniau būdavo be ašarų. Smurtas vykdavo lauke, adresu (duomenys neskelbtini). Kartais smurtas vykdavo kambaryje, jei D. S. sunervuodavo. Smurtą matydavo daugiausia jis, nes jis geriausiai sueidavo su D. S.. G. pasakydavo D. S., kad taip nedarytų, nes blogai baigsis, kvies policiją. V. G. yra iškvietęs policiją, kai D. S. buvo prisidirbęs, kai buvo girtas. V. G. D. S. drausmindavo žodžiais. Jei D. S. prasivardžiuodavo, tai G. liepdavo jam ramintis. Šiuo metu su D. S. nebendrauja. Jo jau nėra jų namuose. D. S. neklausė, blogai elgėsi mokykloje, todėl jį išmetė iš mokyklos. Jis dabar (duomenys neskelbtini). Kai D. S. nebeliko, namuose ramu. A. L. jaučiasi geriau, ramesnis. D. S. smurtavo prieš A. L., nes jis buvo silpniausias, laikydavo jį už „(duomenys neskelbtini)D. S. prieš kitus vaikus smurto nenaudojo, nebent juokais pasidaužydavo. D. S. iš jų išvyko su policija ir greitąją pagalba (2 t., b. l. 28-29);
Liudytojo J. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad yra čia pakviestas dėl D. S. ir A. L.. Jam sakė, kad reikės čia ateiti, nes D. S. skriausdavo A. L.. G. nesakė, ką čia reikės kalbėti. Gyvena šeimynoje, į šeimyną A. L. atsikraustė prieš metus, o D. S. prieš pusę metų. D. S. A. L. liepdavo eiti pas kaimynus vogti cigarečių, o jis bijojo ir ėjo. Jis bijojo D. S., nes yra buvę, kad D. S. A. L. mušdavo. Tris kartus kambaryje yra matęs, kad supykęs trenkdavo A. L., kai jis neidavo vogti cigarečių. Matydavo, kad duodavo iš kumščio į petį, į pilvą. A. L. eidavo skųstis globėjams, o paskui D. S. vėl prie jo lįsdavo, stumdydavo. Ant A. L. nematė mėlynių, žymių nuo šio smurto. Smurtas dažniausiai būdavo kambaryje, kuriame gyvena jis su A.. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini)D. S. pačią pirmą dieną, kai atsikraustė, pradėjo lįsti prie A. L.. G. sakydavo, kad D. S. nelįstų prie A. L., bet D. S. neklausydavo. G. nėra naudojęs fizinio smurto prieš D. S., tik žodžiais pasakydavo. Prie kitų vaikų D. S. nelįsdavo. Jis nebendravo su D. S.. Nežino, kodėl D. S. iš karto pradėjo lįsti prie A. L.. D. S. būdavo agresyvus. Būdavo, kad už nieką puldavo A. L.. Nežino, kur šiuo metu D. S.. G. jo atsisakė. Nežino, kodėl. Paskutinį kartą jį matė, kai policija išvežė, nes pykosi su globėju, kai D. S. išmetė iš mokyklos. D. S. pradėjo daužyti stalą, g. liepė ramintis, bet jis vis tiek daužė stalą, tada G. iškvietė policiją. Dabar, kai nėra D. S., viskas ramu, visi bendrauja. Atrodo, kad A. L. jaučiasi geriau. Smurto atvejus, kai D. S. mušdavo A. L., galėjo matyti A. I., R. I., G., globėjo žmona. D. S. prie jo nelįsdavo. Matydamas, kai buvo naudojamas smurtas prieš A. L., sakydavo, kad D. S. ramintųsi, bet jis neklausydavo ir toliau lįsdavo prie A. L.. Cigaretes A. L. vogdavo iš kaimynės Vitos (2 t., b. l. 32-33);
2022-09-19 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022-09-14 gavo pranešimų iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro dėl D. S. netinkamo elgesio. Vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto (2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 4 p. buvo atliktas vaikų: I. R. S., I. D. A., A. L., K. J. ir R. E., gyvenančių (duomenys neskelbtini)situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir šeimai poreikį. Vaikai nurodė, jog. D. S. smurtauja prieš A. L.. A. L. sakė, kad D. S. liepia eiti vogti iš kaimynų cigarečių, jei neparneša, jį muša, duoda su kumščiais į nugarą, veidą, spardo kojomis. G. yra matęs, kaip D. S. jį mušė ir sakė niekada netylėti, pasisakyti. D. S. šiuo metu gydomas VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje. Stacionare planuojama nepilnametį gydyti iki 2022-09-23 (1 t., b. l. 5-8);
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodytos D. S. bendravimo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais aplinkybės, tai yra D. S. nurodė, kad konfliktuoja su globėju V. G. dažnai. Pykstasi dėl to, kad jis pasako g. tiesiai, ką galvoja, savo nuomonę. 2022-09-09 įvyko konfliktas sėdint namuose prie stalo. D. S. nurodė, kad su kitais šeimynoje gyvenančiais vaikais sutaria gerai, nesipyksta, jų nemuša. Tik A. L. spardo, duoda „pendelį“. D. S. nuomone tai nieko blogo. D. S. naktimis po teritoriją vaikšto, tačiau durų nespardo, vaikų negąsdina. Rytais A.(A.) kartais ateina, pabeldžia į duris, pažadina. Kartą senyvo amžiaus kaimynei yra įspyręs, nes ji beldėsi į jo kambario duris ir sudavė jam su grėbliu. Ta kaimynė pati jam duoda cigarečių, jis nesiunčia kitų vaikų pas ją, kad parneštų cigarečių. Narkotikus anksčiau vartojo, dabar jau apie 6 mėn. jų nevartoja. D. S. nenori gyventi (duomenys neskelbtini)nes čia nėra, ką veikti, G. gadina jam gyvenimą (1 t., b. l. 16-41);
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodytos A. L. bendravimo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais aplinkybės, tai yra, kad D. S. liepia eiti pavogti iš kaimynų cigarečių, jei neparneša cigarečių, D. S. muša, duoda su kumščiais į nugarą, veidą, spardo su kojomis. G. yra matęs, kaip D. S. jį muša ir sakė niekada netylėti, pasakyti. Kartą matė ir sudrausmino D. S.. D. S. nuolat rėkia, šaukia ant vaikų ir ant g.. D. S. keikiasi ant visų, vaikai visi labai bijo jo. Vaikai bijo išeiti į kiemą, bijo, kad neateitų D. S.. A. L. nurodė, kad, būdamas savo kambaryje, užsirakina duris. D. S. ateina, beldžiasi į duris ir keikiasi, grasina, kad išspirs duris. Matė, kaip D. S. susinervinęs g. trenkė su vartais ir jam pasidarė bloga. Kai ateina valgyti, D. S. dažnai susinervina ir pradeda keiktis, vaikai labai išsigąsta, liepia jam ramintis. Kartą D. S. per pietus supykęs trenkė kumščiu į stalą, šaukė ant g., vadino „(duomenys neskelbtini)Vaikai nebespėjo pavalgyti, pabėgo į savo kambarius. A. L. nurodė, kad labai bijo D. S., nes jis jį muša. Kai tik pamato D. S., jam pradeda skaudėti galvą. A. L. labai nori, kad D. S. nebegyventų šeimynoje. Jam matant D. S. supykęs trenkė dviratį į žemę, sulenkė ratą, buvo labai baisu. D. S. yra labai žiaurus, visi vaikai patiria psichologinį spaudimą. Jis moko A. L. eiti mušti kitus vaikus. G. labai geras, saugo vaikus nuo D. S. (1 t., b. l. 42-54);
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodytos D. A. I. bendravimo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais aplinkybės, tai yra, kad gyvenimas šeimynoje pasikeitė iš pagrindų, kai atsikėlė gyventi D. S.. Visiškai nebėra ramybės šeimynoje gyvenantiems vaikams ir tapo nesaugu gyventi. Į namus grįžta tik savaitgaliais. Mato, kaip nebėra namuose ramybės. D. S. yra agresyvus, nuolat šaukia, keikiasi. D. S. šaukia ant g., dažnai grasina, kad trenks į galvą. Kartą visa šeima pietavo, D. S. susipyko su g., nes buvo kalbama apie jo mokslus ir jam labai nepatiko. D. S. su kumščiu trenkė į stalą, g. bandė jį raminti, tačiau nepavyko. Vaikai buvo labai išsigandę, jie nubėgo nuo stalo. Mažieji vaikai labai bijo D. S., naktimis jis nemiega, o vaikšto po teritoriją, daužo vaikų kambarių duris, spardo, nulaužė durų rankenas, gąsdina vaikus. Labai nepatinka gyventi su D. S., nes jis visus vaikus gąsdina, liepia eiti vogti cigaretes pas kaimynus. Berniukas nurodė, kad jau gali apsiginti nuo D. S., tačiau mažesni to padaryti negali. Daugiausia D. S. skriaudžia A. L., liepia jam vogti cigaretes, jei to nepadaro, jį muša. Jam sakė, kad matė kiti vaikai, kaip D. S. muša A. L.. Pradžioje labai bijojo D. S. agresyvaus elgesio, dabar jau pradėjo pats apsiginti. Jam labai baisu dėl g. nesaugumo, jie vyresnio amžiaus. D. S. gali juos nuskriausti, sužaloti, nes vaikams matant nuolat grasina sudaužyti galvą ar panašiai. Labai nenori, kad D. S. gyventų šeimynoje ir keltų visiems pavojų, visi nuo jo patiria psichologinį smurtą, nuolatinę įtampą, baimę (1 t., b. l. 55-67);
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketa, kuioje nurodytos R. S. I. bendravimo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais aplinkybės, tai yra, kad gyvenimas šeimynoje pasikeitė iš pagrindų, kai atsikėlė gyveni D. S.. Visiškai nebėra ramybės, šeimynoje gyvenantiems vaikams ir tapo nesaugu gyventi. Namuose baisu miegoti naktinis, nes D. S. daužo duris, spardo jas. Mergaitė labai bijo D. S., girdi kaip jis naktimis daužo sienas savo kambaryje, viskas girdisi, labai baisu. D. S. muša A. L., spardo jį, duoda per galvą, jeigu šis neina pas kaimynus pavogti cigarečių. A.grasina, sako, kad užmuš, jei neparneš cigarečių. Brolis A. sako, kad D. S. buvo atėjęs į jo kambarį ir jį mušė, nes jis apie vagystes pasakė globėjui. D. S. mokykloje buvo suspardęs vieną vaiką, nes nedavė jam cigarečių, apie tai sakė pats D. S.. Mergaitė matė, kaip D. S. stumdė ne kartą globėją, sakė trenks jam. D. S. kelis kartus spyrė senai kaimynei, norėjo iš jos gauti cigarečių. Visi vaikai labai bijo D. S., nes jo elgesys neprognozuojamas, jis yra agresyvus, nežinai ko gali sulaukti. Mano, kad jo grasinimai realūs, galima tikėtis agresijos, smurto. Šiuo metu D. S. gydomas ligoninėje. Kai jo nėra, namuose ramu. Vaikai dažniausiai būna kambaryje užsirakinę duris, bijo išeiti į lauką. Mergaitė nenori, kad D. S. toliau gyventų šeimynoje. Nori gyventi ramiai, kad galėtų naktimis miegoti. Dabar, kai nėra D. S., nurodė, kad miega ir dienos metu, nes yra labai pavargusi, labai jaučiasi miego trūkumas. Esant D. S. į mokyklą eina nepailsėjusi, neišsimiegojus, nuolat patiria psichologinį smurtą nuo agresyvaus ir neprognozuojamo D. S. elgesio (1 t., b. l. 68-81);
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodytos E. R. bendravimo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais aplinkybės, tai yra, kad gyvenimas šeimynoje pasikeitė iš pagrindų, kai atsikėlė gyventi D. S.. Visiškai nebėra ramybės, šeimynoje gyvenantiems vaikams, tapo nesaugu gyventi. Mergaitė nurodė, kad labai bijo dėl globėjų ir kitų vaikų, mažesnių už ją, saugumo, jie negali patys apsiginti nuo D. S. pykčio ir agresyvaus elgesio. Mokosi (duomenys neskelbtini)anksčiau grįždavo savaitgaliais į namus, dabar nebenori grįžti. Grįžta tik kas antrą savaitgalį, jaučiasi nuolatinė įtampa, baimė. Būnant namuose, nuolat girdimi D. S. keiksmažodžiai, šaukimas, jis grasina kitiems vaikas, globėjams. Jie yra pagyvenę žmonės. D. S. vaikų akivaizdoje nepagarbiai su jais elgiasi, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina globėjui, bando jį išprovokuoti. D. S. dažnai būna piktas, susinervinęs, vaikai nuolat jaučia psichologinę įtampą, baimę. D. S. jos nuomone nejuokauja ir tikrai gali padaryti tai, ką kalba. Mano jo grasinimai realūs. Jai vaikai sakė, kad kartą D. S. sudavė A. L. į galvą. Nuo D. S. psichologinį smurtą patiria A. ir A. L., jiems liepia eiti pas kaimynus vogti ir grasina susidorojimu, jeigu jie atsisakys tai daryti. Jai būnant namuose savaitgaliais, D. S. beveik niekada nepadeda globėjams, guli savo kambaryje su telefonu. Labai nori, kad D. S. šeimynoje daugiau negyventų, nes namuose nebėra sutarimo, ramybės, visi patiria psichologinį smurtą, nuolatinę baimę. D. S. neaišku iš kur gauna alkoholio, išgėręs būna dar labiau agresyvus (1 t., b. l. 82-93).
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodytos J. K. bendravimo su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais aplinkybės, tai yra, kad gyvenimas šeimynoje pasikeitė iš pagrindų, kai atsikėlė gyventi D. S.. Namuose nebėra ramybės šeimynoje gyvenantiems vaikams, tapo nesaugu gyventi. J. į namus grįžta tik savaitgaliais, mokosi (duomenys neskelbtini). Jis savaitgaliais mato kaip nebėra namuose ramybės, sutarimo. D. S. yra agresyvus, nuolat šaukia, keikiasi. D. S. šaukia ant globėjo, globėjui dažnai grasina, kad trenks į galvą. Kartą visa šeima pietavo, D. S. susipyko su globėju, nes buvo kalbama apie jo mokslus ir jam labai nepatiko. D. S. su kumščiu trenkė į stalą, globėjai bandė jį raminti, tačiau nepavyko. Vaikai buvo labai išsigandę, jie nubėgo nuo stalo, kai kurie liko nepavalgę. Mažieji vaikai labai bijo D. S., naktimis jis daužo vaikų kambarių duris, spardo jas, garsiai šaukia. Labai nepatinka gyventi su D. S., nes jis visus vaikus gąsdina. Labiausiai D. S. skriaudžia A. L., liepia jam vogti cigaretes, jei to nepadaro, jį muša, matė kaip muša. D. S. puola ant globėjo, provokuoja jį, kartą padėjo gelbėtis globėjui nuo D. S.. Nenori, kad D. S. toliau gyventų šeimynoje, kelių psichologinę įtampą ir realų pavojų joje gyvenantiems vaikams ir globėjui bei jo šeimai (1 t., b. l. 94-107).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis D. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, nepripažino. Teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis A. L. jau gyveno, kai jis atvyko. Viskas buvo gerai, bet pastarasis jo pradėjo prašyti duoti cigarečių. Pasakė nukentėjusiajam, kad prie jo neitų, bet jis nesuprato. Tada pastarajam vieną kartą spyrė į užpakalį, kad „atsikabintų“. Kumščiu į nugaros sritį nesudavė. Mano, kad savo veiksmais nesukėlė nukentėjusiajam fizinio skausmo. Globėjai jam nupirko cigarečių. A. L. neprašė, kad eitų pas kaimynus vogti cigarečių, pats turėdavo. A. L. pats eidavo vogti pas kaimynus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. taip pat nurodė, jog A. L. kartais jį užknisdavo, nes daug kalbėdavo, meluodavo, buvo įkyrus. Jis yra gal kokį kartą ar du davęs „pliuchą“, t. y. sudavęs delnu A. L., bet neprisimena, kada tas buvo. Neprisimena į kokią kūno vietą yra sudavęs A. L.. Jis niekada nėra liepęs A. L. eiti vogti cigarečių (2 t., b. l. 144-147). Tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia, byloje užfiksuoti nukentėjusiojo ir įvykį mačiusių liudytojų nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, liudytojų teisme nurodytos aplinkybės ir rašytinė bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nukentėjusysis A. L. parodė (1 t., b. l. 135-136), jog D. S. jam iš kaimynų liepdavo vogti cigaretes. Jei nevogdavo, trenkdavo jam į sprandą, spyrė iš kojos į užpakalį. D. S. jam vieną kartą spyrė į užpakalį. Apie tai pasakė globėjui ir jis nudavė pastarajam „velnių“. Kai jam spyrė į užpakalį, skaudėjo kokias 5 minutės. D. S. iš delno davė į sprandą ir tada spyrė į užpakalį. Iš delno į sprandą davė vieną kartą. Jam skaudėjo, buvo nervingas. Kai sudavė iš rankos į sprandą, nežino, kiek laiko skaudėjo. Kitiems vaikams D. S. nieko nepadarė. Pastarasis prašė, kad nueitų pas kaimyną cigarečių, jei neidavo, spirdavo „španą“. Vieną kartą spyrė. Tuo metu, kai jam sudavė ir spyrė buvo lauke, prie namų. Tai buvo vasara. Tada lauke buvo jis, D. S. ir dar vaikai. Tuo metu buvo trise, dar buvo mergaitė R., pavardės nežino. J. K. matė, kai D. S. jam trenkė ir spyrė. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų, mačiusių, kaip D. S. su juo elgiasi, duoti parodymai ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytoja R. S. I. nurodė (2 t., b. l. 23-25), jog D. S. labai norėjo laisvės, tai jis prašė A. vogti cigaretes, kai jis nevogdavo, tada jam spirdavo į užpakalį arba mušdavo į galvą. A. L. turėjo vogti cigaretes iš tokios senos kaimynės. Pati yra girdėjusi, kaip D. S. liepė vogti cigaretes ir A. L. yra apie tai sakęs. Ne kartą yra girdėjusi, kai D. S. prašė A. vogti cigaretės. A. L. bijodavo D. S., todėl taip darydavo. A. bijodavo, kad jo nesumuštų, tai darydavo, kaip liepė. Yra mačiusi, kai D. S. trenkė A. L. per galvą, spyrė į užpakalį, trenkė į nugarą. Pastarasis trenkdavo su rankomis. Nemažai kartų yra mačiusi, gal kokius 42 kartus. Tai vykdavo po du kartus per dieną, gal ir daugiau. Jei A. L. nepavogdavo cigarečių arba ta kaimynė neturėdavo, arba jei jis nerasdavo, tada D. S. jį mušdavo. Jie, t. y. J. K., A. I., matydavo, kai D. S. mušdavo A. L.. D. S. duodavo A. iš delno arba iš kumščio. Iš kumščio duodavo į nugarą, į rankas, iš kojos į užpakalį, iš delno į galvą. Jai atrodė smūgiai stiprūs ir mano, kad A. L. galėjo skaudėti. D. S. trenkdavo A. L. į pakaušį. Kai D. S. smurtaudavo, A. apsimesdavo, kad viskas gerai, bet iš veido išraiškos matydavosi, kad sunerimęs, liūdnas. Ji pati yra mačiusi, kai D. S. naudodavo smurtą. Analogiškas aplinkybes, kurios patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nurodė ir liudytojas D. A. I.. Ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojas patvirtino (2 t., b. l. 28-29) jog D. S. išmokė A. L. rūkyti ir liepdavo vogti cigaretes. A. daug kartų vogė. Pastarasis bijodavo D. S. ir dėl to vogdavo cigaretes. Cigaretes jam liepdavo vogti iš kaimynės. A. L. bijodavo, kad nemuštų, nes D. S. grasindavo, kad jį muš. Yra matęs, kai D. S. užmetė A. L. per sprandą. Su koja daužė per kojas, per nugarą yra davęs, su abiem rankom trenkė A. per galvą, tai vyko, kai su D. S. sėdėjo ir žaidė žaidimus. Yra matęs, kai spyrė į užpakalį. D. S. mušdavo, kai A. neidavo vogti cigarečių. Tai vykdavo kiekvieną dieną. A. L. jautėsi liūdnai, pykdavo, eidavo pas globėjus pasakyti. Jei užduodavo stipriau, būdavo ašarų, jei silpniau būdavo be ašarų. Smurtas vykdavo lauke. Kartais smurtas vykdavo kambaryje, jei D. S. sunervuodavo. Smurtą matydavo daugiausia jis, nes jis geriausiai sueidavo su juo. Liudytojas J. K. taip pat patvirtino (2 t., b. l. 32-33) jog D. S. A. liepdavo eiti pas kaimynus vogti cigarečių, o jis bijojo ir ėjo. Jis bijojo D., nes yra buvę, kad pastarasis A. L. mušdavo. Tris kartus kambaryje yra matęs, kad supykęs trenkdavo A.i, kai jis neidavo vogti cigarečių. Matydavo, kad duodavo iš kumščio į petį, į pilvą. Smurtas dažniausiai būdavo kambaryje, kuriame gyvena jis su A.. D. S. pačią pirmą dieną, kai atsikraustė, pradėjo lįsti prie A. L.. D. S. būdavo agresyvus. Būdavo, kad už nieką puldavo A. L.. Pažymėtina, jog šio liudytojo duoti parodymai, paneigia kaltinamojo teisme nurodytą aplinkybę, jog tai nukentėjusysis erzino ir lindo prie D. S.. Pažymėtina ir tai, jog visi ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti liudytojai, vaikai kartu gyvenę su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, nurodė, jog būtent kaltinamasis D. S. baugino visus vaikus; trankydavo jų kambario duris; liepdavo A. L. eiti iš kaimynų vogti jam cigaretes, o jei jam nepaklusdavo, pastarąjį mušdavo. Taip pat pirmiau nurodytų aplinkybių visuma paneigia ir kitą kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad tai nukentėjusysis A. L. prašo jo cigarečių, o jis jų gauna pats.
Visas pirmiau nurodytas proceso dalyvių aplinkybes, duotas ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtino teisme parodymus davę liudytojai V. G. ir V. P.. Liudytoja V. P. teisme patvirtino, jog buvo pildytos vaiko situacijos vertinimo anketos, kalbėtasi su visais vaikais. Visi vaikai (pirmiau paminėti liudytojai ir nukentėjusysis) įvardijo, kad kaltinamasis skriaudžia visus vaikus, visi vaikai jo labai bijo, kad pastarasis muša ir verčia eiti pas kaimynus prašyti cigarečių. Nukentėjusysis išsakė, kad labai bijo kaltinamojo, nes labai jį muša. Visi vaikai buvo skriaudžiami, bet labiausiai buvo skriaudžiamas A. L., tą patvirtino visi vaikai. Tai buvo 2022 m. rugsėjo mėnesį. Vaikai pasakojo, kad nukentėjusiajam kaltinamasis spyręs iš kojos ir gąsdindavo visus kitus vaikus. Dar sakė, kad nukentėjusiajam duodavo su kumščiu į nugarą, versdavo eiti pas kaimynus parnešti cigarečių, o jeigu jis neklausydavo, gaudavo. Vaikai taip pat nurodė, kad kaltinamasis muša nukentėjusįjį, kad pastarasis labai D. S. bijo. Čia tikrai ne vienetinis atvejis, kada kaltinamasis skriausdavo nukentėjusįjį. A. L. sakė, kad jį dažnai stumdo. Vaikas sakė, kad G. yra matęs, kaip jį muša, kad ne kartą kaltinamąjį yra sudrausminęs. A. L. yra sakęs, kad D. S. su kumščiu yra davęs į galvą. Vaikas visada sakydavo, kad skauda, pas vaiką matydavo išgąstį, baimę. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 161-165, 166-197) t. y., kad A. L. nurodė, kad D. S. jam liepė eiti parnešti cigarečių iš kaimynų, jei neparneša, muša, duoda su kumščiais į nugarą, veidą, spardo kojomis. G. yra matęs, kaip D. jį mušė. Liudytojas V. G. teisme taip pat patvirtino, jog vieną kartą pamatė, kaip D. S. trinktelėjo A. L. per galvą su delnu ir spyrė į užpakalį, tada su kaltinamuoju pasikalbėjo, sutarė, kad viskas bus gerai, kad nebemuš ir nebeskriaus. A. L. socialinėms darbuotojoms pasakė, kad jį skriausdavo, jeigu ko D. S. nepadaro ar neklauso, kad tada jį skriaudžia. Analogiškas aplinkybes jis taip pat nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 155-158), jog jis asmeniškai pats matė, kaip D. S. vieną kartą su ranka trenkė per pakaušį ir koja spyrė vieną kartą į užpakalį A. L..
Byloje esanti rašytinė bylos medžiaga – Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos, kuriose užfiksuotos vaikų, t. y. A. L., D. A. I., R. S. I., E. R., J. K., nurodytos aplinkybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų apklausose nurodytas aplinkybes. Vaiko teisių specialistams pokalbių metu D. A. I. nurodė (1 t., b. l. 55-67), kad D. S. yra agresyvus. Daugiausia D. S. skriaudžia A., liepia jam vogti cigaretes, jei to nepadaro, jį muša. Jam sakė, kad matė kiti vaikai, kaip D. S. muša A. L.; R. S. I. (1 t., b. l. 68-81) patvirtino, jog D. S. muša A., spardo jį, duoda per galvą, jeigu šis neina pas kaimynus pavogti cigarečių; E. R. (1 t., b. l. 82-93) taip pat tvirtino, jog jai vaikai sakė, kad kartą D. S. sudavė A. L. į galvą; J. K. (1 t., b. l. 94-107) nurodė, jog labiausiai D. S. skriaudžia A., liepia jam vogti cigaretes, jei to nepadaro, jį muša. Matė kaip muša. Nukentėjusysis A. L. Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei taip pat patvirtino (1 t., b. l. 42-54), jog D. S. liepia eiti pavogti iš kaimynų cigarečių, jei neparneša cigarečių, pastarasis jį muša, duoda su kumščiais į nugarą, veidą, spardo su kojomis. G. yra matęs, kaip D. S. jį muša ir sakė niekada netylėti, pasakyti. Kartą matė ir sudrausmino D. S.. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte ( 1 t., b. l. 5-8), t. y., kad Vaikai nurodė, jog. D. S. smurtauja prieš kitą globotinį A. L.. A. L. sakė, kad D. S. liepia eiti vogti iš kaimynų cigarečių, jei neparneša, jį muša, duoda su kumščiais į nugarą, veidą, spardo kojomis. G. yra matęs, kaip D. S. jį mušė.
Aukščiau išanalizuoti ir aptarti įrodymai, priešingai nei teigia kaltinamasis, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. S. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, nes kaip tvirtino liudytojai jie matė, kaip kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, kai šis pastarajam nepaklusdavo. Todėl kaltinamojo pateiktą versiją, kodėl jis trenkė A. L. teismas vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Vertinant nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumą, kad duodami parodymus proceso dalyviai skirtingai įvardino, kur buvo suduota nukentėjusiajam (į galvą, į sprandą ir pan.), atsižvelgtina į tai, kad kiekvienas vaikas duodamas parodymus ir nurodydamas vietą į kurią buvo suduota nukentėjusiajam, ją įvardino taip, kaip jis įprastai ją vadina ir kad tai iš esmės yra ta pati kūno vieta. Todėl darytina išvada, kad jų duodami parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo su rašytinėje bylos medžiagoje nurodytomis aplinkybėmis ir liudytojų V. G. ir V. P. duotais parodymais, buvo nuoseklūs, detalūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti juos, kaip nepatikimus, nes juos patvirtina byloje esanti rašytinė bylos medžiaga.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas - žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusįjį, sukeliant fizinį skausmą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis D. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). D. S. teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 89-91), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 83-88), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad nors nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos jis padarė dar kelias nusikalstamas veikas, dėl kurių jo atžvilgiu yra priimti du teismo apkaltinamieji sprendimai, kurių vienas iš jų dar nėra įsiteisėjęs, į tai, kad yra nedirbantis, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu, ko pasėkoje buvo asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, kas rodo, jog asmuo yra linkęs nusikalsti, naudoti smurtą prieš kitus asmenis (yra nuteistas už analogišką veiką), nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jas ignoruoja, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis, didesnis nei straipsnyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis už tokios nusikalstamos veikos padarymą (BK 48 str.), bei BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ar draudimus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta šiuo nuosprendžiu laisvės apribojimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, su 2024-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytinas pagal 2024-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 148-151).
Dėl advokato išlaidų
Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už kaltinamajam D. S. suteiktą advokatų antrinę teisinę pagalbą, išlaidos sudaro 548,33 Eur. Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. kaltinamojo turtinę padėtį (nors yra darbingo amžiaus, tačiau yra nedirbantis, negaunantis stabilių pajamų), aplinkybę jog gynėjas buvo paskirtas, nes asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl prašomos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Dėl daiktinių įrodymų
Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. kompaktinių diskų – paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams su intensyvia priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdų su 2024-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. S. nustatyti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu skirti įpareigojimus:
- Dalyvauti elgesio pataiso programoje (jeigu ši pareiga nebuvo įvykdyta pagal 2024-01-05 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį);
- Uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį);
- Dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti pagal 2024-01-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: 4 vnt. kompaktinių diskų – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.