Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vamėsa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10347,01 Eur skolos, 3724,92 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad pagal 2010-07-29 pirkimo pardavimo sutartį nuo 2015-03-16 iki 2015-07-10 pardavė atsakovei mėsos gaminių už bendrą 10347,01 Eur sumą, pretenzijų iš atsakovės dėl gaminių kokybės negavo. Atsakovė už parduotus gaminius neatsiskaitė, skola sudaro 10347,01 Eur. Pagal sutarties 5.1 punktą, laiku neatsiskaičiusi atsakovė, privalo mokėti ieškovei 0,2 procentų delspinigius.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Agrovet“ 10347,01 Eur skolą, 1862,46 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12209,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1066 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Vamėsa“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad atsakovė iš esmės skolos sumos neginčija. Atsiliepime į ieškinį pateikia priežastis, dėl kurių nebuvo atsikaityta laiku. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, kuris anksčiau išdėstytais motyvais netenkintas, skolą pripažįsta. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 10347,01 Eur skolą yra teisėtas ir pagrįstas.Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas prievolių neįvykdymo priežastis, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekiant sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis mažintinas iki 0,1 procento, ieškovei iš atsakovės priteistina 1862,46 Eur delspinigių suma.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo 2016-06-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą 1862,46 Eur delspinigių sumą sumažinti iki 251,71 Eur; išdėstyti ir atidėti teismo sprendimo vykdymą dalimis šešiems mėnesiams.Nurodo, kad nesutinka su ieškovės prašomu priteisti delspinigių dydžiu, nes sutartyje tarp ieškovės ir atsakovės nėra numatytas delspinigių dydis. Be to, palūkanų dydis sutartimi taip pat nebuvo aptartas. CK 6.37 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.10 straipsnio 2 dalis), kas reikštų 0,016 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Kadangi ieškinio suma 10347,01 Eurų, palūkanų skaičiavimo laikotarpis – 152 d. (2015-10-16 iki 2016-03-16), mokant 1,656 Eur už kiekvieną dieną delspinigių suma turėtų siekti 251,71 Eur.Nurodo, kad teismui pasiūlius pasirūpinti profesionaliu tinkamu atstovavimu, buvo kreiptasi į advokatą R. G. su prašymu ginti atsakovės interesus. Advokatas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą spręsti taikiai, tačiau teismas netenkino advokato prašymo ir bylą nagrinėjo iš esmės, tuo pažeisdamas atsakovės teisėtus interesus.Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė piktybiškai vengia mokėti skolą, įvertinus aplinkybę, jog prašoma priteisti suma yra didelė, yra pagrindas išdėstyti mokėtiną sumą 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliantė neneigia pareigos mokėti skolą ir skolos nevengia, o tik prašo išdėstyti jos mokėjimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.Nurodo, kad ieškovė palūkanų už termino apmokėti sąskaitą praleidimą neprašė, 0,2 dydžio delspinigiai buvo numatyti šalių sutartyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iš ieškovės priteisti per dideli delspinigiai.Teigia, kad byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturi finansinių galimybių sumokėti priteistą sumą, todėl išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad ieškovė UAB „Vamėsa“ ir atsakovė UAB „Agrovet“ 2010-07-29 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei tiekė mėsos produkciją. Laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-07-10 ieškovė pagal 8 PVM sąskaitas faktūras: 2015-03-16 Nr. VAM503068, 2015-03-16 Nr. VAM503070, 2015-03-20 Nr. VAM503276, 2015-03-20 Nr. VAM503277, 2015-05-07 Nr. VAM505408, 2015-05-07 Nr. VAM505436, 2015-05-07 Nr. VAM505437, 2015-07-10 Nr. VAM508418 pardavė atsakovei prekių už bendrą 11886,62 Eur sumą. PVM sąskaitomis faktūromis apmokėjimas atidėtas 21 dienai pagal visas sąskaitas. Visų sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę. Pagal nurodytas sąskaitas neapmokėta 10347,01 Eur suma. Pirkimo pardavimo sutarties 5.1 p. numatytos netesybos – 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną atsiskaityti dieną nuo 10347,01 Eur sumos sudaro 3724,92 Eur.Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės ginčija tik priteistinų delspinigių dydį bei prašo išdėstyti skolos mokėjimą, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiais klausimais.Atsakovė argumetuoja, kad nesutinka su ieškovės prašomu priteisti delspinigių dydžiu, nes sutartyje tarp ieškovės ir atsakovės nėra numatytas delspinigių dydis. Be to, palūkanų dydis sutartimi taip pat nebuvo aptartas. CK 6.37 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), kas reikštų 0,016 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Kadangi ieškinio suma 10347,01 Eurų, palūkanų skaičiavimo laikotarpis – 152 d. (2015-10-16 iki 2016-03-16), mokant 1,656 Eur už kiekvieną dieną delspinigių suma turėtų siekti 251,71 Eur. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).Byloje nustatyta, kad 0,2 procentų delspinigių dydis buvo numatytas tarp šalių sudarytos 2010-07-29 sutarties 5.1 punkte, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ne palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį, o sutartyje numatytus delspinigus. Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės skolos sumą, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas prievolių neįvykdymo priežastis, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekiant sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydį sumažino iki 0,1 procento. Atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti jau sumažintą delspinigių sumą.Apeliantė argumentuoja, kad teismui pasiūlius pasirūpinti profesionaliu tinkamu atstovavimu, buvo kreiptasi į advokatą R. G. su prašymu ginti atsakovės interesus. Advokatas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą spręsti taikiai, tačiau teismas netenkino advokato prašymo ir bylą nagrinėjo iš esmės, tuo pažeisdamas atsakovės teisėtus interesus. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1 dalis), taikos sutarčiai šalys sudaryti turėjo pakankamai laiko, todėl vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir atsakovės teisių nepažeidė.Apeliantė argumentuoja, kad įvertinus aplinkybę, jog prašoma priteisti suma yra didelė, apeliantė mokėti skolos nevengia, yra pagrindas išdėstyti mokėtiną sumą 6 mėnesių laikotarpiui. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 2 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokį prašymą šalis turi teisę pareikšti tik pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.