- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-538-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- O. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-538-227/2015
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00138-2014-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 30 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9-731/2015 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį dėl skolos išieškojimo atsakovo O. S. turto paveldėtojams, suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AB „Panevėžio energija“ ieškiniu prašė priteisti iš O. S. turto paveldėtojų 2263,07 Lt skolos ir palūkanų, 72 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovas teikia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), kurio savininke buvo T. S., mirusi (duomenys neskelbtini) ir po kurios mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi O. S., kuris taip pat mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėtojas turi prisiimti atsakomybę už palikėjo skolas ir apmokėti ieškovui už suvartotą šilumos energiją.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės O. S. turto paveldėtojai ir užklausė Zarasų rajono 1-ąjį notarų biurą ar kas kreipėsi dėl palikimo priėmimo po O. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
2015-04-16 nutartimi civilinę bylą atnaujino ir AB „Panevėžio energija“ ieškinį dėl skolos išieškojimo iš O. S. turto paveldėtojų, paliko nenagrinėtu, grąžino ieškovui sumokėtą 20,85 Eur (72 Lt) žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad gavus atsakymą iš notarės išnyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta, todėl byla atnaujintina. Kadangi po O. S. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, pripažino, kad yra pagrindas AB „Panevėžio energija“ ieškinį palikti nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Panevėžio energija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-04-16 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sustabdyta civilinė byla atnaujinta nepagrįstai pažeidžiant CPK 167 str. nuostatas, nes neišnyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta – O. S. turto paveldėtojai nepaaiškėjo. Palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti iki palikėjo mirties ir po jos atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Nesant įpėdinių arbe nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, testatoriui atėmus iš įpėdinių teisė paveldėti, mirusiojo turtas pereina valstybei vadovaujantis CK 5.2 str. 3 d. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ji negali atsisakyti priimti palikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu nurodant CPK 296 straipsnį, tačiau jame nėra numatytas toks ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 16 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 296 straipsnyje yra įtvirtinti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Teismui palikus pareiškimą nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikė, kad mirusiojo palikimo niekas nepriėmė, todėl sprendė esant pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali, kadangi toks ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas CPK 296 str. 1 d. tiesiogiai nenumatytas. CPK 296 str. 1 d. 12 p. yra įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, nustatytus kituose CPK straipsniuose ir CK, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė CPK ar CK nustatyto specialaus pagrindo, leidžiančio palikti ieškinį nenagrinėtą neįvykus procesinių teisių perėmimui. Todėl pripažintina, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu nepagrįstai.
Pastebėtina, kad CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Byloje ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą, todėl mirusiojo O. S. teisių (tiek materialinių, tiek procesinių) perėmimas yra galimas. Tačiau iki ieškinio palikimo nenagrinėtu jo procesinių teisių niekas iš CK 5.5 str. nurodytų subjektų neperėmė. Pažymėtina, kad asmenys, galintys būti įpėdiniais, yra išvardinti CK 5.5 str. CK 5.62 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet mirusiojo palikimas pereina valstybei, viena iš jų – jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p). Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad mirusiojo palikimo įstatymo nustatytu terminu niekas nepriėmė, esant duomenims, jog mirusysis galėjo turėti turto, nes buvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo po T. S. mirties, pagrįstai buvo išsprendęs klausimą dėl bylos sustabdymo, iki galutinai paaiškės mirusiojo teisių perėmėjai, tačiau gavus duomenis, jog palikimas šiai dienai nėra priimtas, paveldėjimo byla neužvesta, darė išvadą, jog bylos sustabdymo pagrindas išnyko ir bylą atnaujino. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo įvertintina, kad byla buvo sustabdyta iki paaiškės mirusiojo teisių perėmimas, o byla gali būti atnaujinama tik išnykus šiai aplinkybei. Nei testamentiniams, nei įstatyminiams įpėdiniams palikimo nepriėmus, mirusiojo turtą paveldėtų valstybė, tuo pačiu šioje byloje perimdama O. S. procesines teises. Valstybė gali pretenduoti į palikėjo turtą, kai įpėdiniai pagal testamentą ir šešių eilių įpėdiniai pagal įstatymą nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3, 4 dalys). Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Tai reiškia, kad kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti aplinkybę, ar yra suėję terminai priimti O. S. palikimą pagal įstatymą šešių eilių įpėdiniams, po to, priklausomai nuo šios aplinkybės, išsiaiškinti, ar valstybei atstovaujančiai institucijai yra žinoma, kad palikimo nepriėmė nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai, ar jo palikimas įstatymo pagrindu neperėjo valstybei. Tik išsiaiškinęs šias svarbias bylai aplinkybes, teismas turi spręsti dėl tolimesnės bylos eigos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, nesivadovavo Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.