Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-08-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-12030-328/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-21
Bylos Nr.
2YT-12030-328/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09523-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12030-328/2017(Proceso Nr. 2-06-3-09523-2017-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą. Pagal kasacinio teismo praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Taip pat nurodo, jog šiuo metu pagal antstolės priimtą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.

Suinteresuotą asmenį antstolę S. S. pavaduojantis antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 00184/15/0047 ir vykdomąja byla Nr. 00184/16/00761 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas ir kitas jam prilyginamas išmokas Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 736 straipsnio nustatyta tvarka, visi antstolės veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėjo, jog laikydamasi teisės aktų reikalavimų antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, visi antstolės veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,4finance“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/15/00047, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-912-606/2014 dėl 546,94 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos UAB ,,4finance“ naudai (v. b. Nr. 00184/15/00047, b. l. 4-5), taip pat vykdomoji byla Nr. 00184/16/00761, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-549-606/2015 dėl 286,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos UAB ,,4finance“ naudai (v. b. Nr. 00184/16/00761, b. l. 10-11). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje (v. b. Nr. 00184/15/00047, b. l. 39, 51, 52; v. b Nr. 00184/16/00761, b. l. 8, 22). 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1a-13596 antstolė areštavo 546,94 Eur skolos ir 256,77 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 803,71 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. 00184/15/00047, b. l. 60), o 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1a-13595 (v. b. Nr. 00184/16/00761, b. l. 21) – 286,62 Eur skolos ir 37,95 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 324,57 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas dirba (v. b. Nr. 00184/16/00761, b. l. 25; v. b. Nr. 00184/15/00047, b. l. 40, 59). 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1a-13603 (v. b. Nr. 00184/15/00047, b. l. 61-62) ir 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1a-15054 (v. b. Nr. 00184/16/00761, b. l. 35-36) antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos vykdyti išskaitas CPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tik tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per penkias darbo dienas nuo jo gavimo arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas teikia skundą dėl antstolės veiksmų, kurie atlikti 2016 m. gegužės 10 d. bei 2016 m. gegužės 20 d., t. y. dėl tų antstolės veiksmų, kurių apskundimo naikinamasis terminas yra suėjęs (Civilinio proceso kodekso 512 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo skundą atmesti. Tačiau vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas toliau pasako dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog per raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą terminą skolininkas įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolė pradėjo priverstinį skolos (skolų) išieškojimą. Išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, jog antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – skolininko darbines pajamas ir joms prilygintas išmokas bei skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, jog iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų turi būti atliekamos išskaitos CPK 733-743 straipsniuose, reglamentuojančiuose išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nustatyta tvarka. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, patvarkymus išsiuntė vykdyti laisvės atėmimo vietos įstaigai, todėl pripažinti, jog antstolė apribojo skolininko teises įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų, o ne nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog ieškojimas gali būti nukreipiamas tik į pinigines lėšas, viršijančias 1 MMA sumą. Tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Instrukcijos 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Taigi, remiantis formuojama teismų praktika, į skolininko sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje patenkančias lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Duomenų, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto, nurodyto CPK 668 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos yra laikomos kitomis pajamomis (Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 1 dalis), iš kurių, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra išieškoma pagal kelis vykdomuosius raštus, o byloje nėra duomenų, jog iš šių pajamų negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti vykdomas išieškojimas ir nurašytos piniginės lėšos (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog pagal skundžiamą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Byloje duomenų, jog pagal antstolės patvarkymus iš skolininko išieškomos visos lėšos, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog iš skolininko piniginių lėšų išieškoma CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi po išskaitų likusias pinigines lėšas pareiškėjas gali ir turi teisę naudoti savo reikmėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, panaikinti antstolės taikomus turtinio pobūdžio apribojimus nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo prašymas grąžinti jam pagal skundžiamą patvarkymą nurašytas lėšas, jei tokios buvo nurašytos ar areštuotos, negali būti tenkinamas, kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, jog antstolės depozitinėje sąskaitoje yra skolininkui priklausančios piniginės lėšos, kurios turėtų būti grąžintos skolininkui.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus priėmė 2016 m. gegužės 10 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. patvarkymus, kuriais išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, įgyjamas iš darbo santykių, patvarkė iš skolininko lėšų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka, o 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymais Nr. S1a-13595 ir Nr. S1a-13596, remiantis Instrukcijos 4 punkto nuostatomis, išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus iš skolininko piniginių lėšų, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 00184/15/00047 ir Nr. 00184/16/00761 grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė