Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 98-ANR_N-981-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2020 m. lapkričio 9 d. gautas J. K. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR_N-981-2020. Skundą padavęs asmuo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti jam, J. K., administracinio poveikio priemonę 6 mėnesius specialios teisės atėmimą ir 12mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skundo turinys ir forma atitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (ANK 624 straipsnis). Skundą padavęs asmuo prašė atnaujinti jam terminą skundui paduoti (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir nurodė, kad policijos pareigūnai jam netinkamai išaiškino teisės aktus, ir, kad tik 2020 m. spalio mėnesį jis sužinojo, jog yra alternatyvi priemonė draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Tačiau teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, nurodė, kad J. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta, jam buvo paskirta minimali nuobauda ir nustatytas trumpiausias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 31¹ straipsnis, kuriame numatyta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

J. K. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė jau galiojant ANK pakeitimams, leidžiantiems už tokio nusižengimo padarymą skirti tiek vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tiek kartu dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Ši teisės norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 422 straipsnio 6 dalis nereikalauja, kad būtų nustatomos ypatingos aplinkybės, kuomet būtų galima skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, visų pirma teismas įvertina tai, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. 8.20 val. J. K. nustatytas 0,54 promilių girtumas (0,02 promilės paklaida), nežymiai viršyta leistina riba, J. K. nuo pat nusižengimo nustatymo savo kaltę pripažino, gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 24-26). Pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs padaryto nusižengimo sunkumą, J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skyrė minimalią baudą ir parinko administracinio poveikio priemonę, nustatydamas alternatyvios poveikio priemonės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, minimalų terminą.

J. K. yra dirbantis, rūpinasi savo neįgalia motina (b. l. 10-13). Jis sutinka ir siekia, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 13). Byloje nėra duomenų, kad po šio nusižengimo padarymo J. K. būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų.

Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.6-218-670/2014 buvo nubaustas pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jam buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas (po paklaidos 1,48 promilės). 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi byloje Nr. A2.13-875-384/2014 teismas sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą trimis mėnesiais. Ne mažiau asmenį charakterizuojanti aplinkybė yra tai, kad laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2020 metų liepos mėnesio J. K. už kelių eismo pažeidimus (daugiausia greičio viršijimą) buvo baustas administracine tvarka net vienuolika kartų, administracinius nusižengimus, susijusius su greičio viršijimu, darė pakartotinai (ANK 416 straipsnis, 40 straipsnis). Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad yra susiformavęs asmens neigiamas požiūris į visuomenėje priimtų bei teisės aktais įtvirtintų su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų taisyklių pažeidimus, taip pat negalima daryti išvados, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos padarė asmeniui teigiamą poveikį, atgrąsė jį nuo naujų nusižengimų darymo. Priešingai, būdamas baustas už lengvesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, J. K. padarė naują nusižengimą, užtraukiantį dar griežtesnę atsakomybę.

Vertinant nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, J. K. kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, asmenines savybes, darytina išvada, jog šiuo atveju J. K. atžvilgiu administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimimas dvylikos mėnesių laikotarpiu buvo paskirta pagrįstai ir keisti nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi teismas

nutaria:

J. K. skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 98-ANR_N-981-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.