Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 233 str. taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-277-791/2013 (teisminio proceso Nr. 1-52-1-01269-2010-0) perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2013-05-02 gauta baudžiamoji byla, kurioje S. V. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra sužinojęs apie T. C. ketinimą UAB „M.“ vykdyti veiklą – užsiimti krovinių pervežimu bei įgyti tam reikalingą vilkiką ir puspriekabę, piktnaudžiaudamas T. C. pasitikėjimu, 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai įtikino T. C., kad S. V. už T. C. duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB „M.“ nuosavybę VĮ „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkiką ir puspriekabę, ko spėkoje per penkis kartus nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 22 d. T. C. perdavė S. V. iš UAB „M.“ kasos paimtus transporto priemonių įgijimui skirtus grynuosius pinigus – 100 000 litų, kuriuos S. V. panaudojo savo reikmėms, tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme

Susipažinus su kaltinamuoju aktu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas taip pat taikomas ir pranešant asmeniui apie įtarimą bei nuteisiant ir priimant nuosprendį.

Kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta. Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras perdavė šią bylą pagal teismingumą Alytaus rajono apylinkės teismui, kadangi pagal BPK 226 straipsnį baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Teismas iš pateikto kaltinimo negali nustatyti, kuriam teismui yra teisminga ši byla, todėl negali spręsti klausimo dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 228 str. 1 d., 232 str., 233 str.). Be to, kaltinime aiškiai nesuformuluota, kaip pasireiškė S. V. apgaulė, įtikinant nukentėjusįjį asmenį perduoti jam pinigus, kadangi sukčiavimas yra pagrindinis požymis, nusikalstamą veiką atribojant nuo pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.), o šios bylos yra teismingos apygardos teismui. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas kaltinimas S. V. yra neaiškus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamojo (įtariamojo) teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas ir duoti parodymus (LR BPK 21 str. 4 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (LR BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma kaltinamojo (įtariamojo) asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, todėl byla perduodama prokurorui.

2006 01 16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 02 05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

nutarė:

kaltinamąjį aktą kartu su baudžiamąja byla Nr. 1-277-791/2013 (teisminio proceso Nr. 1-52-1-01269-2010-0) grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.