- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 1-31-791/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01269-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nukentėjusysis
- T. C.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Laimius Platūkis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra sužinojęs apie T. C. ketinimą UAB „Megamita“ vykdyti veiklą – užsiimti krovinių pervežimu bei įgyti tam reikalingą vilkiką ir puspriekabę, piktnaudžiaudamas T. C. pasitikėjimu, 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai įtikino T. C., kad S. V. už T. C. duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB „Megamita“ nuosavybę VĮ „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkiką ir puspriekabę, ko pasėkoje UAB „Megamita“ patalpose, esančiose Pramonės g. 31, Alytaus mieste, per penkis kartus nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 22 d., T. C. perdavė S. V. iš UAB „Megamita“ kasos paimtus transporto priemonių įgijimui skirtus grynuosius pinigus – 100 000 litų, kuriuos S. V. panaudojo savo reikmėms, tokiais veiksmais S. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Kaltinamasis S. V. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiuoju T. C. pažįstami seniai, buvo šeimos draugai. Su T. C. turėjo bendrą įmonę UAB „Megatra“. Abu buvo šios įmonės akcininkai, o T. C. buvo ir šios įmonės laiduotojas. Per Rusijos krizę ši įmonė patyrė nesėkmę. T. C. pasiūlė šios įmonės visas akcijas persirašyti jam. Įmonei pasiekus bankroto ribą abu sutarė, kad šios įmonės laiduotoju liks jis vienas, o laidavimas T. C. bus panaikintas. Tuo metu su T. C. sutarė, kad jis toliau jam padės, paskolins pinigų, kad galėtų sukurti kitą verslą. Tuo metu jų santykiai buvo geri. T. C. žinojo, kad jis ketina pirkti automobilį. Jis nusipirko automobilį ir jį įregistravo UAB „Gevona“ vardu. Įmonės veiklai automobilį pradėjo naudoti po penkių mėnesių, prieš tai jį remontavo. T. C. visada domėjosi, kaip jam sekasi. Jis turėjo kitų skolų, kurias jam reikėjo grąžinti. Pinigus iš T. C. skolinosi tikslu padengti skolas ir verslo kūrimui. T. C. skolą žadėjo grąžinti, tikėdamasis, kad seksis verslas įmonėje „Gevona“. T. C. pradėjo reikalauti pinigų, kai verslas dar nebuvo įsibėgėjęs. Be to, automobilis gedo, todėl tuo metu neturėjo galimybės grąžinti skolos. Jis prašė, kad T. C. atidėtų skolos grąžinimo terminą, tačiau susipyko. Jo atžvilgiu T. C. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip skolinosi pinigus matė G. K.. Iš pradžių pasiskolino 50 tūkst. Litų, vėliau skolinosi dalimis. Automobilį nupirko lapkričio mėnesį. Kiekvieną kartą kai skolinosi pinigus, pasirašydavo skolos lapelį. Buvo trys skolos lapeliai. Paskutinis lapelis buvo pasirašytas 2010 metais, kad S. V. skolingas T. C. 105 tūkst. Litų. Paskolos lapelį pasirašė „Megamita“ patalpose, matė įmonės darbuotojas G. K.. Termino skolos lapelyje nebuvo. Buvo žodžiu sutarę, kad kai pradės sektis verslas, grąžins pinigus. Gal po 10 mėnesių T. C. pradėjo reikalauti grąžinti pinigus. Jis siūlė T. C. periimti jam priklausančią įmonę „Gevona“, taip pat siūlė už skolą perimti nupirktą automobilį. Iš pasiskolintų pinigų jis nupirko automobilį, taip pat panaudojo kaip akcininko įnašą į UAB „Gevona“, taip pat grąžino skolą R. K.. Tokiu būdu buvo panaudoti pinigai, paskolinti T. C., taip pat jo turėtos piniginės lėšos. UAB „Megamita“ neužsiima krovinių vežimu ir tokios kalbos su T. C. nebuvo. Jis pinigus jam paskolino, kadangi jų bendru sutarimu buvo panaikinti T. C. laidavimai bankui. Taip pat nežinojo, kad paskolinti pinigai priklauso UAB „Megamita“, nesitarė, kad automobilį turi nupirkti UAB „Megamita“ vardu. Jokio įgaliojimo, įgaliojančio jį nupirkti automobilį ir įregistruoti UAB „Megamita“ vardu, nematė. Pripažįsta skolą T. C., tačiau nepripažįsta, kad šiuos pinigus įgijo sukčiavimo būdu.
Panašius parodymus kaltinamasis S. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 73-74, 78-79, 115), šiuos savo parodymus patvirtino akistatos su T. C. metu (T., b.l. 89-90).
Nukentėjusysis T. C. parodė, kad su S. V. pažįstami seniai, bendravo šeimomis. Santykiai pablogėjo, kai suprato, kad S. V. jį apgavo. Abu su kaltinamuoju buvo UAB „Megatra“ akcininkai. Laidavimas jam kaip fiziniam asmeniui buvo panaikintas, kai įmonės vieninteliu akcininku tapo S. V., o jis pasitraukė iš UAB „Megatra“ veiklos. 2009 metais pas jį atvažiavo S. V., prašė padėti, kadangi sunki jo finansinė padėtis. Jis planavo papildomai vystyti krovinių pervežimą. Pasiūlė jam dirbti vairuotoju ir įpareigojo S. V. nupirkti krovininį automobilį bei užregistruoti įmonės vardu. Įmonėje darbuotoju S. V. neįformino. Internete abu surado automobilį, automobilį reikėjo remontuoti. Tokiu būdu jis išimdavo iš įmonės kasos pinigus ir juos duodavo S. V.. Paduodamas pinigus, S. V. pasirašydavo lapelyje. Davus naują pinigų dalį, ankstesnį lapelį sunaikindavo, o naujame lapelyje įrašydavo naują sumą. 2010 m. vasario mėnesį pinigų suma sudarė 100 tūkst. Litų. Jokios kitokios sutarties nebuvo sudaręs. Buvo išduotas įgaliojimas S. V. nupirkti ir įregistruoti automobilį. Jis žinojo, kad automobilis bus remontuojamas UAB „Saukesta“. Kai automobilis pradėjo gesti, S. V. užsiminė, kad automobilio neregistruos UAB „Megamita“ vardu. S. V. pasiūlė automobilį registruoti kitos įmonės vardu. Vėliau sužinojo, kad S. V. išvažiavo į užsienį dirbti. Tuomet suprato, kad pateko į beviltišką situaciją, bandė susigrąžinti pinigus. Išnaudojęs visas galimybes, kreipėsi į policiją. Pinigus jis pinigus paimdavo iš įmonės kasos, orderyje buvo nurodyta „ūkio išlaidoms“. Metų pabaigoje nurodė, kad šiai pinigų sumai yra suteikęs paskolą ir tokiu būdu neliko skolingas UAB „Megamita“. Lapelio, kurį pasirašė S. V., nėra išsaugojęs, jį yra pametęs. Civilinį ieškinį palaiko, prašo iš S. V. priteisti jam 100 tūkst. Litų.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2008 metais jis S. V. paskolino 80 tūkst. litų. S. V. pasitikėjo, kadangi S. V. visada grąžindavo skolas. Šią skolą S. V. grąžino dalimis, metų bėgyje. Sakė, kad pinigus skolinasi firmos reikalams. Galutinai pinigus S. V. grąžino 2009 metų pabaigoje.
Liudytojas R. N. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. S. V. jam yra sakęs, kad vienas asmuo davė pinigų, pirks mašiną ir dirbs įmonėje. Vėliau užsuko pas T. C., kuris jam pasakojo, kad davė pinigų vienam asmeniui, kad UAB „Megamita“ nupirktų mašiną ir dirbtų jo įmonėje. Patvirtino, kad nukentėjęs sakė, kad pinigus davė S. V..
Liudytojas G. K. parodė, kad jam žinoma ta aplinkybė, kad T. C. ketino pirkti krovininį automobilį. Jis dirba UAB „Megamita“ vadybininku. Sėdi viename kabinete su T. C.. Matydavo S. V., girdėjo jų kalbas. Jam žinoma, kad T. C. davė S. V. pinigų, matė, kaip juos paimdavo iš kasos ir paduodavo kaltinamajam. S. V. pasirašydavo ant lapo, kad gavo pinigus. Visus grynuosius pinigus tvarko T. C., kito kasininko įmonėje nėra. Mašina turėjo būti nupirkta UAB „Megamita“ reikmėms, S. V. turėjo dirbti vairuotoju.
Liudytoja A. J. parodė, kad ji dirba UAB „Durga“ buhaltere, ši įmonė tvarko UAB „Megamita“ apskaitą. Patvirtino, kad pagal įgaliojimą įmonės piniginės lėšos avansu tretiesiems asmenims negali būti išduodamos, piniginės lėšos gali būti išduodamos tik įmonės darbuotojams. S. V. nėra UAB „Megamita“ skolininku. Bet koks pinigų išdavimas turi būti įformintas sutartimi ar sąskaita-faktūra. Pinigai išmokami iš kasos, esant pateisinamiems dokumentams. Su ja direktorius T. C. kalbėjo, kad ketina įmonei įsigyti krovininį automobilį. Pinigai buvo išduoti per avansinę apyskaitą, kaip ūkio išlaidoms. Ji T. C. paaiškino, kad turi būti pirkimo-pardavimo sutartis arba sąskaita – faktūra. Ji nežinojo, kad pinigai bus duoti kitam fiziniam asmeniui. 2009-12-31 pagal avansinės apyskaitos duomenis C. visą skolą grąžino įmonei.
Specialistė Marijana Krinickaitė parodė, kad pagal pateiktus UAB „Megamita“ dokumentus ji atliko specialų tyrimą. Jai buvo pateikti kasos išlaidų orderiai, finansinės apyskaitos dokumentai ir buhalterinių sąskaitų žiniaraščiai. Pagal pateiktus kasos išlaidų orderius įmonės pinigai buvo išmokėti T. C.. 2009-12-31 T. C. skola įmonei buvo 0.00 Lt, tai reiškia, kad jis įmonei nebuvo skolingas. 2009-12-31 kasoje buvo užpajamuota 92355.35 Lt. 2010-12-31 T. C. skola įmonei buvo 25000 lt. Ši skola nebuvo pateisinta dokumentais. Iš dokumentų matyti, kad įmonės skola T. C. tik didėjo, nes buvo priskaičiuojamos palūkanos. T. C. neteisingai nurodė aplinkybę, kad 100 000 litų buvo užskaityta kaip paskolos grąžinimas akcininkui.
2009-12-31 buvo nepanaudota 92355 Lt, todėl ši suma, kaip nepanaudota, buvo grąžinta įmonei. T. C. pinigus kitam asmeniui, ne įmonės darbuotojui, turėjo įforminti sutartimi, ir tie pinigai turėjo būti iš įmonės atiduoti S. V.. Pagal jokį skolos raštelį įmonės pinigai negali būti perduodami trečiajam asmeniui. Taip pat įmonės pinigai negali būti išduodami pagal avansinės apyskaitos žiniaraščius, kadangi S. V. nėra įmonės „Megamita“ darbuotojas ir negali būti atskaitingu už pinigus asmeniu. Kitiems fiziniams asmenims įmonės pinigai gali būti išduoti sutarties pagrindu, taip pat išrašant kasos išlaidų orderį.
Specialistė Teresė Leimonienė parodė, kad ji atliko UAB „Gevona“ dokumentų specialų tyrimą, taip pat tyrė UAB „Megamita“ dokumentus dėl pinigų išmokėjimo iš įmonės kasos. Pagal kasos išlaidų orderius direktoriui T. C. buvo išmokėta 100 000 litų, kaip atskaitingam asmeniui. 2009-11-11 pagal kasos pajamų orderį į UAB „Gevona“ sąskaitą buvo įnešta 73000 Lt, kaip S. V. paskola įmonei. 2009-11-26 už 51792 buvo nupirktas automobilis. Patikrinus UAB „Megamita“ dokumentus, nustatyta, kad iki 2009-11-11 iš UAB „Megamita“ kasos T. C. buvo išmokėta 47000 Lt. S. V. automobilį pirko 2009-11-16. Po automobilio pirkimo T. C. per tris kartus buvo išmokėta likusi suma. 2009-11-18 buvo nupirkta puspriekabė už 1200 Lt, už kurią buvo sumokėta tiesiai iš UAB „Gevona“ kasos. Po to buvo atlikti transporto priemonės remonto darbai. Transporto priemonė registruota UAB „Gevona“ vardu. Iš įmonės kasos išduodant pinigus trečiajam asmeniui, ne įmonės darbuotojui, tai turi būti įforminta kasos išlaidų orderiu, nurodant visus pinigus gaunančio asmens duomenis, taip pat surašytas įgaliojimas.
Iš pareiškimo matyti, kad T. C. 2010-10-19 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad S. V. pasisavino jam priklausančią krovininę transporto priemonę su priekaba (T. 1, b.l. 3-4).
Iš akistatos protokolų matyti, kad T. C. ir S. V. akistatos metu patvirtino kiekvienas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 89-90).
Iš įgaliojimo matyti, kad UAB „Megamita“ direktorius T. C. 2009-10-30 įgalioja S. V. bendrovės vardu pirkti, transportuoti, registruoti krovininį automobilį DAF su puspriekabe (T. 1, b.l. 60).
Iš liudytojos specialistės Marijanos Krinickaitės apklausos protokolo matyti, kad pagal jai tirti pateiktus UAB „Megamita“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2009-11-19 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (25 000,00 Lt), 2009-11-10 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)15 000.00 Lt), 2009-11-11 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (32 000,00 Lt, 2009-12-11 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (15 000.00 Lt) ir 2010-02-18 kasos išlaidų orderis Nr (duomenys neskelbtini) (13 000,00 Lt), pagal kuriuos T. C. išmokėta bendra suma 100 000,00 Lt. ūkio išlaidoms, buvo išlaiduoti iš UAB „Megamita“ kasos, apskaityti kasos knygoje ir buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ T. C. avanso apyskaitose. T. C. skola pagal avanso apyskaitos Nr. 107 duomenis 2009-12-31 sudarė 0.00 Lt (2009-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Megamita“ kasoje užpajamuota 92 355,30 Lt., kurie priimti iš T. C., nurodant: ,,grąžinimas pagal avansinę Nr. 107“). T. C. skola pagal avanso apyskaitos Nr. 12-4 duomenis 2010-12-31 sudarė 25 000.00 Lt (2010-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Megamita“ kasoje užpajamuota 141 735,74 Lt, kasos pajamų orderiu Nr. MEGE Nr. 001 užpajamuota 3684,56 EUR, abi šios sumos užpajamuotos nurodant: „grąžinamas nepanaudotas avanso likutis“). 2011-05-25 liudytojo papildomos apklausos protokole T. C. parodė, kad: „ <...> minėti 100 000 litų gali būti užskaityta kaip paskolos grąžinimas akcininkui, suvedant įmonės metinį balansą“. Ištyrus pateiktus UAB „Megamita“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad T. C. buvo suteikęs įmonei UAB „Megamita“ paskolą, kurios suma 2010-12-31 sudarė 520 419,00 Lt (buhalterinė sąskaita Nr. 40130 „Akcininko paskola“), tačiau pagal tyrimui pateiktą žiniaraštį „Sąskaitos 40130 apyvarta“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 skola akcininkui nebuvo grąžinama, t.y. nemažėjo, o tik didėjo: 2009-06-05 T. C. paskolino įmonei dar 53 000,00 Lt, be to buvo priskaičiuojamos palūkanos (2009-01-02 priskaičiuota 27 398,00 Lt, 2009-12-31 priskaičiuota 52 079.00 Lt, 2010-12-31 priskaičiuota 45 150,00 Lt palūkanų). Taigi, pagal tirti pateiktus dokumentus nustatyta, kad minėti 100 000,00 Lt buvo išmokėta iš UAB „Megamita“ kasos T. C. kaip atskaitingam asmeniui (T. 1, b.l. 100-101).
Specialistės Teresės Leimonienės apklausos protokolas patvirtina 100 tūkst. litų iš UAB „Megamita“ kasos išmokėjimo T. C. aplinkybes. Tai pat nurodyta, kad tarp tirti pateiktų objektų UAB „Megamita“ direktoriaus avansinių apyskaitų, patvirtinančių iš bendrovės kasos gautų 100000 Lt panaudojimą nėra, todėl negali atsakyti, kur buvo panaudoti minėti bendrovės pinigai (T. 2, b.l. 30-32).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad T. C. pateikė UAB „Megamita“ kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išmokėjimo, iš kurių matyti, kad iš UAB „Megamita“ kasos T. C. išmokėta: 2009-11-10 – 15000 Lt; 2009-11-11 – 32000 Lt; 2009-11-19 – 25000 Lt; 2009-12-11 – 15000 Lt; 2010-02-18 – 13000 Lt (T. 1, b.l. 118, 119-121).
Iš Kelių transporto priemonės registracijos išrašo matyti, kad 2009-11-20 UAB „Gevona“ vardu užregistruota krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009-11-26 UAB „Gevona“ vardu užregistruota priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (T. 1, b.l. 1591 161).
Iš pirkimo pardavimo sutarties/sąskaitos Nr. 095/2009 matyti, kad UAB „Gevona“ 2009-11-16 už 15000 eurų pirko sunkvežimį DAF (T. 2, b.l. 182).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių
tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr.64-8-IS 1-160 dėl UAB "Gevona" ūkinės finansinės
veiklos tyrimo nurodoma, kad 2009-11-11 kasos pajamų orderiu serija GEV Nr. 11 kasoje
užpajamuota 73000 Lt beprocentinė paskola, gauta iš bendroves akcininko ir direktoriaus S.
V. Tarp tirti pateiktų dokumentų yra 2009-11-16 dienos UAB "Gevona" kasos išlaidų
orderis Nr. 24 kuriuo bendroves akcininkui ir direktoriui S. V. iš bendrovės kasos
atsiskaitytinai išduota 51792 Lt suma už nupirktą automobilį DAF ir 2009-11-18 dienos JP.3
"Gevona" kasos išlaidų orderis Nr. 25, kuriuo iš bendrovės kasos išmokėta 1210 Lt suma UAB
Transnora" už puspriekabę, kurią UAB "Gevona" įsigijo iš UAB „Transnora“ pagal 2009-11-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija TR Nr. 0312. Tarp tirti pateiktų UAB "Gevona" buhalterinės apskaitos dokumentų yra UAB „Gevona“ atskaitingo asmens S. V. vardu pasirašyta ir užpildyta avanso apyskaita už 2009 metų
lapkričio mėn, kurioje nurodyta, kad iš bendrovės kasos jam atsiskaitytinai buvo išduota 55842 Lt
suma, iš kurios 2009-11-16 dienos UAB "Gevona" kasos išlaidų orderiu Nr. 24 - 51792 Lt. suma
ir 2009-11-30 dienos kasos išlaidų orderiu Nr. 27 - 4050 Lt suma. Iš šios atsiskaitytinai gautos sumos 2009-11-16 dieną iš Trans Trailer Trade Ltd pagal
sąskaitą Nr. 095/2009 buvo įsigytas automobilis DAF 2003 m. identifikacinis Nr.
XLRTE47XSOE624763 už 15000 EUR (51792 Lt) sumą, likusi suma panaudota kitoms bendrovės
išlaidoms padengti. 2009-11-17 UAB "BTA Draudimas" sutartimi AJA 2952475 šį automobilį UAB "Gevona" yra apdraudusi įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tarp tirti pateiktų dokumentų yra 2009-11-18 dienos PVM sąskaita-faktūra SerijaTRNr. 0312, kuria UAB "Gevona" iš UAB "Transnora" įgijo puspriekabę valst. Nr. AN882 už 1210 Lt. Šie pinigai iš UAB „Gevona“ kasos sumokėti UAB „Transnora“ pagal 2009-11-18 kasos išlaidų orderį Nr. 25. Specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio ir priekabos remontui buvo panaudoti UAB „Gevona“ pinigai. Pirktas krovininis automobilis su puspriekabe buvo pradėtas naudoti UAB „Gevona“ veikloje ir gavo pajamas nuo 2010-01-15 (T. 2, b.l. 16-26).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. V. veiksmai buvo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.
BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (nutartis Nr. 2K-312/2013, nutartis 2A-7-9/2013). Apgaulės konstatavimui kaltininko veiksmuose būtina nustatyti, kad jis turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusįjį ir veikė tyčia. Sukčiavimas gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginiai tyčiai.
Sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, įrodinėtinas byloje, yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis dėl panaudotos apgaulės suklaidintas netenka turto ar turtinės teisės, negaudamas tolygaus ekvivalento, arba jis negauna turto, kurį pagal prievolę kaltininkas turi jam perduoti, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo ir paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe ar be teisėto pagrindo laiko savo nuosavybe. S. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra sužinojęs apie T. C. ketinimą UAB „Megamita“ vykdyti veiklą – užsiimti krovinių pervežimu bei įgyti tam reikalingą vilkiką ir puspriekabę, piktnaudžiaudamas T. C. pasitikėjimu, 2009 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai įtikino T. C., kad S. V. už T. C. duotus pinigus nupirks, suremontuos ir kaip UAB „Megamita“ nuosavybę VĮ „Regitra“ įregistruos krovinių pervežimui reikalingus vilkiką ir puspriekabę, ko pasėkoje UAB „Megamita“ patalpose, esančiose Pramonės g. 31, Alytaus mieste, per penkis kartus nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. vasario 22 d., T. C. perdavė S. V. iš UAB „Megamita“ kasos paimtus transporto priemonių įgijimui skirtus grynuosius pinigus – 100 000 litų, kuriuos S. V. panaudojo savo reikmėms. Nors sukčiavimo sudėtis yra materiali, tačiau kaltinime nėra prokuroro įvardintas asmuo, kuris dėl galimai neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė žalą. Darytina išvada, kad prokuroras, formuodamas kaltinimą, pats negalėjo įvardinti sukčiavimo dalyko – S. V. svetimo turto savininko, todėl darytina išvada, kad ši aplinkybė patį kaltinimą daro neaiškiu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. C. iš UAB „Megamita“ kasos pagal kasos išlaidų orderius per penkis kartus paėmė bendrą 100 000 litų sumą (2009-11-10, 2009-11-11, 2009-11-19, 2009-12-11, 2010-02-18 kasos išlaidų orderiai). 2009-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAM „Megamita“ kasą T. C. grąžino 92 355.30 Lt, todėl jo skola įmonei sudarė 0.00 Lt., o T. C. skola įmonei 2010-12-31 sudarė 25.000 Lt (2010-12-31 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 141 735.74 Lt, kasos pajamų orderiu Nr. MEGE Nr. 001 grąžino 3684.56 EUR). Nukentėjusysis ir jo atstovas teigia, kad tarp UAB „Megamita“ ir S. V. buvo susiklostę pavedimo santykiai pagal 2009-10-30 išduotą įgaliojimą (T. 2, b.l. 40), kuriuo UAB „Megamita“ direktorius T. C. pavedė S. V. nupirkti automobilį ir jį užregistruoti UAB „Megamita“ vardu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės patvirtino, kad T. C. perduoti UAB „Megamita“ pinigus galėjo tik sutarties, įgaliojimo pagrindu, ir šį buhalterinį veiksmą turėjo įforminti kasos išlaidų orderiu, jame nurodant pinigus gaunančio asmens, šiuo atveju S. V., duomenis. Nukentėjęs T. C. nesilaikė šios teisės aktų nustatytos tvarkos. Be to, S. V. nurodė, kad jam nėra nieko žinoma apie 2009-10-30 įgaliojimą. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. V. žinojo apie šio įgaliojimo išdavimą. Be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas liudytoju, nei vienos apklausos metu nenurodė aplinkybės apie įgaliojimo išdavimą S. V.. Priešingai, 2011-01-27 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jis S. V. kaip draugo paprašė už perduodamus pinigus įmonės vardu nupirkti krovininę transporto priemonę, jokiu dokumentu S. V. neįgaliojo (T. 1, b.l. 69-70). Šis įgaliojimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas tik 2012-03-22 UAB „Megamita“ raštu (T. 2, b.l. 38, 39, 40). Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pinigų perdavimas S. V. – tai sandoris ne tarp juridinio asmens UAB „Megamita“ ir S. V., o sandoris, sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, tai yra T. C. ir S. V.. Tai patvirtina ir tai, kad S. V., gaudamas pinigus, pasirašydavo T. C. ant skolos lapelio. Be to, nukentėjusysis T. C. iki įrodymų tyrimo pradžios teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 100.000 litų turtinės žalos atlyginimo.
Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas ir sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Taip pat kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos duomenys. Kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – „...2009 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu, S. V., piktnaudžiaudamas T. C. pasitikėjimu, apgaulingai įtikino T. C.....“. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad T. C. kaltinime nurodytus pinigus iš UAB „Megamita“ kasos paėmė 2009-11-10, 2009-11-11, 2009-11-19 bendroje 72000 Lt sumoje, kuriuos perdavė S. V., likusius pinigus (28 000 Lt) perdavė pagal 2009-12-11, 2010-02-18 kasos išlaidų orderius. Kaip teigė pats nukentėjusysis T. C., jis šiuos pinigus iš įmonės kasos ėmė tikslu juos perduoti S. V. krovinio automobilio įsigijimui. Kaltinamasis S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad pinigus skolinosi savo verslui, taip pat senų skolų grąžinimui. Įvertinus visus bylos duomenis, laikytina, kad neginčijamų įrodymų, kad S. V. turėjo iš anksto susiformavusią tyčią užvaldyti svetimą turtą, byloje nėra. Ši aplinkybė pagrindinai grindžiama nukentėjusiojo T. C. parodymais, taip pat liudytojo G. K. parodymais, kuris nurodė, kad tarp T. C. ir S. V. buvo susitarimas įmonės vardu pirkti automobilį, tačiau įvertinus tai, kad G. K. ir šiuo metu yra UAB „Megamita“, kuriai vadovauja T. C., darbuotojas, todėl jo parodymus teismas vertina kritiškai. Šis liudytojas patvirtino aplinkybę, kad matė, kaip T. C. perdavė pinigus ir S. V. pasirašydavo ant popieriaus lapo, kad yra skolingas. Šio liudytojo parodymai šioje dalyje sutampa tiek su kaltinamojo, tiek su nukentėjusiojo parodymais. Liudytojas R. N. parodė, kad iš S. V. ir T. C. žodžių žino, kad S. V. už T. C. pinigus nupirko krovininį automobilį, be to T. C. nurodė, kad negali naudotis automobiliu ir S. V. jį apgavo. Specialisto išvadoje dėl UAB „Gevona“ veiklos tyrimo nurodyta, kad 2009-11-11 S. V. UAB „Gevona“ pagal kasos pajamų orderį, kaip įmonės akcininkas, suteikia beprocentinę 73000 litų paskolą (T. 2, b.l. 5-15.). Liudytojas R. K. parodė, kad S. V. buvo paskolinęs 80000 litų, kuriuos S. V. jam grąžino 2009 metų pabaigoje. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo S. V. parodymus, kad jis pinigus skolinosi verslui, taip pat skolų grąžinimui, ir kad šiems tikslams naudojo tiek T. C., tiek savo lėšas. Taip pat kritiškai vertintini paties nukentėjusiojo T. C. veiksmai. Nukentėjęs T. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad internete abu surado automobilį, jam buvo žinoma aplinkybė, kad automobilį reikia remontuoti. S. V. sakė, kad automobilį remontuos UAB „Saukesta“, taip pat S. V. užsiminė jam, kad šio automobilio neregistruos UAB „Megamita“ vardu. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu T. C. nurodė, kad leido S. V. transporto priemonę registruoti UAB „Gevona“ vardu (T. 1, b.l. 71-73). Tai patvirtina bylos rašytiniai duomenys: automobilis už 51792 Lt nupirktas 2009-11-16, UAB „Gevona“ vardu įregistruotas 2009-11-20 (T. 2, b.l. 182, T. 1, b.l. 159). Puspriekabė už 1210 Lt nupirkta ir įregistruota 2009-11-28 (T. 1, b.l. 161). Bendra šių daiktų vertė yra 53002 Lt. Kitoms reikmėms buvo panaudota 27174,77 Lt. Automobilis UAB „Gevona“ veikloje buvo naudojamas nuo 2010-01-15. Įvertinus visus šiuos duomenis, laikytina, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. V. iš anksto susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, nėra. Taip pat nepaneigta kaltinamojo S. V. nurodyta aplinkybė, kad pinigai jam buvo skolinti verslo vystymui ir skolų grąžinimui.
Nustatant sukčiavimo sudėtį, kaip papildomi kriterijai taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. 2013-12-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartyje Nr. 2A-7-9/2013 nurodyta, sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Taip pat naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad S. V. sąmoningai sudarė situaciją, kad T. C. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Taip pat nurodo, kad jų teisių atstatymas yra apsunkintas dėl panaudotos apgaulės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam T. C. buvo žinoma, kad nupirkta transporto priemonė su puspriekabe bus registruota UAB „Gevona“ vardu. Tai, kad S. V. atsisakė perregistruoti automobilį UAB „Megamita“ vardu, nėra aplinkybė, apsunkinusi teisinėmis priemonėmis civilinių teisių atkūrimą. Taip pat T. C., perduodamas pinigus, žinojo S. V. finansinę situaciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. ir T. C. buvo UAB „Megatra“ akcininkai ir abu laidavo savo turtu už UAB „Megatra“ įsipareigojimus. T. C. pripažino, kad laidavimas jo atžvilgiu buvo panaikintas, kadangi visas įmonės akcijas pardavė S. V.. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai: reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (T. 1, b.l. 122), akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (T. 1, b.l. 123-126), laidavimo sutartys (T. 1, b.l. 127-130). Reikalavimas vykdyti bankui prisiimtus įsipareigojimus S. V. pateiktas 2010-11-2,3 d. (T. 1, b.l. 132-133). Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pinigų perdavimo metu, 2009-11-10 – 2010-02-22, nukentėjusiajam T. C. buvo žinoma S. V. finansinė padėtis, todėl T. C. perduodamas pinigus, būdamas verslininkas, turėjo būti atidus, elgtis rūpestingai, įvertinti galimą riziką dėl pinigų susigrąžinimo. Nustatyta, kad nukentėjusysis S. V., perduodamas UAB „Megamita“ pinigus, tai darė, pažeisdamas buhalterinės apskaitos reikalavimus, su juridinio asmens UAB „Megamita pinigais elgėsi kaip su savais. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad T. C. buvo S. V. suklaidintas ir tai turėjo lemiamos įtakos T. C. apsisprendimui perduoti pinigus ir dėl apgaulės esmingai butų apsunkintos pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Be to, 2013-12-05 LAT nutartyje Nr. 2A-7-9/2013 nurodyta, kad pats savaime piktnaudžiavimas pasitikėjimu negali būti vertinamas kaip turto užvaldymo būdas sukčiaujant. Taip pat laikytina, kad S. V. neatliko jokių veiksmų, kurių tikslas būtų sutrukdyti nukentėjusiajam ginti savo pažeistas teises. S. V. nurodyta aplinkybė, kad jis T. C. skolingas ne 100 tūkst. litų, o 105 tūkst. litų, rodo jo sąžiningumą nukentėjusiojo atžvilgiu, nors T. C. skolos lapelio viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nepateikė. S. V. nurodė, kad jis siūlė nukentėjusiajam įvairius skolos sugrąžinimo būdus: perduoti nuosavybėn vilkiką su puspriekabe, sudaryti skolos grąžinimo grafiką. T. C. šių skolos susigrąžinimo galimybių neišnaudojo. Atsižvelgiant į visa tai laikytina, kad nukentėjusysis T. C. savo tikslus dėl turimų pretenzijų S. V. gali pasiekti, taikant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas.
Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai. Nenustačius, kad pinigai gauti apgaule, nesant vieno iš būtinų objektyviosios pusės požymių, konstatuotina, kad S. V. veiksmai neatitinka nusikaltimo – sukčiavimo – sudėties, tad nėra padaryta nusikalstama veika. Įvertinus visa kas aukščiau išdėstyta, laikytina, kad tarp kaltinamojo S. V. ir nukentėjusiojo T. C. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ir S. V. nėra atlikęs veiksmų (apgaulės būdu, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu), dėl ko nukentėjusysis būtų praradęs galimybę savo pažeistas turtines teisės ar teisėtus interesus ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Ištyrus įrodymus teisme, daroma neginčijama išvada, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl kaltinamasis S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktinių įrodymų - nėra.
Nukentėjusiojo T. C. pareikštas civilinis ieškinys dėl 100.000 litų turtinės žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo išlaidų (T. 2, b.l. 183-184), paliktinas nenagrinėtas, kadangi kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo T. C. civilinį ieškinį dėl 100 000 litų turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad jis ginčą gali spręsti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.