Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1628-531/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. padavė skundą Visagino miesto apylinkės teismui dėl antstolio L. J. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio L. J. 2013-11-10 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/14/00115/1 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir įpareigoti antstolį grąžinti jam 208,36 Lt neišnaudotų administravimo išlaidų. J. V. skundu nurodė, kad su antstolio patvarkymu užbaigti vykdomąją bylą nesutinka, nes jam nėra grąžintos antstolio neišnaudotos administravimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Antstolis L. J., vadovaudamasis CPK 629 str. 1 d. 3 p. ir CPK 632 str. 1 d. 3 p., 2013-11-10 patvarkymu nusprendė vykdomąją bylą Nr. 0053/14/00115/1 užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, nes nustatė, kad skolininkė J. B. (duomenys neskelbtini) mirė, o paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. V. nesutiko su antstolio 2014-11-10 patvarkymu užbaigti vykdomąją bylą, kadangi antstolis jam negrąžino dalies būtinųjų vykdymo išlaidų, kurių antstolis nepanaudojo vykdymo veiksmams atlikti.

Apygardos teismas, patikrinęs vykdomojoje byloje Nr. 0053/14/00115/1 esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindo, užbaigti vykdomąją bylą nebuvo.

Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, jog teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus( pvz.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Taigi, antstolis turi vykdyti teismo sprendimus( įsakymus, nutartis) pagal teisės aktų reikalavimus ir negali atlikti to ko šie aktai nenumato.

CPK 632 str. 1 d. 3 p. numato, kad, vykdomąją bylą nutraukus, byla laikoma baigta. CPK 629 str. nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Šis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.

Nagrinėjamu atveju, vien ta aplinkybė, jog skolininkė J. B. mirė ir nėra išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, pagrindo vykdomajai bylai užbaigti, teismo vertinimu, nesudarė. Minėta, kad CPK 629 str. 1 d. 3 p. numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus skolininkui, pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Antstolis nepagrįstai sprendė, kad skolinė J. B. prievolė negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Pagal CK 5.2 d. palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos, o konkreti prievolė nepatenka į CK 5.1 str. 3 d. nustatytą nepaveldimų prievolių sąrašą. Jeigu nėra testamentinių ir neatsiranda įstatyminių įpėdinių, paveldimas turtas pereina valstybei, o pastaroji atsako už palikėjo skolas neviršijant pavelėto turto tikrosios vertės( CK 5.62 str.).

Taigi, nurodytu pagrindu nebuvo pagrindo nutraukti vykdomąją bylą ir toks antstolio patvarkymas kaip neatitinkantis imperatyvių įstatymo reikalavimų negali būti paliekamas galioti. Aplinkybė, jog pareiškėjas patvarkymo neteisėtumą motyvavo tik tuo, jog jam nesugrąžinta dalis išlaidų, neatleidžia teismo nuo pareigos patikrinti patvarkymo teisėtumą iš esmės, nes civilinio proceso kodekso , antstolių įstatymo yra viešosios teisės normomis ir jomis turi būti vadovaujamasi nepaisant asmens prašymo apimties.

Iš dalies sutiktina su pareiškėjo J. V. teigimu, kad antstolis neturėjo priimti vykdomojo dokumento vykdymui, jeigu po skolininkės mirties nebuvo atsiradęs teisių ir pareigų perėmimas. Pažymėtina, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, privalo per tris darbo dienas (skubaus vykdymo atveju – nedelsdamas) patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdomuosius veiksmus (ne)buvimo, nagrinėjamu atveju aktualus CPK 651 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuris nustato, kad, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą pateikia įpėdinis, antstolis turi patikrinti ar po išieškotojo arba skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas. Nustatyta, kad antstolis 2014-03-10 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo J. V. pateiktą Visagino apylinkės teismo 2013-06-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-180-844/2013 dėl 10314,27 Lt ieškojimo skolininkės J. B., Tą pačią dieną jis gavo duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, iš kurių matyti, kad skolininkė J. B. mirė (duomenys neskelbtini) ( vykd.bylos l.13), tačiau po to jokių veiksmų siekiant nustatyti, ar po skolininkės mirties atsirado jos pareigų perėmimas, neatliko. Bylos duomenimis, antstolis tik 2014-11-04 Centrinės hipotekos įstaigos gavo duomenis apie tai, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tačiau nežiūrint į šią aplinkybę, kuri paaiškėjo jau priėmus vykdomąjį dokumentą, teismo vertinimu, antstolis turėjo vertinti ar nėra taikytinos CPK 626 str. 1 d. 1 p. nuostatos, numatančios, kad antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą skolininkui mirus, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas.

Kadangi nėra įstatyme numatytų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas tenkintinas, o antstolio 2014-11-10 patvarkymas, kuriuo antstolis nusprendė vykdomąją bylą Nr. 0053/14/00115/1 užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, naikintinas.

Kadangi teismas pasisako dėl vykdomosios bylos nutraukimo teisėtumo iš esmės, vykdymo išlaidų grąžinimo, jų dydžio klausimas nesprendžiamas .Jis būtų aktualus tik esant pagrįstai nutrauktai vykdomajai bylai. Dėl šio skundas šioje dalyje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų patenkinti dalinai.

P. V. miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti antstolio L. J. 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/14/00115/1 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.