Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-707-190/2012

Teisėjas Miroslovas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00080-2010-9

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 219 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str., D. F. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš D. F. 28663,06 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt tris litai ir 6 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. nuteistas už tai, kad pateikęs ataskaitas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

jis, nuo 2002-06-26 d. iki 2010-12-02 akcininko sprendimu būdamas paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetinių lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. IV ketvirtį, 2009 m. I ketvirtį, 2009 m. II ketvirtį, 2009 m. III ketvirtį, 2009 m. IV ketvirtį, 2010 m. I ketvirtį ir 2010 m. II ketvirtį, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sąskaitą 84601,79 Lt privalomų įmokų, bei 2010-05-25 gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-04-07 priminimą Nr.(9.1) 3-24448 apie pareigą vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 89 str. 3 d. nuostatą per 10 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti minėtose ataskaitose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius žinodamas, jog bendrovė 2010-06-03 dienai turėjo 28663,06 Lt piniginių lėšų, buvo moki ir galėjo tokią sumą sumokėti valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, tyčia, neteisėtai per priminime nustatytą 10 dienų terminą nesumokėjo 28663,06 Lt privalomų įmokų.

Šiais savo veiksmais D. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 1 d.

Tačiau jo vadovaujama Bendrovė 2010-06-03 dienai teturėjo 28 663,06 Lt piniginių lėšų. Jų užteko tiktai UAB veiklai išlaikyti - apmokėti už patalpas, elektrą, vandenį, išmokėti vidutiniškai 6-7 darbuotojams darbo užmokestį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog įmokų skola susidarė siekiant išvengti UAB veiklos žlugimo. Atsižvelgiant į siekį išsaugoti įmonę ir darbuotojų šeimų pragyvenimą paskutinės įmonės lėšos buvo skirtos šiems tikslams. Taip, anot D. F., buvo ginamas viešasis interesas. Kartu nepilnai mokant privalomas įmokas, buvo tikimasi Bendrovės kreditorių atsiskaitymo už pateiktą bet neapmokėtą metalo produkciją. Skolininkų finansinė padėtis neleido iš jų atgauti skolas, kurių būtų užtekę Bendrovės finansinėms prievolėms įvykdyti. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga VSDFV Vilniaus skyriui 84 601,79 Lt įmokų. Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr.5- 1/240 užfiksuota, jog Bendrovės bei tuo pačiu mano, kaip direktoriaus, žinioje 2010-05-25 - 2010-06-03 laikotarpiu buvo 28 663,06 Lt (11., b. l. 58-85). Mokumas šiai sumai suskaičiuotas neatsižvelgus į aukščiau paminėtą ūkinę - finansinę situaciją. Jo siekis, susijęs su viešuoju interesu ir gyvybiškai svarbiais visuomenės narių poreikiais, D. F. manymu, turi būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o skiriant bausmę į ją atsižvelgta.

Be to, jo galimybių išvykti metalo tiekimo užsakymų reikalais į užsienį apsunkinimas nuosprendžio vykdymo atidėjimo sąlygomis mažina galimybes Bendrovei plėsti prekybos apimtis ir didinti skolos mokėjimą. Palankiausiai prievolių VSDFV vykdymą paveiktų bausmės pakeitimas į baudą, numatytą LR BK 219 str. 1 d. ir 47 str. 3 d. 3 p. už apysunkį nusikaltimą. Apelianto manymu, jam paskirtas laisvės atėmimas keistinas į baudą, kurią galėtų sumokėti savo 2-jų mėnesių minimalia alga, sudarančia 1600 Lt bei prilygstančia 12 MGL.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog 28 663,06 Lt ieškinys turėjo būti netenkinamas, nes ieškinio nuorašas jam bei gynėjui nebuvo įteiktas (BPK 113 str. 2 d. ir CPK 113 str. 1 d. bei 142 str. 1 d.).

Be to, 28 663,06 Lt įmokų skola susidarė ne dėl jo asmeninių reikmių tenkinimo arba nesąžiningų veiksmų, bet dėl prekių gavėjų neatsiskaitymo už pateiktą metalą ir būtiniausių Bendrovės gyvybingumo palaikymo išlaidų apmokėjimo. Pažymi, jog LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) numato jo vadovautos ir vadovaujamos Bendrovės civilinės atsakomybės ribas ir juridinį statusą. Sutinkamai su LR ABĮ 19 str. 8 d. jis veikė Bendrovės naudai, kuri ir šiuo metu privalo būti prievolių vykdytoja. Juo labiau, jog dėl jo veiksmų jos veikla nenutrūko, prievolių įvykdymo arba išieškojimo galimybės neišnyko. Šią aplinkybę tvirtina prie skundo pridedamas mokėjimų grafikas, kuris buvo pateiktas ieškovui bei 2011 m. gruodžio mėn. atliktas 1000 Lt mokėjimas.

Spręsdamas civilinio ieškinio priteisimą, teismas pažeidė jo teises ginčyti tokį reikalavimą negavus ieškinio. Neatsižvelgta ir į jo kaltės civilinės teisės prasme nebuvimą.

Tai, jog jis neprieštaravo bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, anot D. F., nereiškia, jog atsisakė savo teisės ginčyti nepagrįstą ieškinį. Ieškinio patenkinimo neteisėtumą rodo ne tik aukščiau paminėti proceso pažeidimai, bet ir BK 219 str. 4 d. nuostata, numatanti juridinio asmens atsakomybę už šias veikas. Tai reiškia, jog nėra imperatyvios baudžiamosios teisės normos mokesčių nemokėjimą sieti su subjekto vadovo turtine atsakomybe. Būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp įmokų nesumokėjimo ir jo kaltės (LR CK 6.248 str. 1, 2, 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. F. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. F. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo D. F. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d.

Skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į D. F. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Taip pat apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino kaltinamojo D. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, taip pat konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kaltinamajam paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kolegijos nuomone, teismas, nurodydamas D. F. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jas nepakankamai įvertino, nepasisakė dėl galimybės skirti nuteistajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą ir paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę – laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant, kuri neatitinka teisingumo principo.

Pažymėtina, jog skiriant bausmes, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi ir jos tikslais, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. F. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau jis teisiamas pirmą kartą. Nuteistasis savo kaltę pripažino ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Visgi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog jis dirba įmonėje ir metalo tiekimo užsakymų reikalais jam, organizuojant bendrovės veiklą, tenka išvažiuoti į užsienį. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistajam paskirta vienerių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atdedant, aiškiai prieštaraujama teisingumo principui. Bausmės tikslai, apeliacinės instancijos nuomone, gali būti pasiekti ir nuteistajam skiriant švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, tuo labiau, kad kitos bausmės (nesusijusios su laisvės atėmimu) paskyrimas atitiktų ir Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, t.y., kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kolegijos manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam D. F. paskyrus baudą, jos dydį nustatant žemesnį už skiriamų už apysukius nusikaltimus vidurkį, tačiau didesnį nei prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p. numatytu pagrindu, kadangi nuteistajam D. F. neteisingai paskirta bausmė.

Apeliaciniame skunde D. F. prašo Valstybinės Socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus ieškinį atmesti arba, sutinkamai su BPK 324 str. 6 d., atnaujinti įrodymų tyrimą pagal LR BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles bei įvykdant LR BPK 324 str. 9 d. visus reikalavimus, patenkinti jo reikalavimus dėl bausmės pakeitimo ir ieškinio atmetimo, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė klausimą dėl ieškinio atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegijos nuomone, nepagrįstas D. F. apeliacinio skundo motyvas, jog 28 663,06 Lt ieškinys turėjo būti netenkinamas, nes ieškinio nuorašas jam bei gynėjui nebuvo įteiktas. Iš 2012-03-29 teismo posėdžio, kuriame dalyvavo tiek kaltinamasis D. F., tiek ir jo gynėjas, protokolo matyti, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas pranešė, jog buvo gautas civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys ir supažindino proceso dalyvius su pateiktu ieškiniu bei jį prijungė prie bylos (t. 3, b.l. 18-23). Pažymėtina, jog nei kaltinamasis, nei jo gynėjas prašymų, susijusių su civiliniu ieškiniu, nei posėdžio pradžioje, nei baigus įrodymų tyrimą, nepareiškė, o pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepateikta.

Tačiau nuteistojo D. F. apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštas ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamasis neprieštaravo, nes teisiamojo posėdžio metu D. F. pareiškė, jog jam pateikto civilinio ieškinio nepripažįsta, tvirtindamas, kad turi atsakyti juridinis asmuo (t. 3, b.l. 18-23).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas D. F. pripažino vieninteliu civiliniu atsakovu byloje ir priteisė iš jo 28663,06 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt tris litai ir 6 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Tačiau, apeliacinės instancijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra svarstytinas klausimas dėl juridinio asmens - UAB „Eskalada Escabt“ patraukimo materialinėn atsakomybėn.

Kolegija sprendžia, jog civilinis ieškinys šioje byloje išspręstas netinkamai, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria iš D. F. priteistas 28663,06 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt tris litai ir 6 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai, panaikinama ir klausimas dėl civilinio ieškinio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 328 str. 4 p., kolegija

nusprendė:

D. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti:

D. F., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d., skirti 30 MGL dydžio, t. y. 3 900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. F. priteistas 28663,06 Lt (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt tris litai ir 6 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai ir, pripažinus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.