Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant nepilnamečio asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, atstovei pagal įstatymą G. P., advokatei Audronei Skiparienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, atstovės pagal įstatymą G. P., atstovaujamas advokatės Audronės Skiparienės, skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2023 m. spalio 30 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_K-5845-2023 (ROIK23224088452).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. spalio 30 d. nutarimu priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_K-5845-2023, administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis). Taigi, administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo požymių (sudėties) elementų.

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. spalio 31 d. nutarimu, nustačius, kad nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarė G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris nusižengimo metu nebuvo sulaukęs 16 m. amžiaus, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukta. Skunde teigiama, kad visiškai nepagrįstai buvo konstatuota, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarė G. P., todėl nepagrįstai byla nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punkto pagrindu.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bendras pranešimas apie įvykį gautas 2023 m. spalio 18 d. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena. Buvo nustatyta, kad vienas iš vaikų yra K. Č. (b. l. 50).

11. Tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių buvo surašytas 2023 m. spalio 31 d., t. y. po nutarimo priėmimo. Jame nurodyta, kad telefonu buvo kalbėta su K. Č. mama G. B., kuri pasakė, kad jai sūnus pasakojo, kad G. P. sugalvojo iškrėsti išdaigą, kad G. paėmė butelį ir kažko į jį pripylė, po to įmetė butelį į laiptinę, po kiek laiko butelis sprogo ir aptaškė laiptinės sieną. T. Ž. mama A. Ž. pasakojo, kad visi vaikai sugalvojo iškrėsti išdaigą, G. P. paėmė butelį į kurį buvo kažko pripilta, kad G. įmetus butelį į laiptinę jis plėsdamasis sprogo. Po to visi vaikai pabėgo. Taip pat nurodyta, kad kalbėjo su G. P., kuri pasakė, kad tai jos sūnus padarė išdaigą, kad įmetė butelį į laiptinę (b. l. 11-12).

12. Iš Institucijos 2024 m. sausio 10 d. rašto nustatyta, kad telefoniniai pokalbiai nebuvo įrašomi ir jų pateikti neturi galimybės. Paaiškinta, kad tarnybinio pranešimo registruoti dokumentų valdymo sistemoje nereikia Tarnybinis pranešimas buvo registruotas automatiniu būdu įkeliant jį į administracinių nusižengimų registrą (b. l. 64).

13. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuoti vaikai. Jos nėra aprašytos, nėra nurodyta kokie vaikai užfiksuoti ir nėra matyti, kada jos darytos. G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus yra užfiksuotas tik vienoje nuotraukoje, kur yra su dviračiu ir užsidengęs burną bei nosį su šaliku. Kitose nuotraukose jos sūnaus nėra (b. l. 20).

14. Iš 2023 m. lapkričio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad buvo kalbėta su G. P. ir jis papasakojo, kad D., K. ir S. į plastikinį butelį įpylė skysčio „Kurmis“, įdėjo į butelį folijos ir užsukę tą butelį metė į laiptinę. Paaiškino, kad jis su draugu tik stebėjo, ką tie trys berniukai daro. Vaikas nurodė, kad butelį su minėtu skysčiu ir folija numetė kažkuris iš tų trijų berniukų. Bijodamas, kad gali būti apkaltintas, norėjo su draugu pabėgti, bet jį sustabdė mamos bendradarbis. Jis viską papasakojo mamai, ji pyko, sakė, kad nereikėjo eiti žiūrėti, kur kiti kažkokias nesąmones daro (b. l., 31-34).

15. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Z. parodė, kad ji grįžo namo ir išgirdo sprogimą, tada prabėgo būrys vaikų, jie aptarinėjo kas įvyko. Ji iš karto nėjo namo, nuėjo į parduotuvę, po 15 min, grįžusi iš parduotuvės, laiptinėje pamatė, kad nutaškys sienos ir durys chemikalais, buvo stiprus kvapas. Sprogimo metu R. U. užfiksavo išbėgančius vaikus. Ji paėmė butelį ir sekančią dieną apie įvykį pranešė policijai. Butelį atidavė policijai, butelį buvo likę skysčio. Buvo 8 vaikai, jų neįsidėmėjo, nežino kas jie tokie.

16. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. B. parodė, kad ji yra K. Č. mama. Jai sūnus sakė, kad buvo 6 vaikai, nežino, kas dar buvo be jos sūnaus. Žino, kad parduotuvėje „Maxima“ pirko skysčio, nežino, kas metė butelį į laiptinę. Sūnus sakė, kad buvo G., B. ir dar du kažkokie vaikai. Ėjo tvarkyti laiptinę K. ir du vaikai. Sūnus sakė, kad butelį metė G. P. draugas, tik nežinojo kuris. Taip jai vaikas sakė. Telefonu kalbėjo su pareigūnu ir jam tiksliai sakė, kad G. P. draugas metė. Taip kaip parašyta tarnybiniame pranešime, tikrai negalėjo pasakyti, nes ji nežino kas metė.

17. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Ž. parodė, kad jai sūnus pasakojo, kad buvo 6 vaikai. Trys vaikai grįžo ir tvarkė laiptinę. Sakė, kad trys vaikai darė, o kiti trys stebėjo. G., T. ir T. nieko nedarė. Pareigūnas apklausė ją telefonu, tikrai nesakė jam, kad G. P. įmetė butelį į laiptinę, nes nežinojo, ir dabar nežino kas tai padarė. Pareigūnas ją įspėjo, kad daromas garso įrašas. Apie įvykį kalbėjo su G. P. mama, iš jos sužinojo tą patį ką ir iš savo sūnaus.

18. Teismo posėdžio metu apklaustas tyrėjas Vitalijus Damskis paaiškino, kad jis tarybinį pranešimą surašė po nutarimo priėmimo, nes iš pradžių G. P. mama G. P. sutiko, kad jos sūnus metė butelį, tačiau po to, kai gavo nutarimą, su juo nesutiko. Todėl surašė tarnybinį pranešimą, kad būtų aiškios visos aplinkybės. Surašė sekančią dieną po nutarimo priėmimo, o registravimo veiksmą atliko vėliau, t. y. įkėlė į sistemą 2023 m. lapkričio 13 d. Su vaikų mamomis kalbėjo telefonu, jų pokalbių nefiksavo, nes tai nebuvo apklausa, be to, to nedarė dėl didelio darbo krūvio. Vaikų mamos nurodė, kad G. P. metė butelį. Pati G. P. taip pat sakė, kad jos sūnus metė. Kalbėjo ir su K., jį pamatė prie bibliotekos ir pakalbino, jis sakė, kad G. P. metė. Su pačiu G. P. nekalbėjo. Pakako duomenų priimti nutarimą. Visus duomenis gavo iš pokalbių su mamomis. Tarnybiniame pranešime parašyta tai, ką jam sakė. Visas nurodytas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė teisingai, viską atsiminė, kuri vaiko mama ir ką sakė. Jis pats buvo įvykio vietoje. Apklausė D. Z., kuri ir pranešė. Buvo ne vienas žmogus išėjęs į laiptinę, bet parodymų nefiksavo, nes nieko nematė. Nuotraukas pateikė kaimynė kita, jos nėra įformintos. Butelį paėmė, jo niekam neperdavė, jį jam davė D. Z.

19. Bylos medžiaga patvirtinta, kad skundžiamas nutarimas iš esmės buvo priimtas vadovaujantis tyrėjo atliktais telefoniniais pokalbiais su įvykyje dalyvavusių vaikų mamomis, kurie nebuvo įrašomi ar kitaip fiksuojami. Telefoninių pokalbių metu vaikų mamų nurodytos aplinkybės apie tiriamą įvykį nurodytos 2023 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime, t. y. po nutarimo priėmimo.

20. Institucijos atstovas tvirtino, kad nors padaryti formalūs pažeidimai, tačiau netikėti tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, juolab, kad teismo posėdžio metu jas patvirtino liudytoju apklaustas tyrėjas V. Damskis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su Institucijos atstovu ir daro išvadą, kad Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

21. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas V. Damskis tvirtino, kad tikrai prisiminė ką kalbėjo su vaikų mamomis ir tarnybiniame pranešime nurodė tikslias aplinkybes, kokias ir nurodė apklaustos vaikų mamos, tačiau teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos bei G. P. nurodė visiškai priešingas aplinkybes.

22. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. Ž., G. B. nurodė visiškai kitokias aplinkybes nei užfiksuotos tarnybiniame pranešime. Jos paneigė faktus, nurodytus tarnybiniame pranešime ir tvirtino, kad taip pareigūnui tikrai nesakė ir negalėjo pasakyti, nes nežino kas tai padarė. Taip pat G. P. kategoriškai neigė pareigūnui patvirtinusi, kad butelį į laiptinę metė jos sūnus. Nurodė, kad ji pareigūnui tik patvirtino žinanti, kad jos sūnus su kitais vaikais dalyvavo tame įvykyje. Tarnybinis pranešimas surašytas po nutarimo priėmimo 2023 m. spalio 31 d. ir be to, po pokalbio telefonu praėjus 11 dienų. Su G. B. ir A. Ž. kalbėta 2023 m. spalio 20 d., tačiau jų nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime užfiksuotos tik 2023 m. spalio 31 d. Jokių pokalbių įrašų nėra, nes jie nebuvo daryti ir niekaip kitaip iki tarnybinio pranešimo liudytojų ir G. P. telefonu nurodytos aplinkybė nebuvo užfiksuotos. Įvertinus šias aplinkybes, bei šių asmenų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra užfiksuotos pažeidžiant ANK 594 straipsnio nuostatas. Teismas pažymi, kad netikėti liudytojų teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo, nes jos buvo įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu tyrėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl tarnybiniame pranešime nurodytų neva tikslių aplinkybių, kelia pagrįstų abejonių dėl jų netinkamo užfiksavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime taip pat visiškai nepagrįstai nurodyta, kad pats G. P. paaiškino, kad jis metė plastikinį butelį su skysčiu į (duomenys neskelbtini), namo laiptinę ir sprogęs butelis aptaškė sienas, nes jis net nebuvo apklaustas ir to Institucija neneigė. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tyrimas ir procesiniai dokumentai buvo surašyti aplaidžiai. Be to, visos abejonės aiškintinos G. P. naudai. Teismas pažymi, kad G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pateiktose nuotraukose jos vaikas užfiksuotas tik vienoje nuotraukoje, kur yra su dviračiu ir burną bei nosį užsidengęs šaliu. Taigi, nors nuotraukos nėra aprašytos, tačiau įvertinus jų turinį, G. P. paaiškinimą, kuris yra jos sūnus, matyti, kad tik vienas vaikas, be kitų vaikų, yra užfiksuotas visuose trijose teismui pateiktose nuotraukose ir tai nėra G. P.

23. Įvertinus liudytojų nurodytas aplinkybes, G. P. nurodytą įvykio seką, paties G. P. vaiko teisių apsaugos specialistui papasakotą įvykio versiją, nėra jokio pagrindo teigti, kad G. P. metė butelį į laiptinę. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent G. P. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nebuvo surinkta priimant skundžiamą nutarimą ir negauta skundą nagrinėjant teisme. Vien tai, kad G. P. buvo kartu su kitais vaikais ir stebėjo, ką daro kiti vaikai, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant 2023 m. spalio 30 d. nutarimą visiškai nepagrįstai buvo konstatuota, kad G. P. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. kad būtent jis padarė šį nusižengimą, todėl visiškai nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punkto pagrindu. Teismas pažymi, kad šiuo pagrindu nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, būtina konstatuoti, kad priešingą teisei veiką padarė asmuo nesulaukęs 16 metų amžiaus. Šiuo atveju nesant duomenų, kad priešingą teisei veiką padarė G. P., kuris nėra sulaukęs 16 metų amžiaus, nebuvo pagrindo bylą nutraukti minėtu pagrindu, nes tai asmeniui sukelia neigiamas pasekmes, numatyta ANK 6 straipsnio 2 dalyje.

25. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nutarime padarytos visiškai nepagrįstos išvados dėl G. P. kaltės ir nesant tam teisinio pagrindo administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punktu, dėl ko asmeniui kyla neigiamos pasekmės, 2023 m. spalio 30 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla G. P. nutrauktina nenustačius G. P. veiksmuose veikos, turinčios ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nenustačius G. P. veiksmuose nusižengimo požymių, nėra pagrindo informacijos apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį perduoti savivaldybės administracijos direktoriui, kaip tai numato minėtos ANK 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.

26. Teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis visi kiti su G. P. buvę asmenys taip pat nebuvo sulaukę ANK 6 straipsnio 1 dalyje numatyto šešiolikos metų amžiaus, nuo kurio galima asmens administracinė atsakomybė, todėl jiems administracinė atsakomybė taip pat negalima.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

27. G. P. atstovė pagal įstatymą G. P. prašė priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas pagal byloje pateiktus duomenis. Byloje pateikė duomenis, kad advokatei A. Skiparienei sumokėjo 375 Eur (2023 m. lapkričio 22 d. sąskaitą-faktūra ir mokėjimo nurodymas (b. l. 35-36) ir 2023 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 300 Eur (b. l. 60), 2024 m. sausio 15 d. – 150 Eur. Taigi iš viso patyrė 825 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad prašyme, teismui teiktame 2024 m. sausio31 d. prašė priteisti iš viso 820 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismo posėdžio metu patikslino prašymą ir prašė priteisti atstovavimo išlaidas pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. iš viso 825 Eur.

28. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju šiuo nutarimu administracinio nusižengimo byla nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, todėl asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti atlyginamos. Tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-957/2024).

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktas) (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkte yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis: 1) už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4; [...] 7) už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 [...]. Rekomendacijų 4.1 – 4.10 papunkčiai įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis: 1) į bylos sudėtingumą, apimtį; 2) į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; 3) į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; 4) į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 5) į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; 6) į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) į ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); 9) į advokato darbo laiko sąnaudas; 10) į kitas svarbias aplinkybes.

31. Įvertinus bylos pobūdį, pareiškėjos atstovės darbo ir laiko sąnaudas surašant skundą dėl Institucijos nutarimo, surašant prašymus teismui bei atstovaujant pareiškėjos interesus teisme (iš viso trys teismo posėdžiai, iš viso trukmė 3 val.), suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 12 punktas, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjų patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos pareiškėjams iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria

G. P. atstovės pagal įstatymą G. P., atstovaujamos advokatės Audronės Skiparienės, skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2023 m. spalio 30 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_K-5845-2023 (ROIK23224088452), tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2023 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_K-5845-2023 (ROIK23224088452) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu G. P. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteisti G. P., nepilnamečio G. P. atstovei pagal įstatymą, 825 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt penki Eur) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.