Vilniaus apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam asmeniui D. G. (D. G.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos atstovui Lechui Cimošui (Lech Cimoš),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (toliau – ir pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atmestas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR_N-635-2023 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl atpažinimo patikimumo svarbi ne tik paties R. V., bet ir visų pareigūnų duotų parodymų analizė. Antai, liudytojas D. B. apklausiamas teisme parodė, kad organizuojant užkardą su M. G. vyko prie (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė iš miško išbėgantį asmenį, kurį ir sulaikė. Asmuo nuo bėgimo buvo suprakaitavęs, paaiškino, kad apžiūrinėjo savo mišką. Sulaikinėjo D. G., nes vyresnysis R. V. buvo nurodęs, kad pabėgęs asmuo buvo tamsiai apsirengęs. Atsakydamas į gynėjo klausimą, kokius dar pabėgusio asmens požymius nurodė jam per raciją, liudytojas atsakė „negaliu atsakyt, nepamenu“, apie kūno sudėjimą atsakė „aukštas, toksai stambokas“ (posėdžio įrašo 0:41:43 min.). Taigi, šis liudytojas iš esmės negalėjo nurodyti, kokius pabėgusio asmens bruožus jam tariamai nurodė R. V., tuo tarpu pats apibūdino D. G. išvaizdą, kurią pamatė jau jį sulaikius, tačiau kategoriškai nepatvirtino, kad visus tokius požymius jam per raciją nurodė R. V. Tuo tarpu liudytojas M. G. teismo posėdyje parodė, kad jis kartu su D. B. dalyvavo D. G. sulaikymo metu, nes pamatė jį atbėgantį. Taip pat paaiškino, kad sulaikė D. G., nes jis atbėgo iš tos pusės, todėl jiems kilo įtarimas, kad tai tas asmuo. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad neturėjo informacijos apie asmens bruožus nei jis, nei jo kolega D. B. (posėdžio įrašo 0:06:10 min.). Taigi, akivaizdu, kad tiesiogiai D. G. sulaikyme dalyvavę M. G. ir D. B. davė dėl šios aplinkybės visiškai nesutampančius parodymus. Maža to, ir D. B. parodymai nevisai atitinka ir liudytojo R. V. parodymus, kadangi jis nepatvirtino pastarojo parodymų, kad gavo pabėgusio asmens apibūdinimą iš R. V., pastarojo nurodoma apimtimi, tačiau parodė, kad, priėjus, D. G. į klausimą, ką jis čia veikia, atsakė, kad buvo apžiūrėti miško. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie paminėtų liudytojų prieštaringi parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad R. V. dar iki D. G. sulaikymo jį apibūdino kolegoms. Tuo tarpu tiek D. B., tiek M. G. parodymai patvirtina faktą, kad D. G. nuo pat pirmos minutės nuosekliai tvirtino, kad buvo apžiūrinėti savo tėvų miško, ką jis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, teigdamas, kad tai jo pragyvenimo šaltinis ir jis tai daro nuolat.

16. Pastebėtina, kad gretinant pirmiau paminėtų pareigūnų parodymus su jų byloje surašyto tarnybinio pranešimo turiniu, jie taip pat nesutampa. Antai, R. V. 2023 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės, tačiau ir jame nėra nurodyta, kad jis, sulaikydamas J. Č., matė ir D. G. veidą, tačiau apibūdinama D. G. išvaizda bei nurodoma, kad atvykęs prie sulaikyto asmens jį atpažino. Vis dėlto, esant pirmiau nurodytam visų liudytojų parodymų prieštaringumui, nėra pagrindo neabejotinai tikėti tokiais pareigūno parodymais, kadangi tarnybinis pranešimas surašytas jau po to, kai R. V. matė D. G. sulaikytą, t. y. žinojo, kaip jis atrodo. Be to, iš Institucijos apeliacinės instancijos teismui pateikto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. V. administracinėn atsakomybėn patrauktą D. G. sulaikinėjo dar 2014 metais, kas leidžia spręsti, jog tai galėjo turėti įtakos jo vidiniam įsitikinimui tuo, kad šis šiuo atveju dalyvavo padarant administracinį nusižengimą. Vis dėlto, teismas pažymi, kad tai, jog prieš apytiksliai devynis metus D. G. yra baustas už panašų administracinį nusižengimą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog jis dalyvavo nusižengimo padaryme ir šiuo atveju.

17. Bendrame įrodymų visumos vertinimo kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas D. G. kaltę, be R. V. parodymų, grindžia neva tokiu parodymų patikimumą stiprinančiu 2023 m. kovo 30 d. Tarnybinio šuns panaudojimo aktu ir kinologo M. Č. parodymais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks įrodymų vertinimas nėra teisingas. Antai, iš liudytoju apklausto kinologo M. Č. parodymų matyti, kad pradėjus naudoti tarnybinį šunį 19.50 val., šuo nuo valstybės sienos užuodė pėdsaką, kuriuo nusekė ir galiausiai 20.10 val. pavijo liudytoją A. A., kurį ir sulaikė už 6 kilometrų nuo rastų cigarečių. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas M. Č. parodė, kad šuo gali vienu momentu užuosti tik vieno asmens kvapą, kas šiuo atveju ir buvo, bei juo šuo atsekė iki A. A. sulaikymo vietos. Itin reikšminga aplinkybė yra tai, kad M. Č. parodė, jog po A. A. sulaikymo jis prie valstybės sienos ir ten esančių cigarečių negrįžo, o sulaikytą A. A. paėjęs gal 10-15 minučių tiesiai perdavė patruliams, o kito asmens pėdsaką šuo užuodė jau perdavus A. A. patruliams ir grįžtant prie pastarojo sulaikymo vietos. Kitaip tariant, įvertinus aplinkybę, kad iš tarnybinio šuns panaudojimo akto matyti, jog A. A. buvo sulaikytas apie 20.10 val. už 6 kilometrų nuo aptiktų cigarečių, akivaizdu, jog maždaug tokiu atstumu nuo minėtų cigarečių aptiktas D. G. pėdsakas, t. y. šuo nuo cigarečių iki D. G. neatsekė pastarojo pėdsakais. Taigi, pagrindo spręsti, kad tarnybinio šuns panaudojimo aktas patvirtina, jog D. G. išties buvo prie valstybės sienos, nėra. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme D. G. byloje esančiame žemėlapyje pažymėjo savo judėjimo maršrutą. Pagal jį matyti, kad tarnybinis šuo užuodė jo kvapą būtent tame maršrute ir arti A. A. sulaikymo vietos. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės D. G. neapklausė, to nepadarė ir Institucijos pareigūnai, todėl šiuo atveju nėra galimybės patikrinti šios aplinkybės tikrumo, tačiau gretinant D. G. nurodytas aplinkybes su liudytojo kinologo M. Č. parodymais, yra pagrindas spręsti, kad tokie D. G. parodymai liko nepaneigti.

18. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad D. G. (duomenys neskelbtini) kaime nešantis ir slepiantis kontrabandines cigaretes buvo pastebėtas apie 18.45 val., veikos bendravykdytojas J. Č. buvo sulaikytas 18.50 val., o apie 4 km nutolusiame (duomenys neskelbtini) kaime D. G. buvo sulaikytas apie 19.30 val., todėl, teismo vertinimu, D. G. būnant vietiniu gyventoju ir bebėgant, yra visiškai realu (duomenys neskelbtini) kaimą iš (duomenys neskelbtini) kaimo pasiekti per 40 min. Vis dėlto, toks vertinimas nėra visiškai pagrįstas. Pažymėtina, kad išvadą dėl apie 4 km atstumo nuo cigarečių aptikimo vietos iki (duomenys neskelbtini) kaimo pirmosios instancijos teismas nurodė remdamasis žemėlapio duomenimis, vertindamas tiesia linija (b. l .17). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad iš tarnybinio šuns panaudojimo akto matyti, jog M. Č. šunį pradėjo naudoti 19.50 val., t. y. kai D. G. jau buvo sulaikytas 19.30 val. M. Č. paskui kitą asmenį A. A. sekė apie šešis kilometrus ir sulaikė jį apie 20.10 val. Tuo tarpu iš R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad šuo naudoti pradėtas 20.10 val. Taigi, ši aplinkybė skirtinguose dokumentuose nurodyta skirtingai. Teismas pastebi, kad iš M. Č. parodymų matyti, jog jis, sekdamas A. A. pėdsaku, su šunimi bėgo, o apie 20.10 pastebėjo A. A. ir jį sulaikė. Vis tik teismas sprendžia, kad toks sulaikymo laikas nėra visiškai patikimas, kadangi menkai įtikinama, kad net ir gerai fiziškai pasiruošęs pasienio pareigūnas su šunimi, kuris tuo pačiu ieško pėdsakų, 6 kilometrų atstumą gali nubėgti vos per 20 minučių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš to paties šuns panaudojimo akto matyti, jog tarnybinio šuns panaudojimas baigtas 22 val., nors M. Č. aiškino, kad po to, kai šuo atvedė iki D. G., toliau šuo nebuvo naudojamas. Šią aplinkybę vertinant su aplinkybe, kad šuo D. G. pėdsaką aptiko netoli A. A. sulaikymo vietos ir nuvedė prie iš esmės netoliese jau esančio sulaikyto D. G., spręstina, kad A. A. realus sulaikymo laikas nurodytas neteisingai. Kita vertus, jei tikėti tokiu nurodytu A. A. sulaikymo laiku, tai jis nuo cigarečių aptikimo vietos ir jų išsiskyrimo su J. Č. bei pastarojo sulaikymo momento 18.45-18.50 val. iki A. A. sulaikymo vietos 6 kilometrų atstumą ėjo apie 1 val. ir 20-25 minutes, kai buvo sulaikytas 20.10 val. Tuo tarpu panašų atstumą D. G. nuo J. Č. sulaikymo 18.50 iki D. G. sulaikymo 19.30 val. turėjo įveikti per 30-40 minučių. Teismas negali atmesti, kad kitas asmuo, t. y. A. A., kurį laiką nėjo, o tiesiog slėpėsi, tačiau visumoje tokio atstumo įveikimas per 30-40 minučių menkai įtikinamas, t. y. kelia abejonių, ką iš dalies patvirtina ir A. A. tokio atstumo įveiktas laikotarpis nuo 18.50 iki 20.10 val. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje yra netikslumų, pareigūnams fiksuojant savo veiksmų laiką ir jį vėliau prisimenant, tačiau tai pateisino tuo, kad šie skirtumai nėra esminiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi jau aptarti netikslumai nagrinėjamos situacijos aspektu gana reikšmingi ir kelia abejones, ar D. G. realiai galėjo per tokį laiką nubėgti tokį atstumą, tuo tarpu Institucijos pareigūnai, turėdami galimybes naudoti įvairios paskirties techniką, naudotis Vieningosios pajėgų valdymo sistemos duomenimis, galėjo tuo laikotarpiu pateikti gana tikslius duomenis apie pareigūnų judėjimą ir pan., tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismui bandant išsireikalauti tokius duomenis, gautas atsakymas, kad šie duomenys neišsaugoti, nes saugomi tik 6 mėnesius. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad R. V. tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kokios būsenos sulaikytas D. G., t. y. ar jis išties buvo sušilęs nuo bėgimo, ar nebuvo. Kitaip tariant, byloje nėra nei nuotraukų, nei vaizdo įrašų. Apeliacinės instancijos teismui paprašius pateikti turimas nuotraukas bei Vieningosios pajėgų valdymo sistemos duomenis apie pareigūnų judėjimo trajektorijas, gautas atsakymas, kad tokių duomenų nėra ir jų pateikti Institucija negali. Pats D. G. teigė, kad pareigūnai tikrino jo nugarą, bet jis sušilęs nebuvo. Nei D. B., nei M. G. tarnybinių pranešimų byloje nėra, todėl patikrinti jų parodymų patikimumą šioje dalyje, kai jų parodymai kitose dalyse nesutampa, nebelieka galimybių.

19. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ši administracinio nusižengimo byla D. G. nutrauktina ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

20. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju šiuo nutarimu administracinio nusižengimo byla D. G. nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, todėl jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti atlyginamos.

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) yra numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (pasikeitus įstatymo redakcijai ANK 565¹ straipsnio 1 punktas) (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Minėtų Rekomendacijų 12 punkte yra nustatytas administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis: 1) už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą – 0,4; [...] 7) už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 [...]. Rekomendacijų 4.1 – 4.10 papunkčiai įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis: 1) į bylos sudėtingumą, apimtį; 2) į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; 3) į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; 4) į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 5) į būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; 6) į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) į ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); 9) į advokato darbo laiko sąnaudas; 10) į kitas svarbias aplinkybes.

22. Nagrinėjamu atveju D. G. atstovas advokatas D. Fomkinas prašė priteisti D. G. naudai 500 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teisme (pateiktas mokėjimo kvitas (b. l. 72-73)). Kadangi mokėjimas už skundo dėl Institucijos nutarimo parengimą ir atstovavimą teisme parengimą atliktas 2023 m. II ketvirtį, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu taikytinas 2022 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kuris sudaro 1900,3 Eur. Įvertinus Rekomendacijų 12 punkto 1 ir 7 papunkčiuose nurodytus koeficientus, matyti, kad prašomos priteisti sumos atitinka koeficientų ribas, yra artimesnės minimalioms, jos objektyviai pagrįstos bylos dokumentais ir advokato atliktais darbais (skundo parengimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, aktyvumu procese), D. G. apeliacinis skundas tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo posėdyje patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir ši suma priteistina visa prašoma apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (D. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos 2023 m. balandžio 14 d. nutarimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR_N-635-2023 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu D. G. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalį nutraukti.

D. G. patirtas 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.