Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-09-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-12189-1194/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-25
Bylos Nr.
e2YT-12189-1194/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02206-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Pareiškėjas
L. Š.
Suinteresuotas asmuo
notaras Česlovas Tomaševičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2YT-12189-1194/2024
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02206-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.6.19 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 25 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą (patikslintą) dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – notaras Česlovas Tomaševičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

2. Pareiškėja nurodo, kad jos mama A. Š., manė, jog jos sutuoktiniui V. Š., priklausantis turtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po jo mirties (duomenys neskelbtini) automatiškai pereina jai, t. y. pergyvenusiam sutuoktiniui. Dėl šios priežasties tuo metu ji nesikreipė į notarą dėl tėvui priklaususios turto nuosavybės dalies tinkamo teisinio įforminimo jos vardu. Pareiškėjai tuo metu buvo 19 metų, todėl dėl teisinės patirties nebuvimo ir pasitikėjimo mamos priimtu sprendimu ji taip pat nesiėmė jokių veiksmų tinkamai ir laiku išreikšti valią priimti tėvui priklausančio turto dalies. Pareiškėja yra vienintelė tėvo įpėdinė. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo klausimų, išaiškėjo faktas, kad mama nebuvo teisiškai perėmusi jai po tėvo mirties priklaususios paveldėjimo teise turto dalies. Todėl pareiškėja, kaip teisėta tėvui priklausiusio turto paveldėtoja, dabar jo negali priimti dėl praleistų palikimo priėmimo terminų.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimui neprieštaraus. Prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. Š. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo notaras Česlovas Tomaševičius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

8. Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

9. 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvai yra V. Š. ir A. Š., kurie sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai būdami santuokoje, t. y. (duomenys neskelbtini), įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus duomenimis, paveldėjimo byla po V. Š. mirties, užvesta nebuvo.

12. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo palikimas, turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad po mirusiojo mirties palikimas nepriimtas, o įstatyminis įpėdinis yra dukra L. Š. (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas žymiai (daugiau nei 30 metų), tačiau palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pasak pareiškėjos, jos mama A. Š., galvojo, kad jos sutuoktiniui V. Š., priklausantis turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) automatiškai pereina jai, t. y. pergyvenusiam sutuoktiniui. Dėl šios priežasties tuo metu ji nesikreipė į notarą dėl tėvui priklaususios turto nuosavybės dalies tinkamo teisinio įforminimo jos vardu. Pareiškėjai tuo metu buvo 19 metų, todėl dėl teisinės patirties nebuvimo ir pasitikėjimo mamos priimtu sprendimu ji taip pat nesiėmė jokių veiksmų tinkamai ir laiku išreikšti valią priimti tėvui priklausančios turto dalies.

14. Taigi, visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir teisinių žinių neturėjimas, sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl susiklosčiusių priežasčių, tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms savo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareikšta.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina ir atnaujina terminą palikimui, atsiradusiam po V. Š. mirties, priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė