Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei E. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Medžioklėje dalyvavęs C. C. raštu parodė, kad (duomenys neskelbtini) medžioklėje dalyvavo (duomenys neskelbtini) dienomis, o (duomenys neskelbtini) dienomis nedalyvavo. Medžioklės dienos rytą medžioklės vadovas pateikdavo pasirašyti medžioklės lapą; apie padidėjusius medžioklės įkainius medžiotojas nebuvo informuotas. Jis sumedžiojo 3 tauriojo elnio patinus, bet iki šiol negavo trofėjų, o, jo žiniomis, jokie kiti žvėrys medžioklių metu sužeisti nebuvo.

Medžioklėje dalyvavęs F. L. raštu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo penkiose medžioklėse. Medžioklės dienos rytą medžioklės vadovas pateikdavo pasirašyti medžioklės lapą; apie padidėjusius medžioklės įkainius medžiotojas nebuvo informuotas. (duomenys neskelbtini) jis sumedžiojo 1 tauriojo elnio patiną, bet iki šiol negavo trofėjų, o, jo žiniomis, jokie kiti žvėrys medžioklių metu sužeisti nebuvo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovė organizavo medžioklę, tuo ji užsiima, viską žinojo, be to, turėjo domėtis. Dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nepateikė medžioklės lapo, nurodė, jog jį pateikė, kai atsakovė paprašė. Paaiškino, kad jei medžioklės lape nurodoma, jog medžioklė vyko ryte ir vakare, nėra prašoma pasirašinėti 2 kartus. Kad buvo sužeistas gyvūnas, lape žymėti nereikia, ką nors apie tai informuoti taip pat nereikia. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad dėl įkainių atsakovė negalėjo būti suklaidinta, nes dėl jų keitimosi buvo neregistruota medžioklė. Dėl elnio sužeidimo nurodė, kad medžiotojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie sutampa žodis žodin, o ieškovų liudytojai – pareigūnai, profesionalai, jie buvo dviese. Be to, atsakovė pati savo užsakyme išskyrė keturias medžiokles ryte ir vakare, o dėl skolos sumos buvo nenuosekli.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovė apie įkainius buvo informuota telefonu, su ja kabėjo K. M., o sužeistas gyvūnas nebuvo rastas, trys medžioklėje dalyvavę asmenys tai patvirtino, be to, Medžioklės taisyklėse nenurodyta, jog medžioklės lape reikia pažymėti apie sužeistą gyvūną.

Liudytojas M. S. paaiškino, kad jis yra ieškovo specialistas, padėjo medžioklėje, o ginčas kilo dėl tauriojo elnio sužeidimo. Nurodė, kad atvyko kartu su K. M., jiems pasakė, kad vietoj dviejų medžiotojų bus vienas. Liudytojas turėjo žiūronus, matė, kaip išėjo elnias, informavo K. M. ir medžiotoją, matė šūvio momentą, elnias galimai buvo sužeistas, nes rado kraujo su skandžio turiniu, bet sutemo, todėl šiek tiek pasižiūrėjo, rado kraujo ir gyvūno ieškojo jau tik kitą rytą. Elnio nerado, paieškos niekaip nefiksavo, o kokia nors atžyma apie sužeidimą Medžioklės lape nėra privaloma. Paaiškino, kad elnias galimai buvo sužeistas į skrandį, bet paskui rado ir kraujo, o ir elnio elgesys rodė, kad jis sužeistas – susirietė, buvo specifinis šūvio garsas, kai į jį pataikė. Į klausimą ar galėjo tas pats elnias būti sužeistas, o vėliau sumedžiotas, atsakė, jog taip būti negalėjo, nes sumedžiojus tą patį elnią būtų matyti, kad jis buvo sužeistas jau anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką rezervuoti dviem asmenims medžioklę (duomenys neskelbtini) dienomis. Atsakovė buvo informuota, kad medžioklės organizavimas šiuo laikotarpiu laikinai sustabdytas. (duomenys neskelbtini) VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-210 buvo patvirtintas VĮ Valstybinių miškų urėdijos medžioklės įkainių sąrašas profesionalios medžioklės plotuose ir apie tai viešai paskelbta VĮ Valstybinių miškų urėdijos tinklapyje. 2019-08-30 VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius priėmė įsakymą Nr. ĮS-217 „Dėl profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo”, kuris taip pat skelbiamas viešai. (duomenys neskelbtini) ieškovo darbuotojas, atsakingas už medžioklės organizavimą, telefonu paskambino atsakovei ir pranešė, kad jau galima teikti prašymus dėl medžioklės organizavimo, atsakovė (duomenys neskelbtini) el. paštu pateikė prašymą dviem medžiotojams suorganizuoti medžioklę (duomenys neskelbtini). Registracija buvo patvirtinta ir užregistruota Medžioklės registracijos žurnale. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko ieškovo suorganizuota (duomenys neskelbtini) medžioklė. Ieškovas už medžioklės organizavimą bei sumedžiotus ir sužeistus gyvūnus (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 11469,59 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas, kuriame atsakovė nesutiko apmokėti (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl per didelių medžioklės organizavimo įkainių, sutiko sumokėti 6650 Eur be PVM sumą. (duomenys neskelbtini) atsakovė dalį skolos padengė, t. y. sumokėjo 8417,80 Eur sumą, 3051,79 Eur suma neapmokėta.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.719 straipsnis imperatyviai įpareigoja paslaugų teikėją suteikti klientui išsamią informaciją dar prieš sudarant paslaugų sutartį. Tai informacija susijusi su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokia informacija, kuri gali turėti įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.719 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog informacijos teikimui keliami griežtesni reikalavimai, jei teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas. Tokiu atveju turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su informacija paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje. Sąlygos susipažinti turi būti suteikiamos ne pavieniams, o visiems asmenims. LR CK 6.722 straipsnis, numato, paslaugų teikėjo pareigą kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Profesionalių medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 22 punkte numatyta, kad medžioklės vadovas privalo supažindinti visus medžioklėje dalyvaujančius medžiotojus su medžiojamųjų žvėrių ir medžioklės paslaugų įkainiais.

Atsakovė nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką rezervuoti medžioklę, tačiau užsakymas nebuvo registruotas, o atsakovė nebuvo apie tai informuota. Dėl šios priežasties, atsakovė vertina, kad užsakant medžioklę (duomenys neskelbtini), turėjo būti pritaikyti iki (duomenys neskelbtini) galioję medžioklės įkainiai.

Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Nustatyta, kad 2019-08-29 VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-210 patvirtintas VĮ Valstybinių miškų urėdijos medžioklės įkainių sąrašas profesionalios medžioklės plotuose buvo viešai paskelbtas VĮ Valstybinių miškų urėdijos tinklapyje. 2019-08-30 VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymas Nr. ĮS-217 „Dėl profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo” taip pat skelbiamas viešai, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su pakeitimais. Vertintina, kad atsakovė prieš užsakydama medžioklės organizavimo paslaugas turėjo galimybę susipažinti su medžioklės įkainiais ir profesionalios medžioklės nuostatomis. Atsakovė taip pat teigia, kad aplinkybė, jog įkainiai buvo paskelbti tinklapyje neturi reikšmės, nes medžiojantys asmenys buvo užsieniečiai, o informacija ieškovo tinklapyje anglų kalba neskelbiama. Atkreiptinas dėmesys, kad medžioklę užsakinėjo ir už medžioklę mokėjo ne patys medžiotojai, o atsakovė. Nenustatyta, kad ieškovas turėtų pareigą supažindinti su įkainiais kiekvieną medžiotoją asmeniškai. Medžioklės užsakymas buvo teikiamas lietuvių kalba, visi teisės aktai dėl medžioklės įkainių ir organizavimo viešai skelbiami lietuvių kalba, todėl atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad medžioklė yra medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas.

Atsakovė teigia, kad medžioklės metu tauriojo elnio patinas nebuvo sužeistas. Ieškovė pažymėjo, kad taurusis elnias buvo sužeistas, todėl už jį buvo paskaičiuota atitinkama suma. Liudytoju apklaustas K. M. nurodė, kad sužeisto gyvūno ieškojo, bet nerado, rado kraujo su skandžio išskyrom. Medžioklės lape nėra žymima sužeisto gyvūno paieška. M. S. nurodė, kad turėjo žiūronus, matė, kaip išėjo elnias, informavo K. M. ir medžiotoją, matė šūvio momentą, elnias galimai buvo sužeistas, nes rado kraujo su skandžio turiniu, tačiau sutemo, todėl gyvūną paliko, teigė, kad tai yra įprasta. Paaiškino, kad rado kraujo ir gyvūno ieškojo jau tik kitą rytą, tačiau elnio nerado, paieškos bei gyvūno sužeidimo niekaip nefiksavo. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sužeisto gyvūno palikti negalima. Taip pat pažymėjo, kad apie gyvūno sužeidimą visada yra daroma atžyma medžioklės lape. Gyvūno sužeidimo faktas turėtų būti užfiksuotas aktu, pasirašant medžiotojui, turi būti kraujo fiksavimas. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 15.3. punkto nuostatas medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų: medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 27 32995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris šią informaciją nedelsdamas perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui (toliau – pareigūnas). Medžioklės taisyklių 24.15. punkte įtvirtinta, kad medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antrojoje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba AAD, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta. Nagrinėjamu atveju paminėti veiksmai po galimai sužeisto tauriojo elnio nebuvo atlikti.

Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 24.1 punkte nurodyta, kad medžioklės vadovas turi turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą. Medžioklės vadovas atsako už teisingą medžioklės lapo užpildymą (Taisyklių 21, 22, 23 punktai, kurie išdėstyti IV Taisyklių dalyje, reglamentuojančioje, kokius dokumentus būtina turėti medžioklės metu). Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 21 punkte numatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.

Medžioklėje dalyvavęs C. C. bei Medžioklėje dalyvavęs F. L. raštu parodė, kad jų žiniomis, kiti gyvūnai medžioklės metu sužeisti nebuvo. Ir nors teismas sutinka su ieškovo atstovų nuomone, jog medžiotojų liudijimai gali būti neobjektyvūs, surašyti identiškai, atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginių įrodymų apie sužeistą gyvūną, byloje nėra. Teismas kritiškai vertina medžioklės vadovo K. M. paaiškinimus, jog sužeistas gyvūnas yra paliekamas iki ryto ir tik tada yra vykdoma jo paieška. Taip pat paliudijimas, kad medžioklės vadovas girdėjo šūvį, specifinį garsą ir matė gyvūno sužeidimą nėra pakankami įrodymai, jog iš tiesų buvo sužeistas taurusis elnias. Teismas vertina, kad tinkamas sužeisto gyvūno fiksavimas yra gyvūno kraujo pėdsakų, paties sužeisto gyvūno fiksavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog medžioklės metu tauriojo elnio patinas buvo sužeistas ir medžioklės vadovas neorganizavo po gyvūno sužeidimo jokių būtinųjų veiksmų, vertintina, kad tauriojo elnio sužeidimas nepagrįstai buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūra Serija (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas ir dėl medžioklių skaičiaus. Ieškovas teigia, kad atsakovė užsakė po 2 medžiokles kas dieną ir sąskaitą išrašė už 14 medžioklių. Teigia, kad atsakovė el. laišku užsakė po dvi medžiokles. Į bylą pateiktas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė rašo, jog nori rezervuoti medžioklę dviem medžiotojams (duomenys neskelbtini). Medžioti nori visomis dienomis ryte ir vakare. Atsakovė teigia, kad medžioklė būna užsakoma parai laiko. Vertina, kad medžioklės lapas yra užpildytas nesilaikant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatų, pagal taip užpildytą medžioklės lapą negali būti apskaitomos 14 vienetų medžioklių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 23 punktą už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus šiuo atveju atsako medžioklės vadovas. Nustatyta, kad medžioklės vadovas K. M., pildydamas medžioklės lapą, nurodė, kad dienomis: (duomenys neskelbtini), vyko dvi medžioklės nuo 6 val. iki 9 val. ir nuo 17 val. iki 19.30 val., 15 val. iki 19 val. bei 16 val. iki 19.30 val., t. y. nurodė du medžioklės pradžios ir pabaigos laikus. Tiek pirmajame, tiek antrajame medžioklės laike dalyvavo tas pats vadovas ir tie patys medžiotojai. Teismas vertina, kad nors atsakovė užsakant medžioklę ir nurodė, jog medžioti nori visomis dienomis ryte ir vakare, tačiau tai neleidžia teigti, kad buvo užsakytos dvi medžioklės per dieną. Medžiotojai medžioklės lape pasirašė ryte išeidami į medžioklę tik kartą ir tik už vieną medžioklę, o dėl antrojo nurodyto medžioklės laiko nėra medžiotojų parašų. Atsakovė nurodė, kad medžioklės buvo užsakytos kaip viena medžioklė per parą su pertrauka. Ieškovas neginčijo, kad buvo surašytas vienas medžioklės lapas, kas teismo vertinimu negali būti vertinama kaip dvi atskiros medžioklės. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę, kad norint medžioti su pertrauka, t. y. ryte ir vakare, bus laikoma, jog tai yra dvi atskiros medžioklės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vertintina, kad ieškovas turėjo fiksuoti 8 medžiokles, o ne 14.

Įvertinus 2019-11-12 PVM sąskaitą faktūrą ir nustačius, kad neteisingai į sąskaitą įtrauktas tauriojo elnio sužeidimas bei medžioklių skaičius, teismas vertina, kad mokėtina suma turėjo būti 9352,09 Eur. Atsakovė ieškovui sumokėjo 8417,80 Eur sumą, todėl likusi neapmokėta skola yra 934,29 Eur.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovei praleidus terminą atsiskaityti su ieškovu, iš atsakovės priteistinos 159,91 Eur (135,88 Eur + 24,03 Eur) dydžio palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019-11-30 iki 2020-03-05 ir nuo 2020-03-06 iki 2020-08-06.

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1094,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo sprendimu patenkinta 33 procentų reikalavimų. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistina 24,75 Eur žyminio mokesčio.

Atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 1211,03 Eur (1807,50 Eur x 67 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1186,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, į. k. 132340880, naudai 934,29 Eur skolos, 159,91 Eur palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1094,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, į. k. 132340880, atsakovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1186,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.