Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Eccua“ atstovei advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei, nedalyvaujant atsakovės UAB „Aiba“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eccua“ ieškinį atsakovei UAB „Aiba“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 11 d. atsakovė Šiaulių apylinkės teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (46-47 b. l.). Atsakovė nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl 137415,19 Eur skolos priteisimo sutinka, nurodo, kad reikalavimas yra pagrįstas, skolos neginčija. Atsakovė nesutinka su priteistu delspinigių dydžiu, nurodė, kad delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,02 proc., taip pat prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą šešerių mėnesių laikotarpiui.

2016 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį civilinę bylą perduoti Kauno apylinkės teismui pagal šalių rašytinį tarpusavio susitarimą pakeisti teritorinį bylos teismingumą.

2016 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismas atsakovės UAB „Aiba“ prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. preliminaraus sprendimo nutarė nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 24 d. UAB „Ecua“ (ankstesnis pavadinimas – VEESEADMED) pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08/11/24 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, pardavėjui parduodant prekes, o pirkėjui jas perkant ir už jas sumokant. Sutarties 1 p. šalys susitarė, kad pirkėjui suteikiamas 30 dienų atsiskaitymo už prekes terminas, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (5-7 b. l.). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-12-29 iki 2015-08-27 UAB „Eccua“ pardavė atsakovei UAB „Aiba“ prekes, išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: Nr. VEE/S0606778 – 362,84 Eur sumai; Nr. VEE/S0606782 – 452,36 Eur sumai; Nr. VEE/S0606822 – 152,46 Eur sumai; Nr. VEE0600692 – 1089 Eur sumai; Nr. VEE/S0606828 – 76,23 Eur sumai; VEE/S0606836 – 1109,93 Eur sumai; Nr. VEE/S0606863 – 212,36 Eur sumai; Nr. VEE/S0606864 – 152,46 Eur sumai; Nr. VEE0600703 – 1785 Eur sumai; Nr. VEE0600709 – 2541 Eur sumai; Nr. VEE/S0606923 – 1131,83 Eur sumai; Nr. VEE/S0606929 – 222,64 Eur sumai; Nr. VEE/S0606933 – 665,57 Eur sumai; Nr. VEE/S0606942 – 281,88 Eur sumai; Nr. VEE/S0606965 – 179,08 Eur sumai; Nr. VEE0600721 – 2541 Eur sumai; Nr. VEE/S0607030 – 193,60 Eur sumai; Nr. VEE/S0607060 – 15,69 Eur sumai; Nr. VEE/S0607078 – 111,32 Eur sumai (9 – 27 b.l.). Iš viso atsakovei parduota prekių už 13415,19 Eur sumą, tačiau atsakovė už šias prekes neatsiskaitė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad atsakovė ieškovės pateiktas prekes priėmė, pretenzijų ieškovei dėl jų kokybės nepateikė. Atsakovei priėmus prekes, atsirado pareiga už jas sumokėti. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Atsakovė laiku savo prievolės neįvykdė, tai patvirtino ir prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Kadangi atsakovė 13415,19 Eur skolą pripažįsta, dėl to plačiau dėl skolos nepasisakytina.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovė 0,2 proc. dydžio delspinigius – iš viso 3650,55 Eur. Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimu prašė priteisti 3571,87 Eur.

Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti delspinigių dydžiu, nurodo, kad pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu tokie delspinigiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra nepagrįstai dideli, taip pat nurodė, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo delspinigius, kadangi delspinigiai gali būti priteistini tik ne už daugiau nei 180 dienų, prašė delspinigius sumažinti 10 kartų – iki 0,02 proc.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Sutarties 41 ir 42 punktu šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Taigi, ieškovė, reikalaudama priteisti Sutartyje sutartas netesybas, neprivalo detalizuoti jų dydžio pagrįstumo, nes jos laikytinos minimaliais sutartais jos nuostoliais, kurių dydžio atskirai įrodinėti nereikia.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu.

Pagal formuojamą praktiką, pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog kai netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, reikia įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Nagrinėjamu atveju, šalys yra sudariusios prekių pirkimo – pardavimo sutartį. Šalių pasirašytos Sutarties 41 punkte nurodyta, kad pirkėjui vėluojant apmokėti sąskaitas, pastarasis privalo mokėti pardavėjui delspinigius po 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos. Sutarties 42 punkte nurodyta, kad pardavėjui vėluojant gauti pirkėjo užsakytas prekes, pirkėjas turi teisę reikalauti mokėti po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo užsakytų prekių vertės. Nustatyta, kad šią Sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia nuspręsti, ar sudaryti sutartį vienomis ar kitomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnis), taigi nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio dydžio delspinigių atsakovė nebuvo išreiškusi laisvos valios sudarydama Sutartį. Be to, teismas sprendžia, kad ieškovės apskaičiuotų delspinigių dydis – 3571,87 Eur, palyginus su įsiskolinimu dydžiu (13415,19 Eur), nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokie delspinigiai neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Nustatyta, kad atsakovė pripažįsta įsiskolinimą, netinkamai vykdė savo prievoles ieškovei, taip didindama delspinigių dydį, todėl turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną skaičiuoti 0,2 procentų delspinigius (CK 6.258 str.). Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus bei įvertinus tai, kad pati ieškovė patikslino reikalavimą ir delspinigius prašo priteisti už 180 dienų (ieškinio senaties ribose), preliminarus sprendimas šioje dalyje pakeistinas, ir ieškovei iš atsakovės priteistini 3571,87 Eur delspinigiai.

Dėl sprendimo išdėstymo

Aiškindamas ir taikydamas CPK 284 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, sutikdama su 13415,19 Eur skola, prašo skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių terminui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad šiuo metu atsakovės finansinė padėtis sunki. Ieškovė su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis nesutinka. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovės prašomas nustatyti terminas – šeši mėnesiai visai priteistai sumai išmokėti nėra labai ilgas, todėl abejotina, ar atsakovė, ilgiau nei metus delsdama sumokėti įsiskolinimą, visą įsiskolinimą padengs per tokį trumpą laikotarpį. Įvertinus priteistos skolos dydį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius, nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas tik vienai iš byloje dalyvavusių šalių ir būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovė nurodė, kad su įsiskolinimo dydžiu sutinka, tačiau teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie sunkią turtinę padėtį ir neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės įsiskolinimas pradėjo formuotis 2015 m. sausio mėn. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad per šį pakankamai ilgą laikotarpį atsakovė būtų sumokėjusi bent dalį skolos, kas akivaizdžiai rodo, jog su ieškove vengiama bent iš dalies atsiskaityti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, advokato ir advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovė prašo priteisti 1644 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad už teisines paslaugas ieškovė advokatui ir advokato padėjėjai sumokėjo 1452 Eur. Ieškovė pateikė sąskaitas už teisines paslaugas: 1) 2015 m. gruodžio 14 d. už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui – 580,80 Eur; 2) 2016 m. sausio 15 d. už atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus – 387,20 Eur; 3) 2016 m. vasario 22 d. už kelionę Šiauliai – Kaunas – Šiauliai (sugaištas laikas ir kelionės išlaidos), pasirengimas ir atstovavimas 2016-02-25 teismo posėdyje 5 val., 80 Eur val., viso 484 Eur. Ieškovė byloje sumokėjo 192 Eur žyminio mokesčio.

Bylos medžiagos apimtis ir sudėtingumas neduoda pagrindo spręsti esant tokias advokato ir advokato padėjėjos darbo sąnaudas, kurios lemtų būtinybę priteisti didesnį nei galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą atstovavimo išlaidų atlyginimą. Dėl to už advokato parengtą ieškinį bei atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, advokato padėjėjos pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje maksimali suma, kuri galėtų būti priteista sudaro 2576,63 Eur. Ieškovė prašo priteisti mažesnę sumą, nei maksimaliai numato Rekomendacijos. Už ieškinį ji prašo priteisti 580,80 Eur, kai maksimali suma – 1837,75 Eur; už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą prašo priteisti 387,20 Eur, kai maksimali suma – 624,84 Eur. Už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą nurodo didesnius įkainius, negu Rekomendacijose - 80 Eur už valandą, kai Rekomendacijose maksimalus dydis – 73,51 Eur už valandą. Prašymas dėl kuro išlaidų priteisimo nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl negali būti patenkintas (Rekomendacijų 3 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, prašomos priteisti skolos dydį, teismas sprendžia esant teisinga, protinga, sąžininga priteisti ieškovei 1323,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 192 Eur žyminį mokestį.

Iš atsakovės priteistinos 2 Eur pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 424-430 str., teismas

nusprendžia:

2015 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

priteisti UAB „Eccua“, juridinio asmens kodas 210888170, buveinė Kaune, Kulautuvos g. 20, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Aiba“, juridinio asmens kodas 301425726, buveinė Šiauliai, Pabalių g. 26, 13415,19 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 19 ct) skolą, 3571,87 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro 87 ct) delspinigius, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 192 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 1323,79 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus 79 ct) teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.