- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-176-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05987-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- R. R., L. J.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams R. R., L. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovų 18 664,25 Lt negrąžinto kredito, 3 612,68 Lt palūkanų, 5 018,23 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 819,00 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad 2007-09-24 vartojimo kredito sutarties Nr. 0450718054514-20 pagrindu atsakovui R. R. buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas, o 2007-09-24 tarp atsakovės L. J. ir ieškovo buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/07334. Atsakovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal minėtas sutartis, dėl to susidarė 27 295,16 Lt skolos dydis su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų R. R. ir L. J. 18 664,25 Lt negrąžinto kredito, 3 612,68 Lt palūkanų, 2 000 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 18 664,25 nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-18 dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bei iš R. R. ir L. J. po 341,00 Lt žyminio mokesčio AB SEB bankas naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą - suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė negrąžindamas gauto kredito bei priskaičiuotų palūkanų sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. l d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai pažeidė prievoles, nes praleido jų įvykdymo terminus (CK 6.63 str. l d. 2 p., 6.205 str.). Be to, teismas tai laikė esminiu sutarties pažeidimu. Duomenų, kad laiku nesumokėtos įmokos būtų sumokėtos, negauta. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurios atleistų atsakovus nuo sutartinės atsakomybės grąžinti ieškovui paskolą ir palūkanas, sumokėti už pradelstus prievolės įvykdymo terminus susidariusius delspinigius (LR CK 6.212 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 1-2 d.).
Atsakovams teismas taikė solidariąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.). Vis dėlto teismas sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 2 000 Lt nurodydamas, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra neproporcingai didelė.
Šalies argumentai
Atsakovas R. R. su apeliaciniu skundu nesutinka. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują, – skolą priteisiant iš atsakovės L. J.. Apeliantas nurodė, kad dalį kredito yra grąžinęs, tuo tarpu atsakovė, naudodama kreditą savo asmeninėms reikmėms, neprisidėjo prie jo grąžinimo, todėl, vertinant kiekvieno iš atsakovų pastangas grąžinti kreditą bankui, civilinė atsakomybė negali būti solidari. Be to, nurodo, kad vartojimo sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta, todėl visa atsakomybė pagal nutrauktą sutartį tenka laiduotojui. Taip pat nurodo, kad atsakovai kartu nelaidavo , todėl solidari atsakomybė iš laidavimo sutarties negali būti kildinama ir abiem atsakovams.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog jis nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jų atsakomybė bankui su atsakovu solidari, todėl jie solidariai ir privalo grąžinti skolą bankui.
Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 6. 81 str. yra įtvirtinta prezumpcija, jog laiduotojo atsakomybė yra solidari. Tuo tarpu jo nurodoma aplinkybė, jog lėšos buvo panaudotos atsakovės L. J. reikmėms, yra teisiškai nereikšminga, kadangi kreditas suteiktas pačiam kredito gavėjui atsakovui R. R..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš atsakovo R. R. apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta atsakovės L. J. ir jo solidarioji prievolė. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718054514–20, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas. Šios sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja ne tik priimti kreditą, bet ir jį grąžinti, sumokėti palūkanas bei įvykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Dėl to darytina išvada, kad už kredito grąžinimą tiesiogiai atsakingas atsakovas R. R., kuris, nepriklausomai nuo laidavimo sutarties sudarymo, yra atsakingas prieš ieškovę už kredito grąžinimą. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovė su juo nutraukė sutartį, nereiškia, jog pareiga grąžinti kreditą yra pasibaigusi ir atsakovas atleidžiamas nuo prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, kaip kreditorei, vykdymo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog CK 6.81 straipsnyje numatytas laidavimas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris skirtas kreditorių interesų užtikrinimui ir sukelia neigiamas pasekmes laiduotojui tuo atveju, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduojama netinkamai, vykdo laidavimu užtikrintus įsipareigojimus. Tokiu atveju laiduotojas su skolininku prieš kreditorių atsako kaip solidarią prievolę turintys skolininkai CK 6.81 str. 3 d. Tuo tarpu skolininkui laidavimas neigiamų pasekmių nesukuria, nes jo įsipareigojimai kreditoriui kyla ne iš laidavimo sutarties, o iš pagrindinės sutarties (nagrinėjamu atveju iš vartojimo kredito sutarties).
Šių aplinkybių visetas ir teisinė normų interpretacija, reglamentuojanti tarp šalių susiklosčiusius santykius, suteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog apeliacinis skundas nepagrįstas. Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.