Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo KB „Inovesta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10903-251/2015 civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios V. G. įmonės „Goldveka“ ieškinį atsakovui KB „Inovesta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-03 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo KB „Inovesta“, ieškovui bankrutavusiai V. G. įmonei „Goldveka“, 5925,03 Eur skolą su palūkanomis, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 5925,03 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-06-17 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės 133,00 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1. CPK 288 str. 7 d. numato tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymą be rimtų priežasčių procesinį dokumentą nepateikusios šalies nenaudai. Ši teisės norma nereglamentuoja pagrindų pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti/atmesti. Dėl to skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas ir turi būti panaikinta.

9.2. Skundžiamoje nutartyje tik formaliai įvertinti atsakovo argumentai dėl sprendimo už akių neteisingumo pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Nepasisakyta apie atsakovo argumentus, nurodytus įrodymus, kurių jis pats negali gauti.

9.3. Teismas atsakovo prašymų – kviesti liudyti atsakovo (duomenys neskelbtini) R. Š. ir ieškovo (duomenys neskelbtini) V. G., išreikalauti iš ieškovo vadovės V. G. pas atsakovą neišlikusį elektroninį susirašinėjimą tarp ieškovo ir atsakovo - neišsprendė.

9.4. Sprendime už akių ir skundžiamoje nutartyje buvo vertinami tik ieškovui palankūs įrodymai ir visiškai nevertinamas ieškovui nepalankus atsakovo 2015 m. kovo 17 d. atsakymas į 2015 m. kovo 2 d. pretenziją. Nepagrįstai sureikšminama PVM sąskaitos-faktūros reikšmė.

9.5. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, jog atitinkamomis sąlygomis priimtas sprendimas už akių pažeidžia atsakovo teisę į tinkamą procesą ir su šia teise susijusius procesinius principus.

9.6. Teismas bandė įteikti procesinius dokumentus atsakovui iš viso tik 5 kalendorines dienas. Kiti CPK 117 str. numatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai nebuvo pasitelkti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl galimybės priimti sprendimą už akių

12. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

13. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).

14. CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

15. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bandė įteikti procesinius dokumentus atsakovui iš viso tik 5 kalendorines dienas, o kiti CPK 117 str. numatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai nebuvo pasitelkti. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. CPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo registruota buveinės vieta yra Pramonės g. 97, Vilnius. Šiuo adresu pirmosios instancijos teismas ir siuntė atsakovui visus procesinius dokumentus, tačiau jie grįždavo neįteikti, su nuoroda „nežinomas“. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui tenka pareiga pasirūpinti, kad Juridinių asmenų registre nurodytu adresu dokumentai būtų įteikiami arba nurodyti tą juridinio asmens buveinės adresą, kuriuo faktiškai galima įteikti dokumentus.

19. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai teismui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų juridiniam asmeniui, teismas turi (pakartotinai) išsiųsti procesinius dokumentus juridinio asmens buveinės adresu ir laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, du kartus išsiuntęs procesinius dokumentus atsakovo buveinės adresu, teisingai sprendė, kad atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, procesinius teismo dokumentus siuntė ir įteikė tinkamai.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo

20. Kitas sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindas – sprendimo už akių pagrįstumas. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime už akių ir skundžiamoje nutartyje vertino tik ieškovui palankius įrodymus ir visiškai nevertino ieškovui nepalankaus atsakovo 2015 m. kovo 17 d. atsakymo į 2015 m. kovo 2 d. pretenziją. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys.

23. Iš 2015-08-03 sprendimo už akių matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus prie ieškinio dėl skolos priteisimo pateiktus įrodymus, tame tarpe ir apelianto minimą 2015 m. kovo 17 d. atsakymą į 2015 m. kovo 2 d. pretenziją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalį skolos atsakovas sumokėjo 2015-02-23 pervesdamas į ieškovo sąskaitą 150,00 Eur, o likusią skolos dalį atsisakė sumokėti, nurodydamas, kokiais įrodymais remiasi, darydamas tokią išvadą, t. y. 24,25,26-27,28,29 bylos lapai. Iš jų 26-27 yra minimas atsakovo atsakymas.

24. Ta aplinkybė, kad vienos pusės pateiktais įrodymais buvo remtasi, o kitos pusės įrodymai pripažinti nepagrindžiančiais šalies tvirtinamų aplinkybių, nesudaro pagrindo išvadai, jog įrodymų formalus vertinimas nebuvo atliktas. CPK 388 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga panaikinti sprendimą už akių, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime akcentuota, kad teismo sprendimo už akių neperžiūrėjimas neatitinka Konstitucijos, kai yra pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas procesiniuose dokumentuose vertino pareiškime nurodytus atsakovo duomenis, keliančius abejonių dėl sprendime už akių padarytų išvadų, ir argumentavo, kad atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai nenuneigia teismo sprendime už akių nustatytų aplinkybių. Pagal bylos aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai patvirtintų akivaizdų teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, o iškilusias abejones dėl bylos aplinkybių, įrodymų prieštaravimus teismas įvertino ir aptarė.

25. Atsakovas buvo pareiškęs prašymus kviesti liudyti atsakovo (duomenys neskelbtini) R. Š. ir ieškovo (duomenys neskelbtini) V. G., išreikalauti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) V. G. pas atsakovą neišlikusį elektroninį susirašinėjimą tarp ieškovo ir atsakovo. Tačiau pirmosios instancijos teismui pakartotinai išnagrinėjus bylos medžiagą ir nusprendus, jog atsakovo pareiškime nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, nebuvo pagrindo teismui spręsti dėl liudytojų iškvietimo bei papildomų įrodymų išreikalavimo.

26. Taip pat pažymėtina, kad įrodinėjant tam tikras konkrečias civilinės bylos aplinkybes, būtina naudoti įstatymų tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones (CPK 177 str. 4 d.). Tokie atvejai nurodyti ir CPK, ir kitų įstatymų normose. Atsakovas yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jis savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taigi pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytus argumentus dėl skolos dydžio atsakovas privalėjo įrodinėti buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų teismui nepateikė.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo skolos ieškovui, nėra nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo 2015 m. kovo 17 d. atsakyme į 2015 m. kovo 2 d. pretenziją minimų galimų atsakovo nuostolių dėl ieškovo pateiktų prekių kokybės. Pažymėtina, jog atsakovas turi teisę kreiptis į teismą` atskiru ieškiniu ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

28. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.