Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo KB „Inovesta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios V. G. įmonės „Goldveka“ ieškinį atsakovui KB „Inovesta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-03 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo KB „Inovesta“, ieškovui bankrutavusiai V. G. įmonei „Goldveka“, 5925,03 Eur skolą su palūkanomis, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 5925,03 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-06-17 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės 133,00 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 288 str. 4 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina priimtą sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jei konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškimas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės gali būti tenkintinas tik pasyviajai šaliai įrodžius abi LR CPK 287 str. 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes.

Sutinkamai su LR CPK 285 straipsniu sprendimo už akių priėmimui reikalingos kelios sąlygos: turi būti konstatuotas šalies nesirūpinimas proceso skatinimu, tai yra atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikia atsiliepimo į ieškinį, nors jam yra tinkamai įteiktas ieškinys. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad yra įstatyme numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti. Todėl teismas nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo įvertina visus su jo pareiškimu susijusius argumentus.

Kaip žinoma, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtina nurodyti aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, sprendimas už akių yra nepagrįstas bei neteisėtas, pridėti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, be to, būtina pagrįsti tai, jog pareiškėjo procesinių dokumentų nepateikimas buvo nulemtas svarbių priežasčių. Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių nagrinėja tik tas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo atsiliepimo nepateikimą bei priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą, tai yra teismas nagrinėja prašymus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik šiose ribose (LR CPK 288 str.). Taip pat teismas gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nagrinėti ne visą bylą iš naujo, o tik tas aplinkybes, kurias nurodo atsakovas, ir tuos atsakovo argumentus, kuriais jis grindžia teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą (LR CPK 288 str.).

Nagrinėjamu atveju, teismas dar kartą analizuoja tuos atsakovo pareiškimo motyvus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui, atsižvelgiant į šalių teisinius santykius ir juos reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 263 str. 1 d.).

Dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių.

Kaip minėta, viena iš būtinų sprendimo už akių priėmimo sąlygų yra šalies nesirūpinimas proceso eiga, kai šalis nepateikia atsiliepimo į ieškinį, nors jam yra tinkamai įteiktas ieškinys. Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad yra visos sąlygos sprendimui už akių priimti - atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais atsakovui įteiktas tinkamai (LR CPK 123 str. 3 d., 4 d.), yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių.

Pareiškimu atsakovas skundžia teismo išvadas, susijusias su jo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastimis. Nurodo, kad negavo teismo dokumentų ir nežinojo apie bylą.

Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus ir sprendžia, jog teismas atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, procesinius teismo dokumentus siuntė ir įteikė tinkamai, vadovaujantis civilinio proceso normomis, reguliuojančiomis dokumentų įteikimą juridiniams asmenims (LR CPK 123 str. 3 d. 4 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo oficiali registruota buveinės vieta yra Pramonės g. 97, Vilnius (35 b. l.). Taigi procesiniai dokumentai jam ir buvo siunčiami šiuo adresu laikantis proceso normų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims. Pagal LR CK 2.66 straipsnio trečiąją dalį, juridiniai asmenys privalo įregistruoti visus duomenų pasikeitimus, tame tarpe ir buveinės adreso pasikeitimą. Atsakovui juridinių asmenų registre nurodžius savo buveinės adresą, teismui nekilo abejonių dėl adreso netikslumo, procesiniai ieškovo ir teismo dokumentai, išsiųsti paties atsakovo įregistruotu adresu, laikomi išsiųstais tinkamai bei įteiktais tinkamai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų asmenų laikas bei trikdomas teismo darbas, kiekvienas asmuo privalo sąžiningai naudotis savo teisėmis (LR CPK 42 str. 5 d., Konstitucijos 28 str.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu, nes tai yra tam tikra procesinio poveikio priemonė šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Teismo nuomone, įvertinus anksčiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes bei šaliai tenkančią informavimo pareigą, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos atsakovo teisės (LR CPK 185 str.). Vien formali aplinkybė, jog nusiuntus procesinį dokumentą atsakovo nurodytu adresu, jis nebuvo įteiktas asmeniškai atsakovo darbuotojui, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir konstatuoti buvus atsakovo teisių pažeidimą. Priešinga išvada prieštarautų sąžiningumo, protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams (LR CPK 3, 7 str.).

Remdamasis paminėtu, teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime už akių teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl sprendimo už akių priėmimas neprieštarauja LR CPK 285 straipsnio nuostatoms (LR CPK 185 str.).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendžia, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra - laiko, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos LR CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, dėl sprendimo už akių neteisėtumo bei nepagrįstumo pareiškimą grindžia keliomis aplinkybėmis.

Pirma, anot atsakovo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame netinkamai atliktas formalus pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimas, o būtent, - teismas nevertino atsakovo 2015-03-17 atsakymo į 2015-03-02 pretenziją (26 b. l.), kuriame nurodytos atsakovo nesutikimo su ieškovo reikalavimais priežastys – anot atsakovo, šalys buvo susitarusios, kad atsakovas sumoka ieškovui už darbo rūbus po to, kai juos parduoda ir ieškovo pristatyti darbo rūbai neatitiko šalių sutartos kokybės /asortimento (rūbų dydžių). Nurodė, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu, todėl būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus, kuriuos teismo posėdyje galėtų išsamiai paaiškinti tik įmonių vadovai.

Abi šalys nurodo, kad rašytinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovas teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tarp šalių įvykusį prekių pardavimo sandorį, tai yra - kad prekės buvo perduotos, priimtos, tačiau už jas nebuvo pilnai atsiskaityta. Atsakovas priėmė prekes pagal 2014-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą, nereiškė dėl prekių jokių pretenzijų, dalinai atsiskaitė už prekes, todėl darytina išvada, kad prekės buvo pateiktos tokios, kokių atsakovas pageidavo.

Antra, atsakovas nurodo, kad buvo parengtas prekių pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kurio šalys nepasirašė, ir tame projekte nurodyta, kad atsiskaitymas už prekes bus vykdomas tik po prekių perpardavimo. Šis argumentas teismo vertintinas kaip nepagrįstas, minimo sutarties projekto data (2014-12-14) chronologiškai prasilenkia su įvykusiu prekių pirkimu-pardavimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad tokia sutartis šalių buvo pasirašyta, atvirkščiai – abi šalys teigia, kad rašytinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo, taip pat byloje nėra duomenų, kad rašytine forma būtų tartasi dėl prekių asortimento.

Teismui priėmus byloje atsakovo pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovui buvo suteikta galimybė paneigti ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo, todėl negali būti atsižvelgta į jo argumentus, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas priimto sprendimo už akių peržiūrėjimui.

Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovo pareiškime nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (LR CPK 185 str.). Pagal LR CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (LR CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieškinį, tokį ieškinį sprendimu už akių būtina atmesti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių, teismas, priimdamas šį sprendimą, ištyrė byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (LR CPK 178, 185 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas negali konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo prašymas dėl 2015-08-03 sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 str. 3 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

Atsakovo KB „Inovesta“ pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.