Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Č. kreipėsi į antstolę E. M. su skundu dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0009/15/04797, dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0009/15/04797. Skundą grindžia tuo, kad, pirma, teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Antra, vykdymo procese turi būti gerbiami ir skolininko interesai.

Antstolė 2016-07-05 patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. S3f-29338 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės procesinių veiksmų ir 2016-07-07 lydraščiu dėl vykdomosios bylos pateikimo Nr. 0009/15/04797/S3f-29516 persiuntė vykdomąją bylą Nr. 0009/15/04797 su vykdomuoju dokumentu, A. Č. skundą ir patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

Dėl vykdomojo ir vykdytino dokumento vykdymo Lietuvos Respublikoje

Iš vykdomosios bylos Nr. 0009/15/04797 nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2015 m. spalio 19 d. pažymą, išduotą pagal 2003 m. lapkričio 27 d Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 42 straipsnio I dalyje, dėl vaiko A. S. (C.), gim. (duomenys neskelbtini), grąžinimo išieškotojai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai – reglamentai tapo privalomi ir taikomi visuotinai. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad šio reglamento 40 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas vaiko sugrąžinimas, pareikalautas valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu, yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimu kilmės valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį.

Kad Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2015 m. spalio 19 d. pažyma – vykdomasis dokumentas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtina ir nacionaliniai teisės aktai. Nuo 2008 m. lapkričio 13 d. su civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktų įgyvendinimu susijusius klausimus reglamentuoja įstatymas Nr. X-1809 (Žin., 2008, Nr. 137-5366). Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. O 2 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti pažymėjimai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 41 ir 42 straipsniuose, yra vykdomieji dokumentai.

Antstolio veiklą, be kitų teisės aktų, reglamentuoja ir Antstolių įstatymas, kurio 26 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus ar atlikti kitas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas funkcijas, vykdytinas jo veiklos teritorijoje, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2-1025-922/2015) A. Č. ieškinį atsisakė priimti, dėl (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. Č. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21-1022/2016, civilinę bylą nutraukė, iškeltą pagal A. Č. ieškinį dėl jo ir atsakovės E. S. nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės. Teismas pažymėjo, jog Anglijos ir Velso Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismas 2015-07-08 įvykusiame privačiame posėdyje byloje Nr. FD15P00124 jau nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimęs A. S. nuolat gyvena Anglijoje ir Velse ir toliau lieka nuolat gyventi Anglijoje ir Velse, o nurodytas teismas turi jurisdikciją bylai dėl tėvų pareigų ir atsisako perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos teismams. Pagal Reglamento 17 straipsnį, jeigu valstybės narės teisme iškeliama byla, kurią nagrinėti pagal šį Reglamentą jurisdikciją turi ne jis, o kitos valstybės narės teismas, pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva pareiškia, kad jurisdikcijos neturi. Reglamento 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, ir, jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai, o tokiu atveju šalis, kuri kreipėsi į teismą, kuriame buvo vėliau iškelta byla, gali tą ieškinį pateikti pirmajam teismui (lis pendens doktrina). Siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu, tarptautiniame civiliniame procese yra nustatytas lis pendens institutas. Tai reiškia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą, į vykdomojoje byloje Nr. 0009/15/04797, esančius dokumentus, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikoje nagrinėta byla, kuri nutraukta lis pendens instituto pagrindu, ir skolininko motyvai, kad vaiko interesus atitinka gyvenimas su tėvu bei vaiko prioritetiniai interesai, nesudaro teisinio pagrindo nevykdyti Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2015 m. spalio 19 d. pažymos, kuri yra vykdomasis ir vykdytinas dokumentas.

Teismas pažymi, kad A. Č. argumentas, kad nepilnamečio vaiko interesus atitiks, vaiko gyvenimas su tėvu, – subjektyvi skolininko nuomonė.

A. Č. išaiškintina, kad visi argumentai, susiję su nagrinėjama byla, – pateiktini teismui, nagrinėjančiam jo ginčą dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, tai yra Jungtinės Karalystės Aukštesniojo teisingumo teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 510–513 straips­niais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/15/04797 grąžinti antstolei E. M..

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per nu­tartį priėmusį teismą.