Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo UAB „CTLF“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas yra Valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Vėtros g. 8, Klaipėdoje nuomininkas iki 2081-05-26 pagal 2003-05-26 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2003-0077. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas 1914,75 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016-2017 metus.

Atsakovui buveinės adresu siųsti procesiniai dokumentai įteikti 2018-11-15 tinkamai CPK 123 str. nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atsakovas UAB „CTLF“ 2003-05-26 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2003-0077. Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018). Žemės nuomos mokestis yra apskaičiuojamas nuo žemės vertės pagal nustatytą tarifą, kurie nurodyti Žemės nuomos mokesčio deklaracijoje. Remiantis Deklaracijos (AAA00015816) ir 2018-10-25 Mokesčių mokėtojo kortelės duomenimis atsakovo UAB „CTLF“ nepriemoka (skola) už valstybinės žemės nuomą sudaro 1914,75 Eur. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovas pareigos mokėti žemės nuomos mokestį įstatymuose ir sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nevykdė, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo1914,75 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6. 552 straipsnio 2 dalis).

Dėl delspinigių

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2–14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 55, 55.1 ir 55.2 p. nustatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, pradedant juos skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytas aktualus delspinigių dydis yra 0,03 proc. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 103,39 Eur delspinigių už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, praleido teisės aktais nustatytus žemės nuomos mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 103,39 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos už žemės nuomą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 2018,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p., pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtinas 45,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „CTLF“, j. a. k. 302522384, ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710823, naudai 1914,75 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiolika Eur 75 ct) skolos, 103,39 Eur (vieną šimtą tris Eur 39 ct) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nuo priteistos 2018,14 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „CTLF“, j. a. k. 302522384, valstybės naudai 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ir 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.