- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-729-125/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02017-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- asociacijai „Lamatos žemė“
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ dėl atleidimų iš darbo pripažinimo neteisėtais, įsakymų panaikinimo, kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priešieškinį ieškovei E. G., trečiajam asmeniui R. B. dėl pareigybės įsteigimo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos 2012-10-22 atleidimą iš strategijos vadovės pareigų, kaip drausminę nuobaudą, neteisėtu, panaikinti atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ 2012 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-6 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo E. G. skyrimo“, grąžinti ją į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovės pareigas, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį – po 4181 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį - už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ieškovė prašė pripažinti neteisėtu terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01, su ja sudarytos 2011-02-28, nutraukimą, negrąžinti jos į projektų vadovės pareigas, bet priteisti iš atsakovės 7368,40 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-08-01 iki 2012-10-22, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – po 1973,68 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3947,36 Lt (su mokesčiais) išeitinę išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad asociacijos „Lamatos žemė” pirmininko V. L. 2012-10-22 įsakymu Nr. P6 jai, kaip strategijos vadovei, buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2012-03-14 audito išvada, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštu, 2012-07-12 atsakovės pirmininko prašymu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir 2012-10-16 ieškovės pasiaiškinimu, atsižvelgiant į tai, jog ji, kaip asociacijos „Lamatos žemė” vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse” vadovė, nevykdė/netinkamai vykdė darbuotojo pareigas. V. L. padarė išvadą, kad ji, kaip vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse” vadovė, netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas Pareigybės aprašyme, DK bei kituose teisės norminiuose aktuose, dėl to buvo padaryti audito išvadoje konstatuoti pažeidimai. Priėmus ginčijamą įsakymą, ji iš darbdavio atstovų sužinojo, kad ji buvo atleista ir iš asociacijos projektų vadovės pareigų, kurias ėjo 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS. 13/01 pagrindu. Šios darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2012-07-31. Tačiau tą dieną ji dėl ligos buvo laikinai nedarbinga. Nei nedarbingumo laikotarpiu, nei pirmą darbo dieną jam pasibaigus (2012-10-16) ar ginčijamo įsakymo priėmimo dieną (2012-10-22) ji nebuvo įstatymų nustatyta tvarka informuota apie šios darbo sutarties pasibaigimą. DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas įpareigojimas darbdaviui įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir draudimas atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 str. 1 d. nustatytus atvejus. Atsakovė, vadovaudamasi teisės normomis bei teismų praktika, turėjo ieškovės atleidimo iš darbo datą nukelti į pirmą darbo dieną, kurią ieškovė sugrįš į darbą po laikino nedarbingumo, šiuo atveju - į 2012-10-16. Tačiau atsakovė iš darbo ją atleido laikino nedarbingumo metu, apie darbo sutarties nutraukimą jos neinformavo. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti, laikant, kad 2011-02-28 terminuota darbo sutartis Nr. DS. 13/01 yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 dalį, o atleidimo diena yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Priimdamas ginčijamą įsakymą ir paskirdamas jai drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, darbdavys vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2012-03-14 audito išvadoje Nr. 10AT-2 (7.25) konstatuotais veiklos pažeidimais, tačiau visi audito išvadoje nurodyti teisiniai veiksmai buvo atlikti jos, kaip asociacijos „Lamatos žemė” pirmininkės, vardu. Mano, kad ji nebuvo tinkamas drausminės atsakomybės subjektas. Nurodė, kad už audito konstatuotus pažeidimus turėjo būti nubausti ir kiti asociacijos darbuotojai, kurie rengė tirtus dokumentus. Atsakovė praleido DK 241 straipsnyje nustatytus drausminių nuobaudų skyrimo terminus, nes audito išvados buvo parengtos 2012-03-14, tada darbdaviui ir paaiškėjo audito išvadoje nurodyti pažeidimai. Taigi drausminės nuobaudos terminas suėjo 2012-04-14. Atsižvelgiant į tai, kad ji atostogavo ir sirgo nuo 2012-04-02 iki 2012-06-29, nuobaudos skyrimo terminas prasitęsė ir baigėsi 2012-07-14. Tačiau iki nurodyto termino drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija parengė Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties “LEADER metodo įgyvendinimas” priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas”, atrankos taisyklių pakeitimus, nes, atlikusi auditą, Žemės ūkio ministerija pastebėjo, jog nustatytų pažeidimų atsiradimo priežastys yra ne asociacijos pirmininkės neteisėti veiksmai, o detalaus reglamentavimo stoka, neaiškumai dėl to, kokios išlaidos pripažįstamos tinkamomis, per menkas asociacijos valdybos vaidmuo priimant sprendimus dėl tam tikrų išlaidų darymo ir pan..
Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė pripažinti projektų vadovės pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ bei 2011-02-28 darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą su ieškove E. G., neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, priteisti iš ieškovės E. G. 128393,50 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad projektų vadovės pareigybės įsteigimas ir darbo sutarties sudarymas su ieškove buvo neteisėtas, nes pareigybė įsteigta pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, atsakovės įstatuose įtvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis atsakovės įstatų 58 p., asociacijos pirmininkas yra vienasmenis atsakovės valdymo organas. Atsakovės 2004 m. liepos 22 d. vykusiame steigiamajame susirinkime ieškovė buvo išrinkta atsakovės vienasmeniu valdymo organu - pirmininke, pavedant jai atlikti finansines operacijas, tvarkyti pavedimus, išimti grynuosius pinigus, pasirašinėti ant bankinių dokumentų ir t.t. Pagal atsakovės įstatų 54 punktą, atsakovės valdyba tvirtina atsakovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, nustato pareigybinį atlyginimą pirmininkui, samdo revizorių (auditorių). Nei 2009 m. birželio 16 d. vykusiame atsakovės valdybos posėdyje, nei vėlesniuose atsakovės valdybos posėdžiuose nebuvo priimtas sprendimas patvirtinti naują - projektų vadovo pareigybę. Ieškovė be valdybos sutikimo įkūrė naują projektų vadovės pareigybę, ir su ja atsakovės pirmininko pavaduotojas sudarė darbo sutartį Nr. DS.13/01. Ieškovė, neteisėtai įsteigusi pareigybę ir sudariusi darbo sutartį, iš atsakovės neteisėtai gavo 20686,98 Lt dydžio pinigų sumą, o skaičiuojant kartu su atsakovės sumokėtais mokesčiais dėl neteisėto ieškovės elgesio atsakovė patyrė 35784,43 Lt dydžio žalą. Žemės ūkio ministerija, atlikusi tyrimą, 2012 m. kovo 14 d. audito išvadoje nusprendė atsakovę įtraukti į padidintos rizikos gavėjų grupę bei vykdyti kitų atsakovės projektų nuolatinę kontrolę ir patikras vietoje. Po išvados atsakovė iš Agentūros gavo ne vieną raštą, kuriuose nurodyti dėl ieškovės netinkamo pareigų atlikimo padaryti pažeidimai bei pinigų sumos, kurios atsakovei nebus kompensuojamos. Atsakovės patirta žala, kuri kilo atsisakius kompensuoti atsakovės išlaidas dėl ieškovės kaltės, sudaro 92609,07 Lt. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės nurodytą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: nuo jos sudarymo momento pripažino negaliojančia 2011-02-28 darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės, o projektų vadovo pareigybę – įsteigta neteisėtai, taip pat atsakovei iš ieškovės priteisė 128393,50 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ ieškovę E. G. atleido iš strategijos vadovės pareigų, nepažeisdama darbo įstatymų nuostatų. Teismas laiko, kad termino skirti ieškovei drausminę nuobaudą pradžia yra 2012-04-03, nes tą dieną įvykus neeiliniam visuotiniam asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkimui, asociacijos nariai buvo supažindinti su ŽŪM Vidaus audito departamento išvada, jo dalyviai nutarė atšaukti asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkę E. G. iš šių pareigų, nauju pirmininku išrinktas V. L.. Laikytina, kad šią dieną asociacijos visuotinis narių susirinkimas, kaip kolegialus asociacijos valdymo organas, sužinojo apie ieškovės darbo drausmės pažeidimus. LR DK 240 str. 1 d. nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šis reikalavimas buvo įvykdytas. Pagal DK 241 str. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, komandiruotės ar atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nepraleido terminų skirti nuobaudą ieškovei, kadangi ieškovė nuo 2012-04-03 iki atleidimo dienos – 2012-10-23 sirgo 173 dienas, o 1 mėnesio terminas, išskaičiavus ieškovės sirgimo dienas, suėjo 2012-10-23, t.y. jos atleidimo iš darbo dieną, įsakymas priimtas 2012-10-22. Atsižvelgiant į tai, kad darbo drausmės pažeidimas buvo nustatytas atliekant auditą, konstatuotina, kad ieškovės pažeidimai, nurodyti įsakyme, kaip atleidimo pagrindas, padaryti,nepraėjus 2 metams. Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad ji nebuvo tinkamas atleidimo subjektas, kadangi ji pasirašinėjo dokumentus kaip asociacijos pirmininkė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, būdama ir asociacijos pirmininke ir strategijos vadove, atliko tapačias funkcijas, todėl ji buvo tinkamas subjektas. Ieškovės netinkamą pareigų atlikimą, remiantis audito išvada, galima laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes nustatytus pažeidimus galima traktuoti kaip ieškovės DK 235 str. 2 d. 4 p. numatytą pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. Nors atsakovė įsakyme tiksliai nekonkretizavo ieškovės padaryto šiurkštaus pažeidimo, tačiau iš esmės rėmėsi audito išvadoje nustatytais pažeidimais ir nurodė tinkamą atleidimo iš darbo pagrindą. Asociacijos pirmininkas, atleisdamas ieškovę iš darbo, gavo asociacijos valdybos pritarimą. Taigi įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atleido ieškovę iš strategijos vadovės pareigų. Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausus kaip liudytojus asociacijos administracijoje dirbusius asmenis, taip pat asociacijoje esančius ar buvusius valdybos narius, nenustatyta duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į valdybą dėl projekto vadovės pareigybės įsteigimo, sutarties su ja sudarymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė, nesilaikydama asociacijos įstatuose nurodyto reikalavimo kreiptis į asociacijos valdybą dėl naujos projekto vadovo pareigybės įsteigimo, pasinaudodama savo, kaip asociacijos pirmininkės, užimama padėtimi, apgavo asociacijos pirmininkės pavaduotoją R. B., kad šis pasirašytų su ja darbo sutartį dėl jos priėmimo į projekto vadovės pareigas. Kadangi ši sutartis sudaryta nesilaikant asociacijos įstatų 54 p. reikalavimų, laikytina, kad ji yra negaliojanti nuo jos sudarymo datos, t.y. nuo 2011-02-28, o projektų vadovo pareigybė įsteigta neteisėtai. Dėl šių aplinkybių ieškovė privalo grąžinti atsakovei visas pinigines sumas, gautas pagal šią darbo sutartį, t.y. 20686,98 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012-08-09 rašto Nr. BRK-(3.239)-7188 matyti, kad pagal asociacijos 2012-01-20, 2010-02-18, 2011-01-17 mokėjimo prašymus Nr. VPSI-3-08-02-MP005, Nr. VPSI-3-08-02-MP002, Nr. VPSI-3-08-02-MP004, pateiktus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Iš viso asociacijai nekompensuota 92609,07 Lt turėtų išlaidų. Teismo nuomone, ieškovės kaltė ir neteisėti veiksmai yra įrodyti 2012-03-14 LR ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvada Nr. 10AT-2(7.25), kurioje konkrečiai išvardinti visi ieškovės padaryti teisės pažeidimai. Ieškovė E. G., būdama asociacijos pirmininke, netinkamai vykdė veiklą, pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, skyrė lėšas asociacijos administracijoje nedirbusiam B. G., siuntė jį į konferenciją, mokėjo už jam suteiktas ryšio paslaugas. Liudytojai – asociacijos administracijos darbuotojai parodė, kad visas viešųjų pirkimų sutartis sudarinėjo, kontroliavo, pasirašė, koregavo ieškovė, jie atliko tik techninį darbą ir tik jos nurodymu taisė ar koregavo šias sutartis. Mokėjimo prašymus dėl paramos pinigų skyrimo su pridėtais turėtų išlaidų pagrindimo dokumentais pasirašydavo pirmininkė ir ji buvo atsakinga, kad turėtos išlaidos būtų tinkamos ir pagrįstos. Ieškovė neįrodė, kad audito išvadoje nustatytus įstatymų pažeidimus padarė kiti asmenys. Dėl netinkamo ieškovės pareigų vykdymo asociacija patyrė žalą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 128393,50 Lt žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas nevertino, ar atsakovės pirmininko pareigos pagal įstatus ir strategijos projekto funkcijos pagal pareigines instrukcijas yra identiškos. Kadangi funkcijos nesutampa, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turėjo atsakyti už tuos pačius pažeidimus tiek kaip pirmininkė, tiek kaip strategijos vadovė. Apie 2012-03-14 audito išvadas atsakovei tapo žinoma anksčiau nei teigiama sprendime, t.y. vėliausiai 2012-03-16, kai ŽŪM įvyko susitikimas dėl audito išvados, taigi akivaizdu, jog atsakovė praleido 1 mėnesio terminą nuobaudai skirti. DK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas yra siejamas su faktine pažeidimo padarymo data, o dauguma pažeidimų, už kuriuos ieškovei skirta drausminė nuobauda, padaryti daugiau nei prieš 2 metus iki įsakymo priėmimo. Ieškovės teigimu, nei vienas iš audito išvadoje nurodytų pažeidimų negali būti kvalifikuotas kaip pažeidimas, kurį ieškovė neva padarė dėl asmeninių paskatų ar siekdama naudos sau. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl to, jog terminuota darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta jos laikinojo nedarbingumo metu. Teismas, pažeisdamas DK nuostatas, nusprendė tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti darbo sutartį negaliojančia. DK 139 straipsnyje numatyta, jog darbo sutartis nutraukiama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir negalima šių draudimų pašalinti. CK nuostatos darbo sutarties pripažinimui negaliojančia netaikomos. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, jog darbo sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes tai, kad valdyba turi patvirtinti pareigybę, yra numatyta ne įstatyme, o atsakovės veiklą reglamentuojančiame dokumente, taigi nagrinėjamu atveju nėra prieštaravimo įstatymo imperatyvams. Daugumai valdybos narių iš pat pradžių buvo žinoma apie darbo sutarties sudarymą ir nei vienas iš valdybos narių nekėlė klausimo dėl šios projektų vadovo pareigybės ir darbo sutarties teisėtumo. Be to, netinkamas šalių darbo susitarimo įforminimas nedaro tokio susitarimo negaliojančiu, o tik sukuria darbdaviui pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį. Darbo teisėje restitucija negalima, todėl darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ne nuo jos sudarymo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, taip pat ir darbo užmokestis, išmokėtas pagal negaliojančia pripažinta darbo sutartį, negali būti laikomas darbdavio patirta žala. Teismas, spręsdamas priešieškinio tenkinimo ir žalos atlyginimo klausimą, turėjo vadovautis Darbo kodekso normomis, nustatančiomis materialinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Ieškovė nurodo, jog ji nebuvo vienintelė atsakinga už tinkamą viešųjų pirkimų organizavimą, komandiruočių įforminimą ir t.t. Buvo sukurta visa administracinė struktūra, funkcijos ir atsakomybė buvo paskirstyta keliems darbuotojoms, todėl teismas turėjo aiškintis, kaip konkrečiai pasireiškė būtent ieškovės neteisėti veiksmai. Teismas turėjo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju atsakomybei atsirasti ir taikyti egzistuoja ieškovės kaltė. Nagrinėjamu atveju dėl susidariusios situacijos kalti taip pat ir kiti darbuotojai. Atsakovės įvardijama žala negali būti pripažinta žala, o yra tiesiog veiklos metu patirtos normalios ir pagrįstos išlaidos. Atsakovė lėšų veiklai vykdyti gauna iš įvairių šaltinių, todėl išlaidos, kurių nedengia Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM, gali būti dengiamos iš kitų lėšų ir negali būti pripažintos žala vien dėl to, kad institucija atsisakė jas kompensuoti. Pagal DK 254 straipsnio nuostatas darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau nei trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, kai su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Be to, teismas nepagrįstai nepasinaudojo DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise sumažinti atlygintinos žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog juridinio asmens vadovo atšaukimas pastarajam praradus pasitikėjimą nėra atsakomybės rūšis ar nuobauda. Apeliantė atšaukta iš pirmininkės pareigų ne tik dėl pažeidimų, nurodytų audito išvadoje, bet ir paaiškėjus, jog ji nesugeba tinkamai organizuoti ir koordinuoti asociacijos veiklos. Tuo tarpu nuobauda jai, kaip strategijos vadovei, skirta tik už pažeidimus, kuriuos ji atliko kaip strategijos vadovė. Teismas pagrįstai nusprendė, jog terminas drausminei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2012-04-03, nes tą dieną įvyko neeilinis visuotinis asociacijos susirinkimas, nariai buvo supažindinti su audito išvada, ieškovė atšaukta iš asociacijos pirmininkės pareigų, paskirtas naujas pirmininkas. Visi strategijos vadovės padaryti pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, todėl asociacija tiek už bet kurį vieną iš jų, tiek už visus turėjo teisę taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstai pagal analogiją taikė Civilinio kodekso nuostatas. Ši teismo išvada atitinka Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Asociacija, priešingai nei teigia apeliantė, neprašė taikyti restitucijos, o prašė priteisti dėl neteisėto darbo sutarties sudarymo ir neteisėto pareigybės įsteigimo patirtą žalą: teismas priteisė žalą, taigi restitucija šiuo atveju nebuvo taikyta. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovė priešieškinio reikalavimą atlyginti žalą sutapatina su tais pačiais ieškovės kaltais veiksmais, kuriuos ji padarė vykdydama strategijos vadovės pareigas ir dėl kurių ji buvo atleista iš strategijos vadovės pareigų. Priešieškinio reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas ne audito išvada, o Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktu auditu ir po jo pateiktais raštais. Apeliantė, kaip asociacijos pirmininkė, atsako už visų asociacijos vykdytų projektų tinkamą įgyvendinimą, todėl priešieškinio reikalavimai susiję su keliais vykdytais projektais, o drausminė nuobauda ieškovei taikyta tik už tuos pažeidimus, kuriuos ji padarė kaip strategijos vadovė. Apeliantei buvo taikyta skirtingų rūšių teisinė atsakomybė: kaip strategijos vadovei – drausminė, kaip asociacijos pirmininkei – civilinė. Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, vadovo kaltė preziumuojama: apeliantė neįrodė, kad jo veiksmuose ar neveikime nėra kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Žemės ūkio ministerijos ar Nacionalinės mokėjimo agentūros konstatuoti pažeidimai nėra formalūs, nes tiek asociacijai, tiek kitam subjektui, vykdančiam Europos Sąjungos paramos lėšomis remiamus projektus, netinkamai įvykdžius pirkimus, taikomos sankcijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio, nes asociacija prašė priteisti lėšas, kurios būtinos projektams vykdyti. Lėšų neatgavus, asociacijai kiltų neigiamų pasekmių, nes ji yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio nuosavas lėšas sudaro tik nario mokestis, be to, asociacijos pažeistų teisių gynimas yra svarbus didelei visuomenės daliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog asociacija „Lamatos žemė“ su ieškove E. G. 2009-06-16 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01, kuria nuo 2009-06-17 iki 2014-06-16 priėmė ieškovę į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo pareigas, nustatant 4181 Lt mėnesio atlyginimą (tomas I, b.l. 21-22). Pagal 2011-02-28 terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą tarp asociacijos „Lamatos žemė“ ir ieškovės E. G., ieškovė nuo 2011-03-01 iki 2012-07-31 buvo priimta į darbą projektų vadove šių funkcijų vykdymui: koordinuoti, kontroliuoti, vykdyti tarptautinio ir tarpteritorinio projektų partnerių paiešką, projektų paraiškų parengimą, užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, organizuoti projektų įgyvendinimo viešinimą rajone, šalyje ir užsienyje, koordinuoti mokymo projekto „Šilutės rajono kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas ir bendruomeninio verslumo ugdymas“ biudžeto lėšų klausimus ir užtikrinti projekto sėkmingą įgyvendinimą, organizuoti jo vykdymo viešinimą rajone ir šalyje, nustatant 1973,68 Lt mėnesio darbo užmokestį. Šioje sutartyje nurodyta, kad sutartis DK 126 str. 1 d. pagrindu nutraukta 2012-07-31, suėjus darbo sutarties terminui, tai patvirtina 2012-07-31 atsakovės įsakymas Nr. P-4 (tomas III, b.l. 110-113, 118). Iš 2012-04-03 neeilinio visuotinio asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkimo protokolo matyti, kad asociacijos nariai buvo supažindinti su ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvada, susirinkimo dalyviai nutarė atšaukti asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkę E. G. iš šių pareigų, nauju pirmininku išrinktas V. L. (tomas V, b.l. 81-86). Iš asociacijos „Lamatos žemė“ 2012-10-22 pirmininko įsakymo Nr. P6 matyti, kad ieškovė E. G. iš strategijos vadovės pareigų atleista nuo 2012-10-23 LR DK 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodant, kad ieškovė E. G., kaip vietos plėtros strategijos vadovė, netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas pareigybės aprašyme, Darbo kodekso 228 straipsnyje, kituose teisės aktuose, įsakyme remtasi 2012-03-14 audito išvadoje Nr.10-AT-2(7.25) nurodytais pažeidimais. Prieš atleidžiant ieškovę iš darbo, asociacijos pirmininkas 2012-07-02 pateikė jai du paklausimus: dėl įstatų pažeidinėjimo ir dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo bei 2012-07-12 prašymą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, į kuriuos ieškovė atsakė 2012-07-05 paaiškinimais, o 2012-10-16 pateikė pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo (tomas I, b. l. 30-38). 2012-03-14 LR ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvadoje Nr. 10AT-2(7.25) nurodyti Šilutės rajono vietos veiklos grupės (toliau - Šilutės VVG)- asociacijos „Lamatos žemė“ veiklos pažeidimai, dėl kurių neužtikrinama kontrolės sistema bei kyla rizika neefektyviam Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų panaudojimui, nustatyta, kad netinkamai panaudota 162654,15 Lt Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys ES lėšų panaudojimą, viešieji pirkimai vykdomi, pažeidžiant teisės aktus, pažeidžiamos sutarčių, sudarytų tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM ir Šilutės VVG nuostatos, nurodyti konkretūs pažeidimai (tomas I, b.l. 155-181). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012-08-09 rašto Nr. BRK-(3.239)-7188 matyti, kad pagal asociacijos 2012-01-20, 2010-02-18, 2011-01-17 mokėjimo prašymus Nr. VPSI-3-08-02-MP005, Nr. VPSI-3-08-02-MP002, Nr. VPSI-3-08-02-MP004, pateiktus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP002 buvo pripažinta netinkama finansuoti 1914,68 Lt suma; pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP004 - 15467,18 Lt suma; pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02- 34010,19 Lt suma. Iš viso netinkama finansuoti buvo pripažinta 51392,05 Lt suma ir pagal paskutinį mokėjimo prašymą asociacijai numatyta pervesti sumažinta suma sudarė 259235,24 Lt (tomas II, b.l.12-14). Iš 2012-07-17 mokėjimo pavedimo Nr. 162241 matyti, kad asociacijai „Lamatos žemė“ buvo pervesta sumažinta paramos suma – 259235,24 Lt (tomas III, b. l. 96). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013-01-04 rašto Nr. BRK-(3.239)-69 matyti, kad pagal asociacijos 2012-10-01 mokėjimo prašymą Nr. 4PV-KL-10-1-003222-MP003, pateiktą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sritis „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pagal šį mokėjimo prašymą netinkama finansuoti buvo pripažinta 27067,08 Lt suma (tomas III, b. l. 126-127). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013-02-14 rašto Nr. BRK-(15.10)-1162 matyti, kad asociacijai bus taikomos 25 ir 10 procentų dydžio sankcijos (tomas III, b. l. 128). Iš prie priešieškinio pridėtos pažymos matyti, kad ieškovei E. G. pagal 2011-02-28 darbo sutartį sumokėta 20686,98 Lt darbo užmokesčio, su mokesčiais iš viso priskaičiuota 35784,43 Lt darbo užmokesčio (tomas III, b. l. 119). Iš atsakovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovė E. G. sirgo nuo 2012-04-10 iki 2012-06-29 ir nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 imtinai (tomas II, b. l. 73-79). Ieškovei nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. nebemokamas atlyginimas pagal II-ją darbo sutartį, su ja atsiskaityta atleidžiant iš darbo (tomas II, b. l. 80-90). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2012-10-22 atleidimą iš strategijos vadovės pareigų, kaip drausminę nuobaudą, neteisėtu, panaikinti atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ 2012 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-6 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo E. G. skyrimo“, grąžinti ją į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovės pareigas, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ieškovė prašė pripažinti neteisėtu terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01, su ja sudarytos 2011-02-28, nutraukimą, negrąžinti jos į projektų vadovės pareigas, bet priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinę išmoką. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti neteisėtu projektų vadovės pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ bei negaliojančia ab initio 2011-02-28 darbo sutartį Nr.DS.13/01, sudarytą su ieškove E. G., ir priteisti iš ieškovės E. G. 128393,50 Lt žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl draudimo du kartus bausti už tą patį nusižengimą
Ieškovė teigia, jog 2012-04-03 atsakovės valdybos sprendimu buvo atšaukta iš atsakovės pirmininkės pareigų, nes, eidama šias pareigas, padarė pažeidimus, nurodytus audito išvadoje, be to, ji buvo atleista iš strategijos pirmininkės pareigų, kurias ėjo darbo sutarties pagrindu. Iš strategijos pirmininkės pareigų ji atleista pagal DK 237 str. 1 d. 3 p. ir 136 str. 3 d. 2 p.. Įsakyme vėl nurodoma, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas, skiriamas už pažeidimus, nurodytus audito išvadoje. Tokiu būdu ieškovė du kartus nubausta už tą patį nusižengimą, ką draudžia Darbo kodeksas. Kolegija atmeta šį ieškovės teiginį kaip nepagrįstą. Iš 2012-10-22 Nr. 6 įsakymo dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo – E. G. skyrimo (tomas I, b.l. 25-26) turinio matyti, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei skirta dėl to, jog ji, kaip asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovė padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurie įsakyme konkretizuoti. Visi nurodyti pažeidimai susiję su ieškovės, kaip vietos plėtros strategijos vadovės veikla ir tinkamų projektų lėšų naudojimu, todėl teigtina, jog audito išvados pagrindu ieškovei drausminė nuobauda skirta už netinkamą vietos plėtros strategijos vadovės funkcijų atlikimą. Tuo tarpu iš asociacijos pirmininkės pareigų ji atšaukta 2012-04-03 vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Atleidimo iš asociacijos pirmininkės pareigų negalima laikyti baudimu už tą patį nusižengimą antrą kartą, nes vadovą, kaip vienasmenį juridinio asmens valdymo organą, ir juridinį asmenį sieja ypatingi pasitikėjimo santykiai. Pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas juridinio asmens organai saistomi sąžiningumo, protingumo, lojalumo, konfidencialumo, interesų konflikto vengimo ir turto atskyrimo pareigos. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkė, buvo saistoma ne tik bendro pobūdžio Civiliniame kodekse įtvirtintomis juridinio asmens organų narių pareigomis, bet ir asociacijos įstatuose įtvirtintomis pirmininko veiklos gairėmis (pvz. įstatų 60.1 punkte numatyta, jog asociacijos pirmininkas atsako už asociacijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą), pasitikėjimo praradimas dėl nelojalumo ar kompetencijos stokos yra pakankamas pagrindas atšaukti vadovą iš pareigų ir nelaikytinas drausmine nuobauda Darbo kodekso prasme. Nagrinėjamu atveju atsakovė, susipažinusi su audito išvadomis, turėjo pakankamą pagrindą suabejoti ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės patikimumu ir kompetencija, todėl ieškovės atšaukimas iš pirmininkės pareigų vertintinas labiau kaip juridinio asmens teisnumo įgyvendinimas, o ne kaip drausminė nuobauda Darbo kodekso prasme.
Dėl drausminės nuobaudos taikymo terminų
Ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo praleisti drausminės nuobaudos skyrimo terminai. DK 241 straipsnyje numatyta, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal straipsnio 2 dalį negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas drausminei nuobaudai paskirti nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2012-04-03, nes tą dieną įvyko neeilinis visuotinis asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkimas, kurio metu asociacijos nariai buvo supažindinti su ŽŪM Vidaus departamento išvada, buvo nutarta atšaukti asociacijos pirmininkę E. G. iš šių pareigų, o nauju pirmininku paskirtas V. L., kuris 2012-10-22 įsakymu Nr. 6 skyrė ieškovei drausminę nuobaudą. Ieškovė nurodo, jog apie audito išvadas atsakovės valdybai tapo žinoma anksčiau nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, t.y. vėliausiai 2012-03-16, kai ŽŪM įvyko susitikimas dėl audito išvados. Kolegija nesutinka su tokiu ieškovės nurodytu aplinkybių vertinimu, todėl kad drausminės nuobaudos skyrimo terminų pradžią reikėtų nustatinėti kartu įvertinant ir asociacijos organų kompetenciją nuobaudų skyrimo klausimu. Iš asociacijos įstatų 60.10 punkto matyti, jog nuobaudų skyrimo darbuotojams klausimas priskirtas asociacijos pirmininko kompetencijai. Dėl šios priežasties logiška daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju terminas drausminei nuobaudai skaičiuotinas nuo to momento, kai visuotinis akcininkų susirinkimas buvo supažindintas su audito išvadomis, atšaukė asociacijos pirmininkę iš pareigų ir paskyrė naują pirmininką, kuris 2012-10-22 įsakymu paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą. Iš atsakovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovė E. G. sirgo nuo 2012-04-10 iki 2012-06-29 ir nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 imtinai (tomas II, b. l. 73-79), kadangi laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, neįskaitomas į nuobaudos skyrimo terminą, laikytina, jog 1 mėnesio terminas nuobaudai skirti nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo.
Ieškovė taip pat nurodo, jog praleistas naikinamasis dviejų metų terminas, nes nuo kai kurių pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau nei dveji metai: 1) nuomos sutartis dėl automobilio Subaru buvo sudaryta anksčiau nei įvyko konkursas, taigi pažeidimas buvo padarytas 2010-09-01; 2) kelionė į Kroatiją-Austriją įvyko 2010-05-15-2010-05-23, todėl nuobauda už ją turėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2012-05-23. LR žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento audito išvadoje nurodoma, jog automobilio Subaru Outback Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis sudaryta 2010-09-01, t.y. anksčiau nei įvyko automobilio nuomos viešasis pirkimas (tomas I, b.l. 40). Ši nuomos sutartis buvo nutraukta tik atšaukus ieškovę iš asociacijos pirmininkės pareigų. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pažeidimo padarymo data laikytina nuomos sutarties sudarymo data - 2010-09-01, nurodytą pažeidimą kolegija vertina kaip tęstinio pobūdžio netinkamą automobilio naudojimo tvarkos pažeidimą, kuris buvo nutrauktas tik atšaukus ieškovę iš asociacijos pirmininkės pareigų, todėl laikytina, jog nuobauda dėl šio pažeidimo skirta nepraleidus dvejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos termino. Vadovaujantis tarp asociacijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009-07-30 pasirašytos sutarties 7.2 papunkčiu, mokėjimo prašymas už 2010 metus turi būti pateiktas iki 2011-01-20 (tomas I, b.l. 122). Taigi kvalifikacinės kelionės Kroatija-Austrija, vykusios 2010 m. gegužės 15-23 d., viešųjų pirkimų dokumentai turėjo būti pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki 2011-01-20. Šių dokumentų nustatytu terminu nepateikus, pažeidimo padarymo momentas skaičiuotinas nuo 2011-01-21, taigi drausminė nuobauda dėl šio dokumento skirta nepraleidus įstatymų nustatyto naikinamojo termino.
Be to, pažymėtina, jog drausminė nuobauda ieškovei skirta ne už pavienius pažeidimus, nuobaudoms už kuriuos skirti, ieškovės teigimu, pasibaigę Darbo kodekse nustatyti terminai, o už audito išvadoje nustatytų ieškovės, kaip vietos plėtros strategijos vadovės, pažeidimų visumą, dėl ko įsakyme dėl atleidimo iš darbo buvo konstatuota, jog ieškovė netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas pareigybės aprašyme, Darbo kodekse bei kituose teisės norminiuose aktuose.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei skirta nepraleidus Darbo kodekso numatytų terminų nuobaudoms skirti.
Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu
Kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog terminuota darbo sutartis, net ir suėjus joje numatytam terminui, negali būti nutraukta laikinojo darbuotojo nedarbingumo metu. Tačiau, kadangi šioje byloje taip pat kvestionuojamas šios terminuotos darbo sutarties teisėtumo klausimas, teismui nustačius, jog terminuota darbo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia, argumentas dėl sutarties nutraukimo laikinojo darbuotojo nedarbingumo metu neteks teisinės reikšmės, todėl teismas jo nevertins ir dėl jo nepasisakys.
Dėl terminuotos darbo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įsteigtos pareigybės neteisėtumo
Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė pripažinti projektų vadovės pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ bei 2011-02-28 darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą su ieškove E. G., neteisėtais ir negaliojančiais ab initio.
Tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar nurodytos sutarties pripažinimui negaliojančia teismas galėjo taikyti Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo institutą. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CK 1.78 – 1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ypatumus ir keitimo tvarką bei sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2009). Taigi ieškovės argumentas, jog nagrinėjamu atveju pripažįstant negaliojančia darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į projekto vadovės pareigas, netaikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios sandorų negaliojimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Asociacijos „Lamatos žemė“ įstatų 54 punkte numatyta, kad asociacijos valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Ieškovė, kaip asociacijos pirmininkė, yra saistoma pareigos savo veiklos metu vadovautis asociacijos įstatais. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, nustatė, jog ieškovė, nesilaikydama įstatuose nustatyto reikalavimo kreiptis į asociacijos valdybą dėl naujos projekto vadovo pareigybės įsteigimo, pasinaudodama užimama padėtimi, apgavo pirmininkės pavaduotoją, kad pasirašytų su ja darbo sutartį dėl ieškovės priėmimo į projekto vadovės pareigas. Teismas nurodytą sutartį, kaip prieštaraujančią asociacijos įstatams, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovė teigia, jog daugumai valdybos narių nuo pat pradžių buvo objektyviai žinoma apie darbo sutarties sudarymą. Kolegija nelaiko, jog šis argumentas yra pakankamas konstatuoti oficialų įstatuose numatytų pareigybės patvirtinimo procedūrų laikymąsi. Ieškovė, kaip asociacijos pirmininkė, pasirašydama su pirmininkės pavaduotoju darbo sutartį dėl jos priėmimo į projekto vadovės pareigas ir įžvelgdama šioje situacijoje galimą interesų konfliktą, turėjo inicijuoti tinkamą pareigybės įsteigimo įforminimą ir darbo sutarties sudarymo procedūrų užtikrinimą, tuo labiau, jog pagal įstatų nuostatas ji, kaip asociacijos pirmininkė, valdybai pritarus, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina ir skiria jiems nuobaudas. Kadangi ieškovė, pasinaudodama savo, kaip pirmininkės užimama padėtimi, inicijavo darbo sutarties su savimi sudarymą, nesilaikydama įstatuose numatytų procedūrų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą darbo sutartį, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog iš esmės restitucija darbo teisėje netaikoma. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ta aplinkybė, jog nauja pareigybė buvo įsteigta piktnaudžiaujant užimama padėtimi, savavališkai ir sąmoningai nesilaikant nustatytų naujos pareigybės steigimo procedūrų, be to, iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų galima spręsti, jog ieškovė, kaip projekto vadovė, jokių darbų neatliko, pati ieškovė 2013-09-10 teismo posėdyje parodė, kad iki pareigybės įsteigimo visus darbus ji atlikdavo kaip asociacijos pirmininkė. Darbuotojui pagal pripažintina negaliojančia darbo sutartį iš esmės neatlikus jokių darbo funkcijų, sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento nereikš restitucijos netaikymo principo pažeidimo.
Dėl žalos priteisimo
Pirmosios instancijos teismas tenkino priešieškinio reikalavimą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 128393,50 Lt žalos atlyginimo. Ieškovė ginčija šią teismo sprendimo dalį, motyvuodama tuo, jog sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turėtų būti taikomos ne Civilinio kodekso nuostatos, o Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo materialinę atsakomybę. Kolegija sutinka su tokia ieškovės pozicija. Kadangi žala darbdaviui sukelta galimai kaltais darbuotojo veiksmais, šiam atliekant darbo funkcijas, žalos atlyginimo klausimas spręstinas pagal Darbo kodekso nuostatas.
Darbo kodekso 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismas, priteisdamas iš darbuotojo žalą, turi nustatyti visas šias materialinės atsakomybės sąlygas. Jei darbuotojas žalą padaro tyčia, jis turi atlyginti visą padarytą žalą (DK 255 str. 1 p., 257 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog dėl ieškovės veiksmų patyrė 128393,50 Lt žalos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-03-14 LR ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvadoje Nr. 10AT-2(7.25) nurodyti Šilutės VVG asociacijos „Lamatos žemė“ veiklos pažeidimai, dėl kurių neužtikrinama kontrolės sistema bei kyla rizika neefektyviam Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų panaudojimui, nustatyta, kad netinkamai panaudota 162654,15 Lt Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys ES lėšų panaudojimą, viešieji pirkimai vykdomi, pažeidžiant teisės aktus, pažeidžiamos sutarčių, sudarytų tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM ir Šilutės VVG nuostatos, nurodyti konkretūs pažeidimai. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012-08-09 rašto Nr. BRK-(3.239)-7188 matyti, kad pagal asociacijos 2012-01-20, 2010-02-18, 2011-01-17 mokėjimo prašymus Nr. VPSI-3-08-02-MP005, Nr.V PSI-3-08-02-MP002, Nr. VPSI-3-08-02-MP004, pateiktus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP002 buvo pripažinta netinkama finansuoti 1914,68 Lt suma; pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP004 buvo pripažinta netinkama finansuoti 15467,18 Lt suma; pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP005 buvo pripažinta netinkama finansuoti 34010,19 Lt suma. Iš viso netinkama finansuoti buvo pripažinta 51392,05 Lt suma ir pagal paskutinį mokėjimo prašymą asociacijai numatyta pervesti sumažinta suma sudarė 259235,24 Lt. Iš 2012-07-17 mokėjimo pavedimo Nr. 162241 matyti, kad asociacijai „Lamatos žemė“ buvo pervesta sumažinta paramos suma – 259235,24 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013-01-04 rašto Nr. BRK-(3.239)-69 matyti, kad pagal asociacijos 2012-10-01 mokėjimo prašymą Nr.4PV-KL-10-1-003222-MP003, pateiktą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sritis „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pagal šį mokėjimo prašymą buvo pripažinta netinkama finansuoti 27067,08 Lt suma. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013-02-14 rašto Nr. BRK-(15.10)-1162 matyti, kad asociacijai bus taikomos 25 ir 10 procentų dydžio sankcijos. Iš viso asociacijai nekompensuota 92609,07 Lt turėtų išlaidų. Ieškovei E. G. pagal pripažinta negaliojančia 2011-02-28 darbo sutartį sumokėta 20686,98 Lt darbo užmokesčio, su mokesčiais iš viso priskaičiuota 35784,43 Lt darbo užmokesčio.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei padaryta žala. DK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Vykdydama savo veiklą, asociacija patyrė išlaidų, kurių Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi veiklos pažeidimus, jai nekompensavo. Taip pat atsakovė ieškovei pagal darbo sutartį, sudarytą neteisėtai įsteigtos pareigybės pagrindu, mokėjo darbo užmokestį ieškovei, mokesčius į valstybės biudžetą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kaltė dėl žalos padarymo ir neteisėti veiksmai yra įrodyti 2012-03-14 LR ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvada Nr. 10AT-2(7.25), kurioje išvardinti visi teisės pažeidimai, padaryti netinkamai pagrindžiant asociacijos turėtas išlaidas, ir pridėta visa dokumentinė medžiaga. Ieškovė, būdama asociacijos pirmininke, netinkamai vykdė veiklą, pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, skyrė lėšas asociacijos administracijoje nedirbusiam B. G., siuntė jį į konferenciją, mokėjo už jam suteiktas ryšio paslaugas. Liudytojai teismo posėdyje nepatvirtino ieškovės teiginio, kad B. G. asociacijoje savanoriavo. Atšaukus ieškovę iš asociacijos pirmininkės pareigų, asociacija dėl galimai padarytų baudžiamųjų veikų kreipėsi į teisėsaugos įstaigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, naudojosi užimtomis pareigomis, siekdama gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims. Taigi dėl neteisėtų kaltų ieškovės veiksmų atsakovė patyrė žalos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl susidariusios situacijos yra ir kitų darbuotojų kaltės. Kolegija šį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas vertino šią aplinkybę ir byloje surinktų įrodymų pagrindu priėjo išvados, jog žala buvo padaryta tik ieškovės kaltų veiksmų. Liudytojai – asociacijos administracijos darbuotojai byloje parodė, kad visas viešųjų pirkimų sutartis sudarinėjo, kontroliavo, pasirašė, koregavo ieškovė, jie atliko tik techninį darbą ir tik jos nurodymu taisė ar koregavo šias sutartis. Tai patvirtina asociacijos administracijos darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu dokumentai. Mokėjimo prašymus dėl paramos pinigų skyrimo su pridėtais turėtų išlaidų pagrindimo dokumentais pasirašydavo pirmininkė, ji buvo atsakinga už tai, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos ir pagrįstos. Pagal asociacijos įstatų 60.1 punktą asociacijos pirmininkas yra atsakingas už asociacijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Ieškovė neįrodė, kad audito išvadoje nustatytus įstatymų pažeidimus padarė kiti asmenys.
Sprendžiant dėl ieškovės kaltės formos, vertintinas padarytų pažeidimų pobūdis. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant, asmuo kaltas ar ne, reikia vadovautis taisykle, kad rūpestingumo ir apdairumo standartai nėra vienodi, todėl dėl kaltės privalu spręsti atsižvelgiant į prievolės pobūdį, šalių tarpusavio santykius. Tyčia laikomas toks asmens veikimas, kai asmuo sąmoningai siekia padaryti žalos arba sąmoningai leidžia jai atsirasti. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog ieškovė užėmė vadovaujančias, t.y. asociacijos pirmininkės pareigas, todėl jai, kaip atsakingai už asociacijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei eiliniam darbuotojui. Įvertinus audito išvadoje konstatuotų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog ieškovė savo veikloje nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek privalėjo būti, kaip asociacijos pirmininkė ir vietos plėtros strategijos vadovė. Be to, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, naudojosi užimomis pareigomis, siekdama gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims (skyrė lėšas asociacijos administracijoje nedirbusiam B. G., siuntė jį į konferenciją, mokėjo už jam suteiktas ryšio paslaugas, inicijavo neteisėtą pareigybės įsteigimą ir savęs įdarbinimą šiose pareigose), todėl laikytina, jog ieškovė veikė tyčia, t.y. sąmoningai siekė padaryti žalos ar leido jai atsirasti.
Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad: 1) darbuotojas turėjo teisinę pareigą; 2) ją pažeidė; 3) šiuo pažeidimu padarė žalą; 4 ) nėra kitų pašalinių įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos priežastinio ryšio tarp neteisėtos ieškovės veikos ir atsiradusios žalos sąlygos, t. y. ieškovė netinkamai atliko pareigas, nurodytas asociacijos įstatuose, pareigybės aprašyme, Darbo kodekse, dėl to buvo padaryti audito išvadoje konstatuoti pažeidimai, pasireiškę turtinės žalos atsakovei atsiradimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustačius visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos, nors ir netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 128393,50 Lt žalos atlyginimo. Kadangi žala padaryta tyčiniais ieškovės veiksmais, darbuotojas pagal DK nuostatas privalo atlyginti visą žalą. 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Taigi nagrinėjamu atveju nėra priteistinos žalos mažinimo sąlygų.
Ieškovė nurodo, jog teismas turėjo aiškintis, ar atsakovės ieškovei išmokėtas darbo užmokestis ir sumokėti mokesčiai valstybei iš tiesų yra atsakovės patirti nuostoliai ir negautos pajamos. Kolegija pažymi, jog darbo užmokestis ieškovei ir mokesčiai valstybei buvo sumokėti pripažintos negaliojančia nuo jos sudarymo momento darbo sutarties pagrindu, konstatavus, jog pareigybė įsteigta neteisėtai ieškovės iniciatyva ir jog iš esmės ieškovė jokių funkcijų šios darbo sutarties pagrindu neatliko. Nesant nurodytų aplinkybių, atsakovė šių nuostolių nebūtų patyrusi, todėl nurodytos sumos traktuotinos kaip ieškovės neteisėtais veiksmais padaryta žala.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 4600 Lt. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų (maksimali rekomenduotina suma, mokėtina už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, numatyta Rekomendacijose dėl civilinėse byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra 1500 Lt, tačiau kadangi byla didelės apimties ir sudėtinga, priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, viršijantis maksimalią rekomenduotiną sumą ( Rekomendacijų 11 punktas)) (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą palikti nepakeistą.
atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ iš ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų.