- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-591-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02017-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- asociacijos „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė panaikinti atsakovės 2012-10-22 įsakymu jai paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti ją į darbą asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovės pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – po 4 181 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-10-22) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti neteisėtu jos 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties nutraukimą 2012-07-31, negrąžinti jos į projektų vadovės pareigas ir priteisti iš atsakovės 7 368,40 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-08-01 iki 2012-10-22, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – po 1 973,68 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 947,36 Lt išeitinę išmoką, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, nesant turto arba esant jo nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar kitus asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ja, ieškove. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė – 20 470,44 Lt, tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra pagrindas manyti, kad atsakovė imsis priemonių paslėpti savo turimą turtą, dėl to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visai neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-12-13 nutartimi patenkino ieškovės prašymą, areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o nesant šio turto ar esant jo nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises 20 470 Lt sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar kitus asmenis; areštuoto turto savininkę paskyrė jo saugotoja ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį, paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aiškiai pažeidžia viešąjį interesą, t. y. pažeidžiami ne tik jos, atsakovės, bet ir Šilutės rajono gyventojų interesai. Atsakovė su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) yra pasirašiusi „Paramos vietos plėtros strategijai įgyvendinti sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Vykdydama sutartį, atsakovė įgyvendina vietos plėtros strategiją „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kaimo vietovėse“, tam skirtas finansavimas – 9 900 000 Lt, projektą reikia įgyvendinti iki 2015-09-01, iki 2013-01-20 atsakovė Agentūrai turi pateikti mokėjimo prašymą, kuris parengiamas vadovaujantis jau atliktais mokėjimais. Atsakovė administruoja projektus, taip pat juos įgyvendina. Kadangi atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o jos kilnojamasis turtas yra mažos vertės, bus areštuotos atsakovės piniginės lėšos. Atsakovė, negalėdama laisvai disponuoti savo lėšomis, gali nespėti laiku ir tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (pvz., pateikti mokėjimo prašymą, nes jis gali būti pateikiamas tik esant atliktiems mokėjimams), dėl to gali nukentėti ne tik atsakovė, bet ir jos administruojami projektai, jiems gali būti nutraukta parama arba gali būti taikomos sutartyje nurodytos sankcijos – paramos suma gali būti mažinama 0,5 proc. Atsakovė nurodo, kad net teismui tenkinus ieškovės reikalavimus, išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose, todėl turto areštas netenka savo prasmės, nes juo neužtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas. Lėšos, esančios atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, yra Europos Sąjungos parama, t. y. tikslinis finansavimas, skirtas strategijai įgyvendinti. Informaciją apie lėšų panaudojimą atsakovė turi pateikti Agentūrai, jei atsakovė naudos paramą ne tam, kam numatyta sutartyje, ji gali prarasti finansavimą. Pasak atsakovės, nėra jokios grėsmės, kad ji vengs įvykdyti teismo sprendimą, nes ji neturi jokio nekilnojamojo turto, turimas kilnojamasis turtas yra įsigytas iš paramos lėšų, ji sutartimi yra įsipareigojusi 5 metus neparduoti ar kitaip neperleisti jokio turto, įsigyto iš paramos lėšų, pažeidus šį įsipareigojimą, gali būti sustabdoma ar net nutraukiama parama, todėl būtų nelogiška perleisti turtą. Be to, ieškovės reikalavimai yra net preliminariai nepagrįsti, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama ne tariamo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet keršto, todėl jai skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesu.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, ieškinio suma yra didelė, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė, atskirojo skundo argumentai tik patvirtina, kad visiško ar dalinio ieškinio patenkinimo atveju atsakovė neturės jokios galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Aplinkybė, kad atsakovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos buvo jai pervestos kaip Europos Sąjungos parama ir dėl to į jas negali būti nukreiptas išieškojimas, turi teisinės reikšmės tik nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui. Atsakovė, kaip skolininkė, turi teisę kreiptis į antstolį su rašytiniu prašymu dėl arešto panaikinimo Europos Sąjungos paramos lėšoms, teikti antstoliui įrodymus apie areštuotų piniginių lėšų paskirtį, kitaip aktyviai naudotis vykdymo proceso metu jai garantuotomis teisėmis. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir kitas gaunamas pajamas, išlaidas, mokėtinas sumas, kitaip neįrodė, kad Europos Sąjungos parama yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Atsakovės prašymas skirti jai, ieškovei, baudą už piktnaudžiavimą procesu taip pat nepagrįstas, nepateikta jokių CPK 95 str. numatytas aplinkybes patvirtinančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą – nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Dėl šių priežasčių paprastai nemaža reikalavimo suma bei neturėjimas duomenų apie kitos šalies turtinę padėtį laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios sąlygos objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų priteisimo, ieškinio suma iš viso sudaro 20 470,44 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo prieš atsakovę imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, negali būti aiškinamasi dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo iš esmės, nes šis klausimas išsprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovo pareikšto piniginio reikalavimo sumos ribų, vadovaujantis ekonomiškumo principu – nurodant areštuotino turto eiliškumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmiausia areštuotinas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis atsakovės turtas, tik jo nepakakus, areštuotina likusi dalis piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių. Teismas pažymėjo, kad nedelsiant areštuojant atsakovės pinigines lėšas, gali sutrikti atsakovės atsiskaitymas su darbuotojais bei sustoti ūkinė veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neuždraudė atsakovei turto valdyti ir naudotis juo, apribojo tik teisę disponuoti turtu. Atsakovės teiginio, kad ji neturi nekilnojamojo turto, o jos kilnojamasis turtas yra mažos vertės, nepatvirtina bylos duomenys. Dėl to, kad, kaip atsakovė nurodo Klaipėdos apygardos teismui 2013-01-28 pateiktame prašyme, antstolis areštavo jos pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, o atsakovė mano, kad toks veiksmas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, ji gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovės prašymas paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu nepagrįstas, neatitinka CPK 95 str. reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį palikti nepakeistą.