- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-206-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00396-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kategorijos
- 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. J. skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos vyresnioji specialistė R. A. 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. J. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 27 d., 10.03 val. vairavo transporto priemonę 89 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 19 km/val., vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tai padarė pakartotinai, kai jau buvo baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 ir 127 punktus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą A. J. paskirta 575 Eur dydžio bauda ir 9 mėnesiams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.
2. A. J. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti, nes nepadarė administracinių nusižengimų.
3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi A. J. skundas buvo tenkintas iš dalies, Institucijos 2024 m. birželio 11 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įpareigoti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus 424 straipsnio 4 dalyje, ANK 416 straipsnio 2 dalyje, yra neįrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje teismo atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-605-1220/2024 ir palikti galioti Valdybos įgaliotojo pareigūno 2023 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
5.1. Institucija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad A. J. administracinio nusižengimo byloje svariu ir patikimu įrodymu yra įvykio dieną pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuota fotonuotrauka, iš kurios akivaizdu, kad už vairo sėdintis ir minimą transporto priemonę vairuojantis asmuo yra būtent pats A. J., kadangi jo veido bruožai visiškai atitinka atlikus jo veido atvaizdo palyginimą su fotonuotraukoje užfiksuoto asmens veido atvaizdu ir priešingai, nesutampa su nurodyto N. Z. U. veido bruožais. N. Z. U. išvaizda yra azijietiška ir visiškai skirtinga nuo europiečio išvaizdos, kuri matosi pažeidimų fiksavimo sistemos užfiksuotoje nuotraukoje. Skunde pabrėžiama, kad liudytojas yra suinteresuotas duoti palankius A. J. parodymus, kad išvengti griežtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams.
5.2. Remdamasi teismų praktika Institucija nurodo, kad panašaus pobūdžio bylose, kuomet nėra matomas visas automobilį vairavusio asmens veidas, yra atidžiai analizuojama administracinio nusižengimo byloje esanti foto nuotrauka. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta įvykio aplinkybių interpretacija nepaneigia jo kaltės (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
5.3. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pažeidimų fiksavimo sistemos ir registruose esančių nuotraukų analizę atliko ne specialistas (ekspertas) turintis specialių žinių, tokiai analizei ir išvadai pateikti, o policijos pareigūnas tyręs administracinio nusižengimo bylą ir nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai, pažeisdamas ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir operatyvumo principus, nustatytos abejonės galėjo būti pašalintos bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama.
5.4. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų apylinkės teismas turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl esant poreikiui gali išreikalauti papildomus įrodymus ar įpareigoti instituciją juos pateikti. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. ir jo atstovas advokatas V. M. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
7. Atsiliepime nurodoma jog:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai vertino administracinio nusižengimo byloje esančią fotonuotrauką tiek atskirai, tiek visų byloje surinktų įrodymų visumoje ir padarė argumentuotą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad nuotraukoje užfiksuotas pažeidėjas yra A. J..
7.2. Byloje esančioje nuotraukoje apskritai nėra užfiksuoti automobilį vairuojančio asmens bruožai, dalis pažeidėjo veido ir kaklo yra šešėlyje, nuleistas automobilio lango skydelis nuo saulės. Adomo obuolys ir kaklo dalis nėra žmogaus veidas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad neturint specialių žinių, spręsti, kad nuotraukoje matoma kaklo sritis yra identiška A. J., yra neįmanoma.
Atsiliepimas
7.3. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos argumentas, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos yra įmanoma nustatyti asmens rasę yra nepagrįsta, nes nuotraukoje matoma kaklo sritis ir adomo obuolys. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad iš nuotraukos neįmanoma nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, vertino A. J. ir N. Z. U. parodymus, jų parodymai neprieštarauja jokiems kitiems byloje surinktiems įrodymams ar duomenims, todėl jais netikėti ar jais abejoti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2024 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, prašo panaikinti nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai, pažeisdamas ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir operatyvumo principus, nustatyti trūkumai galėjo būti ištaisyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama ir byla turi būti grąžinama Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
9. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir grąžindamas bylą papildomam tyrimui atlikti, savo sprendimą motyvavo tuo, kad iš byloje esančios administracinio nusižengimo padarymo metu padarytos nuotraukos, neturint specialių žinių, nėra įmanoma nustatyti, ar transporto priemonę vairavo būtent A. J., o ne kitas asmuo, dėl ko reikia atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
10. Analizuodamas, ar apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai pakartotiniam aplinkybių tyrimui, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų apylinkės teismas turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl esant poreikiui gali išreikalauti papildomus įrodymus ar įpareigoti instituciją juos pateikti. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Taigi, šiuo atveju vienintelis ir išimtinis tokio apylinkės teismo sprendimo pagrindas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, kurių pagrindu teismas panaikino Institucijos nutarimą ir pripažino, jog būtina administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti, nelaikytini tokiais, kurie galėtų trukdyti teismui bylą išnagrinėti iš esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti „pasyvus“, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju Kauno apylinkės teismas turi teisę ir galimybę byloje būti aktyvus ir imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti bei administracinio nusižengimo byloje priimti galutinį procesinį sprendimą.
12. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismui kilo abejonių dėl to, ar būtent A. J. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad Institucija tik išanalizavo administracinio nusižengimo byloje esančią nuotrauką, tačiau neatliko jokių kitų tyrimo veiksmų, o neturint specialių ekspertinių žinių spręsti, kad nuotraukoje matoma kaklo sritis su galimai matomu adomo obuoliu yra identiška A. J. kaklo sričiai ir nuotraukoje užfiksuotas asmuo, vairuojantis automobilį yra A. J., nėra teisinio pagrindo.
13. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžino bylą Institucijai, motyvuodamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nurodžius, kad automobilį vairavo ne jis, šios aplinkybės nebuvo tikrinamos, o vien tai, kad automobilio savininkas pateikė duomenis, jog automobilis buvo perduotas A. J., neatleidžia administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nuo įrodymų rinkimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamos nutarties motyvais nesutinka ir pažymi, kad papildomus tyrimo veiksmus gali atlikti aktyviai veikiantis teismas. ANK 630 straipsnio 1 dalyje reglamentuota apylinkės teismo posėdžio tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja žodinio proceso tvarka: išklauso institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, specialistus, ekspertus, liudytojus, žodžiu paskelbia bylos medžiagą, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas poreikį atlikti papildomus tyrimo veiksmus, ekspertizę, realizuodamas aktyvaus teismo modelį, tai turėjo padaryti pats. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas to nepadarė, be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą net nepareikalavo Instituciją pateikti spalvotas administracinio nusižengimo padarymą užfiksavusias nuotraukas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik nusižengimo tyrimo stadijoje surinktų įrodymų patikrinimu. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad bylos grąžinimas Institucijai nėra siejamas su būtinybe atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar pirmosios instancijos teismo susidūrimu su sunkumais, siekiant nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, jog Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei tuo pagrindu grąžinus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, dėl kitų Institucijos skundo argumentų nepasisakytina, juo labiau, kad Institucijos skunde nurodytos aplinkybės bus iš esmės nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.