Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams T. B. ir N. B., jų atstovui advokatui Algirdui Biguzui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. B., T. B. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui V. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- ieškovė T. B. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto;

- ieškovas N. B. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto;

- atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto;

- visi bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai kartu su atsakove yra (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (e. b. l. 68-69). I. N. B. priklauso (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, ieškovei T. B. - (duomenys neskelbtini)dalių žemės sklypo, atsakovei Lietuvos Respublikai - (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo. Atsakovei, priklausančia žemės sklypo dalimi, naudojasi trečiasis asmuo V. L. Gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra trijų butų namas. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena trečiasis asmuo V. L., bute (duomenys neskelbtini) - ieškovė T. B., bute (duomenys neskelbtini) - ieškovas N. B., buto (duomenys neskelbtini) nėra (e. b. l. 71-73). Šalys naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra nusistačiusios.

7. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

8. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

9. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė visiškai sutinka su ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi ji nepažeidžia nei ieškovų, nei trečiojo asmens, kuris naudojasi atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi, teisių ir teisėtų interesų. Be to, ši naudojimosi tvarka tikėtina užkirs kelią tarp namo gyventojų kilti ginčams ateityje. Ieškovų 2022 m. birželio 6 d. pateiktas su patikslintu ieškiniu naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra pakoreguotas, atsižvelgiant į Panevėžio skyriaus vyriausiojo specialisto S. Š. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planą. Byloje trečiojo asmens pozicija yra nežinoma, kadangi jis nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei teismo posėdžiuose dalyvavo. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų, 2022 m. vasario 14 d. trečiojo asmens pateikto pareiškimo atsakovei matyti, kad apie prasidėjusį teisminį procesą trečiasis asmuo žino. Toks trečiojo asmens elgesys sprendžiamo klausimo atžvilgiu vertinamas kaip visiškas abejingumas ir pasyvumas. Atsakovė teisminio proceso metu atliko visus veiksmus, kad būtų nepažeistos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką.

10. Trečiasis asmuo 2022 m. vasario 14 d. pareiškime nurodė, kad nesutinka su pateikta naudojimosi tvarka, kadangi ji pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Prieš daugelį metų (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurios buvo laikomasi. Jam priskirta žemės sklypo dalis yra sklypo gale ir iki kurio nenumatyta jokia galimybė patekti (e. b. l. 103). Trečiojo asmens argumentai yra visiškai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, todėl ieškovai ir kreipėsi į teismą. Trečiajam asmeniui į plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą patekimas numatytas per bendrai naudojamą plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir servitutinį kelią. Teismas daro išvadą, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų.

11. Iš ieškovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų ((duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės ir viešosios tvarkos skyriaus rašto „Dėl netvarkos (duomenys neskelbtini)“) teismas daro išvadą, kad ieškovai pagrįstai prašo teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką (e. b. l. 96). Trečiasis asmuo nepagarbiai elgiasi su kitos tautybės asmenimis (ieškovais), neprižiūri bendrai naudojamo žemės sklypo, jame šiukšlina, savo nuožiūra po ieškovės langais pasistatė tvorą, po ieškovės langais pila išmatas ir kitas šiukšles. Ieškovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl tvarkos ir privatumo būtina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal vidinį įsitikinimą darytina išvada, kad ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams (naudotojams) tinkamai įgyvendinti savo teises. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas (CK 4.75 straipsnis).

13. I. T. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. I. N. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, 15 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

14. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 170 Eur žyminis mokestis, 433,51 Eur ieškovams teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 17,92 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys yra patenkintas, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai). Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Įvertinus aplinkybę, kad teisinė problema kilo ir bylos procesas pradėtas ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl trečiojo asmens, kuris viso teisminio proceso metu buvo pasyvus, atsakovės elgesys, nagrinėjant civilinę bylą, buvo tinkamas, su ieškiniu ji visiškai sutiko, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl byloje susidariusios valstybei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini)parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį:

- ieškovė T. B. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu „(duomenys neskelbtini) ploto;

- ieškovas N. B. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto;

- atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto;

- visi bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini) ploto.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.