Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

8. Apeliantės (Pareiškėjos) atstovo nuomone, Skundžiamas sprendimas visiškai nemotyvuotas, priimtas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių, jame nurodomi išgalvoti teiginiai, todėl keistinas dėl toliau išdėstytų motyvų ir teisinio pagrindo.

9. Dėl nepagrįstai pritaikyto apgyvendinimo UTPĮ 140(8) straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas įvertinus šiuos pasislėpimo rizikos veiksnius: Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus (UTPĮ 113 straipsnio 5 dalis 1 punktas)).

Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (UTPĮ 113 straipsnio 5 dalis 10 punktas). Sprendime taip pat nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog užsienietė į Lietuvą atvyko neteisėtai, automobiliu vyko link Lenkijos Respublikos sienos, kur buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pareigūnų. Užsienietė pateikė suklastotą jos asmeninį dokumentą. Užsienietei buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2022-01-22. Užsienietė neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Užsienietės kelionės tikslas yra Vokietija, kurioje gyvena užsienietės sutuoktinis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą ES šalį. Su tokiais Skundžiamo sprendimo motyvais ir argumentais negali sutikti. Kaip nurodyta Skundžiamame sprendime, jis priimtas remiantis UTPĮ 140(8) straipsnio 5 dalimi, 140(8) straipsnio 6 dalimi, 113 straipsnio 5 dalimi. UTPĮ 140(8) straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140(8) straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją j Lietuvos Respubliką, - nustato, kad yra ir šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:

1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); <...>;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;

7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;

8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;

9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;

10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais;

11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;

21. Nurodo, kad įstatyminės nuostatos įpareigoja Migracijos departamentą, priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, spręsti klausimą dėl jo apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo jo atžvilgiu (UTPĮ 140(8) straipsnio 5 dalis). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad užsienietė M. A. įleidžiama į Lietuvą, nes per 6 mėnesius nuo jos užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Su tokia sprendimo išvada sutiktina ir šioje dalyje sprendimas nėra skundžiamas. Tačiau, manytina, kad Migracijos departamentas neteisingai išsprendė jos apgyvendinimo klausimą, pritaikydamas jai griežčiausią priemonę, draudžiančią jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (UTPJ 140(8) straipsnio 6 dalis). Sutiktina, kad Migracijos departamentas įpareigotas pasisakyti dėl užsienietės apgyvendinimo vietos, tačiau griežčiausių sąlygų taikymas įmanomas tik tuo atveju, kai yra 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės. Kitų išlygų UTPĮ nėra numatyta. Todėl, nagrinėjant šį skundą, svarbu išanalizuoti šiuos pagrindus ir pateikti jų teisinę analizę.

22. Migracijos departamentas savo sprendime nurodo, kad Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus (UTPĮ 113 straipsnio 5 dalis 1 punktas)). Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (UTPĮ 113 straipsnio 5 dalis 10 punktas). Mano, kad Migracijos departamento nurodyti įstatyminiai pagrindai visiškai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir yra išgalvoti.

Pirma, M. A. turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - Sirijos Arabų Respublikos piliečio pasą, kuris iškart buvo paimtas ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnams sulaikius M. A.. Šie duomenys atsispindi baudžiamojoje byloje Nr. e1-1733-298/2021 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-5-00123-21), kurioje buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas. Pažymėtina, kad, paleidus M. A. iš suėmimo jai visiškai atlikus bausmę, jos asmens tapatybės dokumentas buvo perduotas VSAT pareigūnams, kurie jį turi savo žinioje.

Antra, M. A. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė teisingus duomenis apie save, pareigūnams nemelavo ir prisistatydavo savo vardu, nurodydavo tikslius anketinius duomenis (tai atsispindi jos apklausų protokoluose ir pažymoje apie jos asmens duomenis, kuri saugoma atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos). Tuo labiau, šie duomenys buvo nurodyti ir jos prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir laikinosios apsaugos, kuris buvo pateiktas Migracijos departamentui.

Trečia, nėra jokių duomenų, kad ji nebendradarbiauja su pareigūnais. Priešingai, tai ne dėl užsienietės kokių nors neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl Migracijos departamento darbuotojų neteisėto neveikimo, ką nustatė ir patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. el2-2451-872/2022, prieglobsčio priėmimo procesas nepateisinamai ilgai užtruko (2021-11-29 M. A. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021-11-29 prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2021-12-22 sprendimu Nr. 10K-39670 buvo atsisakyta priimti prieglobsčio prašymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-03-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. el2-2451 -872/2022 M. A. skundas buvo patenkintas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus Prieglobsčio skyriaus 2021-12-22 raštas (sprendimas) Nr. 10K-39670 buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius įpareigotas M. A. prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnio 1 ir 5 dalimis, net ir pateikus prašymą dėl prieglobsčio institucijai, kuri nėra kompetentinga jį registruoti pagal nacionalinę teisę, Migracijos departamentas privalėjo užtikrinti, jog pareiškėjos prieglobsčio prašymas būtų registruotas per 6 arba 10 dienų, tačiau šios pareigos neįvykdė. Be to, teismas pažymėjo, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog Migracijos departamento raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Rašte tik pateikiamas teisinis pagrindas, tačiau nėra nurodytas faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios individualios aplinkybės bei motyvai. Iš rašto nėra aišku, kokių veiksmų (į ką kreiptis, kokiu būdu kreiptis, kokia kalba kreiptis) turi imtis pareiškėja, kad galėtų įgyvendinti teisę kreiptis dėl prieglobsčio). Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo Migracijos departamento pareigūnų neveikimą, kuris trunka nuo 2021-11-29 iki šiol, o šiam neveikimui pagrįsti Skundžiamu sprendimu M. A. taikomas ir Skundžiamame sprendime nurodytas apgyvendinimas.

Ketvirta, Migracijos departamentas nepagrįstai nurodo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar sprendžiant užsieniečio gražinimo i užsienio valstybe klausima (pastaba, šis klausimas (dėl užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę) net nebuvo svarstytas, nes nėra išspręstas prieglobsčio prašymas, todėl jis laikytinas nepagrįstu ir dirbtiniu motyvų pasunkinimu) užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šis požymis nėra atskleistas - neaišku su kokiais pareigūnais ji nebendradarbiauja, kokiais klausimais ji neteikia paaiškinimų, kuo pasireiškia galimas trukdymas. Be to, Migracijos pareigūnams yra pateikti dokumentai, kad užsienietė yra atstovaujama advokato, kuris pageidauja dalyvauti visuose su ja atliekamuose veiksmuose, todėl, advokatui negavus jokių pranešimų apie planuojamus ar atliktus veiksmus, kuriuose turi dalyvauti M. A., visiškai neaišku, kodėl padarytos tokios deklaratyvios ir klaidinančios išvados.

23. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju negauta jokių duomenų, kad egzistavo ir kitos UTPĮ 113 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11 punktuose numatytos aplinkybės, kurios, hipotetiškai, leistų Migracijos departamento pareigūnams taikyti apgyvendinimą, ribojantį užsienietės judėjimo laisvę. Nenustatyta, kad M. A. nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; pažeidė jai taikomos sulaikymui alternatyvios priemonės sąlygas; siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį; jos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ji neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

24. Pažymi, kad Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad M. A. asmenybė nėra nustatyta (ji neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento), kad ji nebendradarbiauja su pareigūnais, neteikia pagalbos teismui, paneigtos ir teismu sprendimais, kuriais jai buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė ir vėliau ji buvo pratęsta. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šias faktines aplinkybes (tiek dėl asmens tapatybės nustatymo, tiek dėl M. A. bendradarbiavimo su pareigūnais) patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-12-23 sprendimu, kuriuo M. A. pritaikyta sulaikymui alternatyvi priemonė - apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022-03-23 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-03-23 sprendimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo M. A. iki 2022-06-22.

25. Visos kitos faktinės aplinkybės, nurodytos Migracijos departamento Skundžiamame sprendime, jau buvo aptartos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. el2-2451-872/2022, kuris (teismas) kategoriškai pasisakė, kad užsieniečio vykimo tikslas, prieglobsčio kreipimosi valstybė, prieglobsčio pateikimo vieta, laikas, užsieniečio vykimas tranzitu - neturi jokios įtakos sprendžiant su užsieniečio prieglobsčio suteikimu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad šis sprendimas įsiteisėjęs, Migracijos departamentas jo neskundė, sutikdamas su jame nurodytomis aplinkybėmis ir jų teisniu pagrindimu.

26. Pažymi, kad Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į M. A. teigiamą elgesį, jos asmenines savybes, šeimynines aplinkybes, socialinius ryšius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro turimoje medžiagoje, kuri buvo teikiama teismui dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo ir pratęsimo, nėra nenurodyta jokių duomenų, kad M. A. elgesys užsieniečių registracijos centre buvo netinkamas ar nepriimtinas, kad jai buvo taikytos tam tikros poveikio priemonės bei, jog ji linkusi neteisėtai pasišalinti iš centro teritorijos. Taip pat Migracijos departamentas Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl kitų faktinių aplinkybių, leidžiančių tinkamai įvertinti M. A. asmenines savybes, šeimynines aplinkybes, socialinius ryšius. M. A. vyras A. G., taip pat ir M. A. giminaičiai bėgdami nuo karo Sirijos Arabų Respublikoje, gavo nuolatinius leidimus gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur kiekvienas iš jų turi pastovų dirbą, nuolatinę gyvenamąją vietą; visi jų asmens dokumentai sutvarkyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų reikalavimus ir jie yra integruoti į Vokietijos visuomenę (kalba vokiečių kalba, laikosi šios valstybės įstatymų). A. G. asmeniškai, tiek kartu su savo motina A. H., pastoviai atvyksta iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, kur Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre lanko savo žmoną M. A.. A. G. ir M. A. giminaičiai, gyvenantys Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra pasiturintys ir, esant reikalui, gali išnuomoti M. A. butą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur ji galės kartu su A. G. gyventi, kol bus tvarkomi visi formalumai dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. Šiuos teiginius patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo nagrinėjančiam teismui ir su šiais dokumentais, turėdami veikti proaktyviai, privalėjo susipažinti Migracijos departamento atstovai.

27. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad yra pagrindas pakeisti Skundžiamą sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kadangi jis priimtas nesant UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytoms aplinkybėms, panaikinant jo dalį, kuriuo nutarta pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti M. A. UTPį 140(8) straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje (VSAT prie LR VRM Pabradės Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą laiką.

28. Dėl nepagrįsto alternatyvios sulaikymui priemonės metu išbūto laiko neįskaitymo į sprendime nurodytą laiką. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad į jo taikymo laikotarpį yra įskaitoma tik dalis laiko, taikyto alternatyvios sulaikymui priemonės metu, tai yra nutarta, pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti M. A. UTPĮ 140(8) straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje (VSAT prie LR VRM Pabradės Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą laiką. Su tokia išvada nesutinka. Alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, pagal savo esmę ir pobūdį visiškai atitinka Skundžiamame sprendime numatytą užsienietės apgyvendinimą UTPĮ 140(8) straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje (VSAT prie LR VRM Pabradės Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Tiek viena, tiek kita priemonė pagal savo griežtumą, taikomus ribojimus, laikomos lygiavertėmis. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl Migracijos departamentas į Skundžiamame sprendime nurodytą laikotarpį įskaito tiktai dalį laikotarpio, taikomo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-03-23 sprendimą. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-03-23 sprendimu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl tokios priemonės pratęsimo, todėl, jei teismas manys, kad naikinti šio griežto Migracijos departamento sprendimo apgyvendinti M. A. konkrečioje vietoje sprendime nurodytomis sąlygomis, ribojančiomis jos judėjimo laisvę, nėra pagrindo, prašytina teismo pakeisti Skundžiamą sprendimą ir įskaityti į šį laikotarpį M. A. alternatyvios sulaikymui priemonės metu išbūtą visą terminą (nuo 2021- 12-23 iki 2022-06-22), o ne tik jo dalį (nuo 2022-03-23).

30. Informuoja, kad 2021-10-21 pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nedelsiant nepateikė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, o kartu su savo sutuoktiniu G. A. bandė nelegaliai nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pareigūnų. Sulaikytą Lietuvos pareigūnų, dokumentų patikrinimui pareiškėja pateikė žinomai suklastotą Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022-12-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėja buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., 300 str. 2 d., ir jai skirta 90 parų arešto bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, t.y. iki 60 parų. 2022-11-30 Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2021-12-22 raštu Nr. 10K-39670 informavo pareiškėjos atstovą, dėl kokių priežasčių pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje negali būti priimtas. Pareiškėja nurodytą Migracijos departamento raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022-03-21 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir nusprendė panaikinti Migracijos departamento prie 2021-12-22 raštą Nr. 10K-39670 ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo (adm. byla Nr. eI2-2451- 872/2022). 2022-04-08 pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo priimtas ir šiuo metu yra nagrinėjamas, t. y. galutinis sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo nėra priimtas.

32. Pareiškėja su ginčijamu sprendimu nesutinka ir skunde nurodo, kad ji savo tapatybės neslėpė, visada teisingai nurodydavo savo asmenvardžius, taip pat pateikė savo asmens tapatybės dokumentą. Skundo teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nesikreipė, o per Lietuvos Respublikos teritoriją keliavo į Vokietiją pas ten gyvenantį savo sutuoktinį (pati pareiškėja pripažino, kad jos vykimo į Europos Sąjungą tikslas buvo būtent Vokietija). Tačiau, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienyje pareiškėja buvo sulaikyta pareigūnų, kuriems patikrinimo metu padavė ne savo, bet suklastotą Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu bandydama nuslėpti savo tapatybę. Dar daugiau, kaip matyti iš 2022-12-22 teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, ne pati pareiškėja padavė patikrinimą atliekantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams savo Sirijos Arabų Respublikos pilietės pasą. o šis pasas buvo rastas automobilyje, kuriuo važiavo pareiškėja, po keleivio sėdyne. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja bandė nuslėpti savo tapatybę, geranoriškai savo asmens dokumento pareigūnams nerodė, o savo vardą ir pavardę nurodė, kai pareigūnai surado jos Sirijos Arabų Respublikos pilietės pasą. Šios aplinkybės. Migracijos departamento vertinimu, patvirtina ginčijamo sprendimo motyvus, kad pareiškėja nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę, kad tikrasis jos vykimo tikslas yra Vokietija, taigi, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja gali pasislėpti.

33. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad ji nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų atstovais, nagrinėjant jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Skundo teiginiai nepagrįsti. Mano, kad pareiškėja savo skunde nepagrįstai susiaurino sampratą, kas yra laikytina tinkamu bendradarbiavimu su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Migracijos departamento vertinimu, bendradarbiavimas nėra vien tik prašymo suteikti prieglobstį pateikimas, tačiau bendradarbiavimas yra pagarba galiojančioms teisės normoms, nuoseklios ir neprieštaringos informacijos teikimas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja, neteisėtai patekusi į Lietuvos Respubliką, dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nesikreipė, o bandė toliau neteisėtai patekti į Vokietiją per Lenkijos Respubliką, tačiau buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pareigūnų. Dar daugiau, Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėja atsiuntė tik 2021-11-30. t.y. praėjus mėnesiui nuo jos sulaikymo, bandant neteisėtai patekti į Lenkijos Respubliką, disponuojant suklastotais dokumentais. Pažymi ir tai, kad prašyme suteikti prieglobstį pareiškėja nurodė tik bendro pobūdžio informaciją apie kilmės valstybėje kylančias grėsmes, jų nedetalizuodama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų praėjus mėnesiui nuo sulaikymo, kai bandė neteisėtai vykti į kitą ES valstybę. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų atstovais.

34. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja iš kilmės valstybės teisėtai atvyko į Libaną, iš Libano į Baltarusiją, tačiau nei Libane, nei Baltarusijoje prieglobsčio neprašė ir nusprendė neteisėtai vykti į Vokietiją per Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vokietijoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, o pareiškėjos kelionės tikslas ir buvo būtent vykimas į Vokietiją pas ten gyvenantį sutuoktinį. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją manytina, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu.

35. Pasisakydami dėl skunde išdėstytų teiginių, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja nebendradarbiavo, sprendžiant klausimą dėl jos grąžinimo, pažymi, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, vienas ši šio sprendimo priėmimo pagrindų yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Taigi, šis punktas gali būti taikomas dviem atvejais - arba, kai užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, arba, kai užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą. Kadangi administraciniame sprendime turi būti nurodytas šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas ginčijamame sprendime yra nurodytas visa apimtimi, visgi, vertinant sprendimo motyvuojamąją dali, yra akivaizdu, kad šis sprendimas priimtas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar Įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, aukščiau nurodyti pareiškėjos skundo teiginiai neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

36. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad nėra nustatytos kitos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja gali pasislėpti, pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas esant net dviem Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytiems pagrindams. Šie pagrindai yra savarankiški, t.y., bent vieno iš jų nustatymas sudaro pagrindą ginčijamam sprendimui priimti. Taigi, aukščiau nurodyti skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

37. Nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ir skunde nurodyti pagrindai, kad pareiškėjos sutuoktinis turi Vokietijos išduotą leidimą gyventi, yra pasiturintis ir gali išnuomoti Lietuvos Respublikoje būstą, kuriame gali gyventi kartu su pareiškėja, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo. Pažymi, kad vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis turi Vokietijoje išduotą leidimą gyventi ir pakankamai pinigų išlaikyti pareiškėją, savaime nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų, kad pareiškėja gali bandyti pasislėpti ir išvykti į kitą ES valstybę. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas, kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra būtent Vokietija, be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja neteisėtai į Vokietiją per Lenkijos Respubliką bandė patekti būtent padedama savo sutuoktinio, už ką pareiškėjos sutuoktinis ir buvo nubaustas, pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnyje (Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukščiau nurodyti skundo teiginiai nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų, kad pareiškėja gali bandyti išvykti į kitą Europos sąjungos valstybę ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.