- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-628-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00055-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- J. Č.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei J. Č. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Č. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame prašo panaikinti 2014 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: draudimą perleisti ieškovui A. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą- 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0.3872 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo A. Č. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) mokamą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį nuo prašymo pateikimo teismui dienos, t.y. 2014-02-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad areštuotas butas yra įkeistas bankui ir negali būti naudojamas atsakovės J. Č. ir nepilnamečių vaikų uzufrukto teise. Mano, kad mažamečių vaikų teisės ir teisėti interesai bus geriausiai apsaugoti, jeigu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta bus nustatyta su vaikų tėvu - atsakovu, tuomet išlaikymą vaikams turėtų mokėti ne ieškovas, o atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo netenkino. Teismas sprendė, kad teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ieškovas nenurodė jog būtų pasikeitusi faktinė situacijai, dėl ko taikytas laikinąsias apsaugos priemones reikėtų panaikinti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad išnyko visos aplinkės, lėmusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą pripažintina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atitinka vaikų interesus, yra adekvačios siekiamiems tikslams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
1. Ieškovas nurodo, kad teismas neprivalėjo ieškovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones spręsti skubotai, negavęs atsakovės atsiliepimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl pareikštų prašymų. Tokia teismo pozicija, kai a priori konstatuojamas galimas vaikų teisių pažeidimas, nesant apie jį jokių išankstinių duomenų, netoleruotina.
2. Teigia, kad skundžiamoje 2014 m. balandžio 22 d. teismo nutartyje nepagrįstai konstatuojama, kad ieškovas nenurodė, jog būtų pasikeitusi faktinė situacija, dėl ko taikytas laikinąsias apsaugos priemones reikėtų panaikinti. Toks teismo argumentas yra neteisingas. Nurodo, kad CK 3.65 straipsnis numato laikinojo išlaikymo vaikams priteisimo galimybę (2 dalies 4 punktas), tačiau šiame sąraše nėra numatyta galimybė padaryti įrašą viešajame registre, uždraudžiant turto savininkui perleisti turtą (nekilnojamuosius daiktus). Mano, kad po to, kai ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nebėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uzufruktą. Iki ieškovo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovas prašo nustatyti vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamąją vietą kartu su jų motina atsakove J. Č., siūlo nustatyti uzufruktą ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomame bute. Situacijai pasikeitus, t.y. ieškovui reikalaujant, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu, ieškovo gyvenamojoje vietoje, mano, kad nebėra paties laikinųjų apsaugos priemonių apsaugos objekto, nebėra grėsmės vaikų, kito sutuoktinio interesams, kai tos interesų apsaugos prašo pats ieškovas savo reikalavimu. Mano, kad teismas savo iniciatyva negali už kitą šalį pareikšti reikalavimo, nes veikų teisių ir interesų prioritetas nereiškia, jog teismo teisės yra visiškai neribotos.
3. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo reikalavimai, jeigu jie būtų patenkinti teismo sprendimu, kaip nors pakenktų vaikų interesams, kad kaip nors pažeistų jų teises, taigi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti taikomos, siekiant užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų būti taikomos, siekiant apsaugoti galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos priimta 2014-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-230-357/2014).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo nutartimi iki šiol taikomos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas ieškovui perleisti tam tikrą nekilnojamąjį turtą - po ieškinio dalyko pakeitimo nebėra susiję su vaikų interesų apsauga, tuo tarpu kita laikinoji apsaugos priemonė - laikinas išlaikymo priteisimas iš tėvo, kuris prašo nustatyti su juo vaikų gyvenamąją vietą - negali būti laikoma teisėta priemone vaikų interesams apsaugoti, nes tokia priemonė su vaikų interesų apsauga nesusijusi ir pažeidžia vieno iš sutuoktinių - ieškovo - teisėtus interesus, o tai prieštarauja pačiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmei ir paskirčiai.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir jo vaikų yra labai artimas ir glaudus ryšys. Ieškovas turi galimybes ir sąlygas auginti vaikus. Būtent ieškovas rūpindavosi ir rūpinasi vaikų buitimi, maistu, aprengdavo juos, veždavo į darželį. Ieškovas mano, kad jis sugebės užtikrinti, kad vaikams būtų sudarytos kuo geriausios gyvenimo ir buities sąlygos, kad jie būtų tinkamai prižiūrimi. Ieškovas pateikė teismui duomenis ir įrodymus, kurie patvirtina, jog šalių vaikams tinkamesnė gyvenamoji vieta yra su vaikų tėvu - ieškovu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. Č. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
1. Atkreipia teismo dėmesį, kad vaikai iki šiol gyvena su atsakove, ji jais rūpinasi ir juos išlaiko. Nurodo, kad ieškovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas ir kaip šeimos turtas yra nuo 2014-01-30 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal mano prašymą, siekiant apsaugoti vaikus nuo būsto praradimo ir siekiant išlaikyti vaikams gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas, prašydamas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismui nenurodė, kaip jis užtikrins vaikų teisę į gyvenamąjį būstą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu, kuris yra ganėtinai ilgas. Priešingai, ieškovas pasakė, kad jam reikia būstą, kuris yra šeimos būstas ir kaip šeimos būstas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, siekiant apsaugoti vaikų interesus ir vaikų teisę į būstą, parduoti, nes jis nesiruošia gyventi dvejuose būstuose. Anksčiau ieškovas sakė, kad parduos greta esantį ir jam priklausantį butą, kurį atjungė nuo buto, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė ir vaikai, o dabar ieškovas sako, kad jis persigalvojo ir parduos tą butą, kuriame gyvena atsakovė ir vaikai. Mano, kad bent jau civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti apsaugoti vaikų interesai ir vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, nes atsakovė gyvenamojo būsto neturi, šeima visada gyveno ieškovui priklausančiame būste.
3. Mano, kad ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik siekiant užtikrinti reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Iš tikrųjų laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ne tik reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymo užtikrinimui. Šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai yra taikomos, siekiant apsaugoti vaikų interesus.
4. CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus šaliai teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo ieškovo turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimo pagrįstumas. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo paliktos galioti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti ir laikino išlaikymo priteisimas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, o pagal 2 dalies 5 punktą gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Pažymėtina, kad LR CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, o šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – apginti nepilnamečio vaiko interesus, nes kitu atveju būtų paneigtas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas. Todėl ieškovo argumentas, kad draudimas perleisti turtą negalėjo būti taikomas, yra nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 2d. nutartimi tenkino J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir draudimo perleisti ieškovui A. Č. priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 22d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog būtų pasikeitusi faktinė situacija, dėl ko taikytas laikinąsias apsaugos priemones reikėtų panaikinti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad išnyko visos aplinkės, lėmusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kuria remiasi ir atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas papildomai gali taikyti tik tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). CPK ir kiti įstatymai pateikia platų sąrašą priemonių, kurios, taikant po vieną ar kombinuojant kelias, yra pakankamos bylinėjimosi laikotarpiu apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius šalių interesus. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Kartu pažymėtina, kad išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Pažymėtina, kad teismas palikęs galioti laikinąsias apsaugos priemones priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nukreiptas į vaikų interesų apsaugą, todėl ieškinio dalyko pakeitimas neturi reikšmės nagrinėjamu atveju taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kaip jau minėta, laikinų apsaugos priemonių tikslas yra kur kas platesnis nei galimas ieškovo reikalavimo patenkinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė su vaikais gyvena ieškovui priklausančiame bute, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas užtikrinant vaikų, kurie gyvena su savo motina, saugumą ir teisę į būstą.
Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių šios laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.