Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista: 1) 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto aplinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto; 2) 2013 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 6 MGL dydžio bauda; 3) 2015 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 5 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2013 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) gydytis nuo narkomanijos, nepažeidžiant gydymosi režimo, 3) dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, gydymąsi ir darbą (registraciją darbo biržoje) pradedant ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagrobė psichotropines medžiagas, o būtent: ji, 2015 m. vasario 19 d. apie 22.00 val., turėdama tikslą pavogti psichotropines medžiagas ir neturėdama leidimo, slaptai pateko į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos kabinetą, esantį Šiltnamių g. 29, Vilniuje, iš kurio pavogė 20 ampulių po 2 ml „Relanium“, priklausančius VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei,

be to, ji pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė juridinio asmens spaudus, o būtent: ji, 2015 m. vasario 19 d. apie 22.00 val., neturėdama leidimo, slaptai pateko į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos kabinetą, esantį Šiltnamių g. 29, Vilniuje, iš kurio pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė su savimi keturis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės spaudus „Reanimacija“, „Imovax“, „Bendrosios praktikos slaugytoja B. P.“ ir datos spaudą.

V. S., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, kalta prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2015 m. vasario 19 d. susipažino su M. A., buvo bare, po to jis susipyko su vaikinuku ir su ranka trenkė į sieną, sulaužė ranką. Paprašė, kad ji važiuotų kartu į ligoninę, ji nuvažiavo. Tuo metu ji vartojo metadoną ir dar psichotropinių medžiagų. L. M. laukė priimamajame, o ji pradėjo vaikščioti, visur durys buvo atidarytos. Viename kabinete paėmė 2 pakuotes ampulių ir 4 antspaudus, išėjo į lauką ir padėjo po medžiu. Grįžo pas Maksim, kuriam jau buvo sutvarstę ranką, o kai išėjo iš ligoninės, po medžiu nieko nebuvo. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl paėmė daiktus, antspaudus, buvo apsvaigusi, antspaudų nenorėjo kažkam panaudoti. Po medžiu padėjo, nes po to norėjo pažiūrėti, kokie ten vaistai ir gal būtų buvę galima juos suvartoti. Kas yra relanium – žino. Nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė dėl narkotikų, metadono programoje yra jau metus, bet dabar nori visiškai išsigydyti, atsigulė į ligoninę dėl to.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. S. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. taip pat visiškai prisipažino kalta padariusi nurodytas veikas, nurodė, kad gailisi (b. l. 41, 60), taip pat parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, surašant 2015 m. rugpjūčio 11 d. protokolą (b. l. 46-55).

2015 m. vasario 20 d. apžiūros protokole užfiksuota Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios Šiltnamių g. 29, Vilniuje, Reanimacijos palatos, esančios priėmimo skyriuje, apžiūra (b. l. 5-8).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta A. Č. parodė, kad 2015 m. vasario 20 d. ji dirbo RVUL vyr. slaugytojos pareigose. Apie 6.55 val. skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas M. B. pranešė jai, kad 2015 m. vasario 19 d. nuo 22.00 iki 23.00 val. iš skubiosios pagalbos reanimacijos palatos yra pavogta 20 po 2 ml talpos vaistų „Relanium“ ir spaudai „Reanimacija“, „Imovax“, „Bendrosios praktikos slaugytoja B. P.“ bei datos. Reanimacijos palatoje buvo aptiktas plastikinis puodelis nuo kavos, kurį, kaip įtariama, paliko asmuo, pavogęs vaistus ir spaudus. Vėliau buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir nustatyta, kaip moteris užeina į reanimacijos palatą su puodeliu ir po kiek laiko išeina be jo. Minėta moteris ligoninėje buvo su ligoniu M. A. (b. l. 18).

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, gautais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, buvo apžiūrėta surašant 2015 m. liepos 15 d. apžiūros protokolą (b. l. 20-21).

Dėl psichotropinių medžiagų vagystės

Teismas, įvertinęs minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:

V. S. 2015 m. vasario 19 d., apie 22.00 val., būdama VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, Skubiosios pagalbos skyriuje, slapta, neturėdama leidimo pateko į reanimacijos kabinetą, iš kurio pavogė 20 ampulių po 2 ml „Relanium“, priklausančius VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei.

Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia pačios kaltinamosios nuoseklūs ir išsamūs parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, šiuos parodymus patikrinus ir vietoje (parodymų patikrinimo vietos protokolas, b. l. 46-55), taip pat liudytoja apklaustos A. Č. parodymai (b. l. 18), vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 20-21).

Iš V. S. parodymų teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, ką liudija tai, jog, kaip paaiškino V. S., ji žino, kas yra Relanium, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, paimdama iš ligoninės reanimacijos skyriaus atitinkamas medžiagas, ji jas išnešė į lauką ir padėjo po medžiu, nurodydama, kad vėliau norėjo patikrinti, ar jos tinkamos vartojimui, taigi ji suvokė, kad vagia psichotropines medžiagas ir to siekė.

Baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas.

Įvertinus nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kadangi V. S., turėdama tikslą pavogti psichotropines medžiagas, slaptai patekusi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos kabinetą, esantį Šiltnamių g. 29, Vilniuje, iš jo pavogė 20 ampulių po 2 ml „Relanium“, priklausančius VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei. Taigi V. S. pripažintina kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalyje.

Dėl spaudų pagrobimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo

Teismas, įvertinęs minėtų įrodymų visumą, taip pat sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:

V. S. 2015 m. vasario 19 d., apie 22.00 val., būdama VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, Skubiosios pagalbos skyriuje, slapta patekusi į reanimacijos kabinetą, iš jo pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė su savimi keturis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės spaudus „Reanimacija“, „Imovax“, „Bendrosios praktikos slaugytoja B. P.“ ir datos spaudą.

Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia pačios kaltinamosios nuoseklūs ir išsamūs parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, šiuos parodymus patikrinus ir vietoje (parodymų patikrinimo vietos protokolas, b. l. 46-55), taip pat liudytoja apklaustos A. Č. parodymai (b. l. 18), vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 20-21). Teismas taip pat vertina, kad nustatyta ir V. S. tiesioginė tyčia – ji suvokė, kad paima spaudus, ir to siekė. To nepaneigia ir jos paaiškinimai, kad ji neturėjo tikslo jų panaudoti ir pan., kadangi tai nepaneigia jos tyčios pagrobti nurodytus spaudus bei juos laikyti, nors tam teisėto pagrindo ji neturėjo.

Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atsakomybės blanką.

Taigi V. S. veikoje nustatyti alternatyvūs BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – o būtent, pagrobimas (paėmimas iš Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos kabineto) bei laikymas, neturint tam teisėto pagrindo (iki kol, kaip parodė kaltinamoji, ji juos paliko po medžiu ir po to neberado). Be to, kaip minėta, nustatyta ir subjektyvioji pusė – t. y. tiesioginė tyčia, taigi konstatuotina, kad V. S. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio metu V. S. visiškai prisipažino dėl jai inkriminuojamų kaltinimų, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, be to, ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę bei davė išsamius parodymus, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryti 2 apysunkiai nusikaltimai, nusikalstamos veikos – tyčinės, baigtos, padarytos, kaip nurodė kaltinamoji, kai ji buvo apsvaigusi. Be to, atsižvelgtina ir į V. S. asmenybę: išsilavinimas – 10 klasių, nedirba, registruota darbo biržoje, turi dukrą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre gydyta, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 87, 88), pagal 2015 m. gegužės 4 d. specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-171/2015, vien dėl alko-narko priklausomybės skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 92), administracine tvarka ne kartą bausta, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71-74), teista tris kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei bei nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (b. l. 75-84).

Įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai V. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę tiek už nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 straipsnio 1 dalyje, tiek už numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji teisiama trečią kartą, už pirmąją nusikalstamą veiką ji buvo nubausta arešto bausme, už antrąją – jai paskirta bauda, tačiau ir po šių nuosprendžio bei teismo baudžiamojo įsakymo ji vėl padarė nusikalstamas veikas, kas leidžia vertinti, kad anksčiau už kitas kaltinamosios padarytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bei baudos bausmės (pažymėtina, kad BK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo bausmės, o BK 302 straipsnio 1 dalyje – baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės) nepasiekė bausmės tikslų. Į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio (BK 61 str. 2 d.), ypač akcentuojant nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taigi bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nurodytomis aplinkybėmis patekusi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos kabinetą, iš jo V. S. viena veika pagrobė nurodytus psichotropinius vaistus bei keturis ligoninei priklausiusius spaudus, konstatuotina, kad šiuo atveju nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už šias veikas, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarytos 2015 m. vasario 19 d., t. y. iki V. S. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendis, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, ir buvo paskirta, subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, taikant dalinį sudėjimą (BK 63 str. 4 d ir į bausmę įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką bei atliktą (jei atlikta) bausmės dalį.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ypač į nustatytą V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi, savo kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, davė išsamius parodymus, be to, pateikti duomenys, kad ji iš esmės ir ryžtingai pasiruošusi keisti savo gyvenimo būdą, susijusį su narkotinių medžiagų vartojimu, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, savo ruožtu, kaip matyti, jos padarytos nusikalstamos veikos yra nulemtos šios priklausomybės, taip pat, nors šiuo metu jos motinystės teisės apribotos, ji siekia atgauti ryšius su dukra, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas sprendžia, kad neskiriant realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajai suteikiant galimybę dar kartą įvertinti savo neigiamas nuostatas dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais įtvirtintų elgesio taisyklių, įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, dar galima pasiekti kaltinamosios požiūrio pasikeitimo ir to, kad ji daugiau nebenusikalstų. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant V. S. šias baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas: gydytis nuo narkomanijos, nepažeidžiant gydymosi režimo (BK 75 str. 2 d. 3 p.); be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir visu likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.).

Civilinis ieškovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pareiškė 2,25 eurų civilinį ieškinį (b. l. 11-13), nurodydama, kad tokio dydžio turtinė žala padaryta dėl psichotropinių medžiagų vagystės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta turtinė žala atsirado dėl V. S. nusikalstamos veikos, be to, ji su civiliniu ieškiniu sutinka, civilinio ieškinio suma įrodyta visiškai, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš V. S. civiliniam ieškovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priteistina 2,25 eurų turtinės žalos.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – naikintina.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrinti taikant apėmimą ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą – subendrinti iš dalies jas sudedant, ir V. S. skirti galutinę bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį įskaitytą laikinojo sulaikymo laiką – 2 paras, o į baudos bausmę – įvykdytos baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti jai visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones: gydytis nuo narkomanijos, nepažeidžiant gydymosi režimo (BK 75 str. 2 d. 3 p.); be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.); per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir visu likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotai darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. S. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės naudai 2,25 eurus (du eurus dvidešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, daiktą – puodelį voke, 2015 m. gruodžio 16 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK000765 perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 19, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.