Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D.skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Š. S., V. R., J. M., V. F. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), turi patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, su kuria tiesiogiai ir betarpiškai ribojasi tiek tiesiogiai, tiek nuo gatvės įrengtu įvažiavimu, todėl jokio teisėto pagrindo ar pateisinamo poreikio naudotis taip pat ir greta Žemės sklypo esančiu pravažiavimo keliu bei važinėti dviračių taku, kuriuo eismas yra draudžiamas, šie gyventojai neturi.

Pareiškėjos vertinimu, Rašto dalis yra neteisėta, kadangi nepagrįsta nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu, todėl prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – VAĮ).

Pareiškėja pažymi, kad dar 2013 m. projektuojant sklypą tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), atsakovė buvo pritarusi griovio tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) sklypų ir privažiavimo suprojektavimui prie sklypų (duomenys neskelbtini), panaikinimui, kad minėtiems sklypams nereikėtų važinėti per dviračių taką, o būtų galimas tiesioginis patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Šiai dienai yra padarytas ir naudojamas privažiavimas prie žemės sklypų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), tame tarpe patekimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patekimas padarytas ir tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėjos vertinimu, Raštu pažeidžiamas efektyvumo, nes iškeltos sąlygos dėl automatinio užtvaro naudojimo (reikalavimas gauti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų pritarimą) sukelia papildomas nereikalingas sąnaudas pageidaujamam rezultatui pasiekti, įstatymo viršenybės, nes Raštas nepagrįstas įstatymais, išsamumo, nes Raštas neargumentuotas (nenurodytos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečių teisės aktų, kuriais buvo remtasi, nuostatos).

Kadangi į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), galima patekti tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės privažiavimu tarp sklypų (duomenys neskelbtini), tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra jokio pagrindo naudotis pravažiavimo keliu bei dviračių ir pėsčiųjų taku, dėl ko reikalavimas naudoti pravažiavimo kelio pradžioje prie (duomenys neskelbtini) gatvės įrengtą automatinę užtvarą, tik gavus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimą yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad pagal turinį Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. nurodo, kad

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nesutinka su Rašto dalimi, kurioje nurodyta, kad, be kita ko, pravažiavimu prie Žemės sklypo turi teisę naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, su kuriuo turėtų būti derinamas automatinio užtvaro prie Žemės sklypo įrengimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog automatinės užtvaros įrengimo prie Žemės sklypo klausimas buvo išspręstas Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2015 m. vasario 11 d. posėdžio metu. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ pareiškėja buvo informuota, kad ji turi teisę savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka, gavus reikiamus leidimus, įrengti automatinę užtvarą prie Žemės sklypo esančiame pravažiavime.

Nežiūrint į tai, jog automatinė užtvara prie Žemės sklypo esančiame pravažiavime jau yra įrengta, pareiškėjos atstovas 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nurodyti, su kokių žemės sklypų savininkais turėtų būti derinamas automatinio užtvaro įrengimo prie Žemės sklypo klausimas.

Atsakydama į pareiškėjos atstovo 2023 m. spalio 6 d. prašymą, atsakovė Rašte nurodė, kad pravažiavimu prie Žemės sklypo turi teisę naudotis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai, su kuriais ir turėtų būti derinamas automatinio užtvaro prie Žemės sklypo įrengimo klausimas.

Atsakovės Raštas ginčijamas pareiškėjos teisės į informaciją pažeidimo aspektu, todėl administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pareiškėjai buvo suteikta išsami informacija, atsakant į pareiškėjos atstovo 2023 m. spalio 6 d. pateiktame prašyme keliamą klausimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija) (toliau – ir VAĮ) išskiria dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 10 d.) ir skundą – asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, o pagal 2 dalį – prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.). Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Atsižvelgiant į 2023 m. spalio 6 d. prašymo turinį, jis turėjo būti nagrinėjamas VAĮ ir Taisyklių nustatyta tvarka.

Pažymėtina tai, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi VAĮ reikalavimai, kurio 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reikalaujantis, kad „administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis išsamumo principu, „viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;“ (VAĮ 3 str. 5 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Rašte yra pateiktas atsakymas į pareiškėjos atstovo 2023 m. spalio 6 d. pateiktame prašyme keliamą klausimą. Nors pareiškėja nesutinka su Rašto dalimi, kurioje nurodyta, kad, be kita ko, pravažiavimu prie Žemės sklypo turi teisę naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, su kuriuo turėtų būti derinamas automatinio užtvaro prie Žemės sklypo įrengimo klausimas, byloje nėra duomenų, jog dėl informacijos suteikimo pareiškėjos atstovas į atsakovę kreipėsi, turėdamas tikslą ginčyti atsakovės veiksmus ar sprendimus, susijusius su griovio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sklypų panaikinimu ir privažiavimo prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suprojektavimu bei įrengimu.

Atsižvelgiant į pareiškėjos suinteresuotumą vertintina, kad pateikta informacija atitinka prašymo turinį ir yra pakankama. Suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais Raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos G. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.