Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui T. Ž.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) 2008 m. birželio 6 d. Ukmergės miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri 2009 m. liepos 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų areštą;

2) 2010 m. rugsėjo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2014 m. vasario 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2014 m. birželio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimas;

5) 2015 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 28 d., teistumas neišnykęs,

6) 2021 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs, 2023 m. lapkričio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

(Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-55-919/2025, kurioje kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

1. Ar A. P. kraujyje rastos medžiagos (kraujas paimtas 2024 m. rugpjūčio 15 d. 12.05 val., šlapimas paimtas 2024 m. rugpjūčio 15 d. 12.15 val.) tetrahidrokanabinolis, tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis, pėdsakai tetrahidrokanabinolio hidroksido, - sukėlė apsvaigimą automobilio vairavimo metu – 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 3.11 val.?

- THC ir jo skilimo produktų (THC hidroksido ir THC karboksirūgšties) radimas A. P. kraujyje nėra jo poveikio organizmui įrodymas. Tai tik rodo vartojimo faktą. Poveikį parodyti gali tik objektyviai nustatyti sveikatos ir elgesio sutrikimai. Juolab medžiagos nustatymas kraujyje, kurio ėminio paėmimas nusitolinęs nuo eismo įvykio per daugiau nei devynias valandas, nesuteikia jokios galimybės pasisakyti tariamą apsvaigimą automobilio vairavimo metu - 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 3.11 val.

2. Ar galima įvardinti buvusį apsvaigimo laipsnį, jei taip, tai koks jis?

-Remiantis toksikologinio kokybinio tyrimo išvadomis pasisakyti apie asmens apsvaigimo faktą ir laipsnį negalima.

3. Kada paskutinį kartą (lyginant su kraujo ir šlapimo mėginių paėmimu) A. P. vartojo narkotines medžiagas?

-Neturint duomenų apie A. P. kanabinoidų pavartojimo būdą (surūkant ar pro burną) ir vartojimo dažnį atsakyti prieš kiek laiko tiksliai buvo paskutinį kartą pavartota THC negalima. Tai, kad kraujyje rasta THC ir jo galutinio skilimo produkto THC karboksirūgšties, o tarpinio skilimo produkto THC hidroksido tik pėdsakai (t. y., santykinai mažesnė koncentracija), negalima atmesti nevienkartinio pavartojimo.

- A. P. neabejotinai vartojo kanabinoidų (tetrahidrokanabinolio).

5. Kiek laiko žmogaus organizme išlieka tetrahidrokanabinolio hidroksido pėdsakai nuo jo vartojimo?

- THC hidroksido šalinimo iš kraujo pusperiodžio pabaiga reguliariai rūkant gali būti ne mažiau kaip 30 val., o THC karboksirūgšties - gali būti ne mažiau kaip 40 val. nuo paskutinio THC vartojimo.

6. A. P. šlapime rasti tetrahidrokanabinolio karborūgšties. Kiek laiko reikia šiai medžiagai pašalinti iš žmogaus organizmo šlapinantis nuo jos vartojimo?

- Iš retai vartojančio asmens šlapimo THC karboksirūgštis eliminuojasi iki 10 parų, o iš reguliariai vartojančio - per 2-4 savaites (1 t., b. l. 128-129).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 710/2024(02) nurodyta:

- A. B. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, nosyje, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje, krūtinės kairėje, abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimais pakaušio dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešinio žando-viršutinės lūpos srityje, krūtinės dešinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens srityje, kraujosruvomis viršutinės lūpos- srityje, krūtinės dešinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens srityje, kraujosruvomis viršutinės lūpos – žando gleivinėje, plonžarnių pasaite, inkstų riebalinėse kapsulėse, plonžarnių pasaito, kepenų plyšimais, dešinio raktikaulio lūžiu, II-XII-o dešiniųjų, III-o kairio šonkaulių lūžiais, 3-0 juosmeninio stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiu. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvaplėvės bei dešinę krūtinplėvės ertmę, šoku. A. B. mirtis greitosios medicinos pagalbos konstatuota 2024 m. rugpjūčio 15 d. 07.09 val.;

- A. B. kūne rasta: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, nosyje, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje, krūtinės kairėje, abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai pakaušio dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešinio žando-viršutinės lūpos srityje, krūtinės dešinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens srityje, kraujosruvos viršūtinės lūpos-žando gleivinėje, plonžarnių pasaite, inkstų riebalinėse kapsulėse, plonžarmių pasaito, kepenų plyšimai, dešinio raktikaulio lūžis, II-XII -o dešiniųjų, III-io kairio šonkaulių lūžiai, 3-io juosmeninio stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu artimu mirčiai metu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju baigėsi A. B. mirtimi.

- A. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. A. B. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų. difenhidramino, fenotiazinų. kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta (1 t., b. l. 131-135).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog 2024 m. lapkričio 20 d. apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 136-144). Po apžiūros automobilis su jo dokumentais grąžintas A. P. (1 t., b. l. 148-151).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Kaltinamasis yra kaltinamas pažeidęs KET 127 punktą, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje nustatyta, kad A. P., vairuodamas automobilį kelyje 195 (Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys), 5,1 kelio kilometre, Daškonių k., Kėdainių r. sav., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs transporto priemonės trenkėsi į kelio atitvarus, nuvažiavo nuo kelio į melioracijos griovį ir automobilis vertėsi, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų buvo mirtinai sužalotas keleivis A. B.. Taigi nustatyta, kad A. P. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad turėjo nakties sąlygomis pasirinkti saugesnį greitį ir būti atidesnis, tačiau to greičiausiai nepadarė ir kelio vingyje jo vairuojamą automobilį sumėtė, todėl nuvažiavo dešinėn nuo kelio sankasos, kliudė atitvarus, o po to vertėsi ir trenkėsi į griovį, įvykio metu žuvo keleivis A. B.. Kaltinamojo parodymus patvirtina bei jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir nukentėjusiųjų bei liudytojo D. D., buvusio įvykio vietoje, parodymai, specialisto paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas. Kaltinamojo kaltę įrodo ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti žuvusiajam eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, lėmę mirtį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas, apysunkis nusikaltimas transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 167-177), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 178-184), nedirba, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo neatsargiu nusikaltimu sukeltas pasekmes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma - laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant mažesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, už nusikaltimą transporto eismo saugumui teisiamas pirmą kartą. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, gailisi, teigia, nusipelnęs griežčiausios bausmės, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - vairuodamas transporto priemonę, kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir sukelto eismo įvykio žuvo žmogus. Nors kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė ir vairuodamas blaivus, tačiau byloje nustatyta, kad dieną prieš įvykį jis vartojo alkoholį, o jo blaivumas buvo nustatytas po įvykio praėjus tik pakankamai ilgam laiko tarpui nustatytas, jo kraujyje buvo rasta ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, anksčiau jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgdamas į visų ankščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo asmenybę, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, kaltinamajam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant mažesnį nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas – 2 metai, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis Š. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes eismo įvykyje žuvus jo broliui A. B., patyrė didelių išgyvenimų, su broliu augo vienoje šeimoje nuo gimimo, dalinosi vienu ūkiu, rėmė vienas kitą pagal galimybes ir poreikius (1 t., b. l. 90).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo vairuotas automobilis buvo neapdraustas, todėl atsakomybė dėl žalos atlyginimo kyla Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – ir Biuras), kuris ir buvo įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (1 t., b. l. 94-95).

Civilinis atsakovas atsiliepime (išvadoje) į ieškinį nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė konkrečių, aiškių įrodymų dėl jo individualaus ryšio su žuvusiuoju iki jo mirties ir žuvusiojo mirties poveikį ieškovui, Žalų administravimo departamento vertinimu ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 7 MMA, t. y. 6 468,00 Eur (7 MMA x 924,00 Eur). Biuro vertinimu žala mažintina 50 procentų dėl paties žuvusiojo didelio neatsargumo, nes iš Biurui pateiktos informacijos darytina išvada, kad žuvusysis A. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus, nes prieš eismo įvykį su draugais vartojo alkoholį, neįvertino saugumo ir važiavo su galimai neblaivia kompanija nedrausta transporto priemone, nebuvo prisisegęs saugos diržo, dėl šios priežasties iškrito iš transporto priemonės ir buvo jos prispaustas. Taigi, Žalų administravimo departamento vertinimu, ieškovui Biuro vardu atlygintina 3 234,00 Eur neturtinė žala.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, vis tik priteisiama suma kiekvienu atveju turi būti teisinga. Tai reiškia, kad ji turi būti priteisiama paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir neturtinės žalos atlyginimo paskirties. Piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sąvoka išaiškinta CK 3.135 straipsnyje bei BK 248 straipsnio 1 dalyje, t. y. tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams. Tačiau vertinant ar šiems asmenims padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama į jų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, vertinama, ar santykiai iki mirties buvo draugiški, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-49-788/2016).

Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas savo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palaikė, papildomai paaiškino, kad santykiai su broliu buvo geri, šeimyniški. Iki įvykio jis gal pora metų gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini - užsienyje), savo šeimos neturi, grįžęs į Lietuvą apsistodavo pas mamą, susitikdavo ir su broliu, kuris gyveno atskirai su savo šeima. Būdamas užsienyje su broliu taip pat bendraudavo, susiskambindavo. Po įvykio viskas labai smarkiai pasikeitė, neteko vienintelio brolio, patyrė didelį skausmą, blogėja sveikata, nemiega naktimis. Į gydymo įstaigas dėl sveikatos dar nesikreipė.

Teismui nekyla abejonių dėl civilinio ieškovo pirmiau išdėstytų aplinkybių, dėl to, kad jis patyrė didžiulę netektį, dvasinį sukrėtimą, skausmą ir išgyveno kitas neigiamas emocijas, prarado vienintelį savo brolį, su kuriuo juos siejo artimi giminystės ryšiai bei emocinis artumas. Šios aplinkybės neabejotinai reikšmingos ir vertintinos, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad žuvusysis pastaruosius 11 metų gyveno su savo šeima, o žuvusiojo brolis – gyveno ir dirbo užsienyje, grįžęs apsistodavo motinos namuose. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad civilinio ieškovo patirti išgyvenimai jam sukėlė kokių nors ilgalaikių sveikatos sutrikimų, teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad pas gydytojus nesilankė. Civilinis ieškovas nuo mirusiojo nebuvo priklausomas finansiškai, abu buvo suaugę, savarankiškus gyvenimus gyvenantys broliai.

Nustatant bei individualizuojant neturtinės žalos dydį, teismas vertina pirmiau išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo bei žuvusiosios tarpusavio ryšį, jo pobūdį, intensyvumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį bei kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Be to, doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

Teismo vertinimu, nėra abejonės, jog Š. B. dėl vienintelio brolio mirties, patyrė ir toliau kenčia bei išgyvena jo netektį, nes juos siejo artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Civilinis ieškovas Š. B. savo šeimos neturi, tėvas miręs, todėl dažnai bendraudavo su broliu, susiskambindavo, grįžęs iš užsienio aplankydavo. Dėl nusikalstamai neatsargaus A. P. elgesio valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, buvo neatkuriamai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis – mirusiojo brolis – patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, praradimo jausmą, nes, kaip jau minėta, jį su žuvusiuoju siejo artimi ryšiai.

Nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu įvertinti ir tai, kad A. P. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET taisykles, savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens mirties ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų. Kaltinamasis savo kaltę nuo pat pradžių pripažino visiškai, nuoširdžiai apgailestavo dėl to kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiųjų, prisiėmė visą atsakomybę už savo veiksmus, teigė, nusipelnęs griežčiausios bausmės. Įvertintinos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (žuvusysis, būdamas neblaivus, kartu su kaltinamuoju ir dar vienu draugu, bendrai susitarė važiuoti į miestą pavalgyti, atsigerti, papramogauti, nesegėjo saugos diržo, o vėliau kaltinamojo neatsargiais veiksmais buvo sukeltas eismo įvyks, kurio metu žuvo žmogus), teisinis gėris, kuriam buvo padaryta žala (atimta žmogaus gyvybė), kaltinamojo amžius, mažas vairavimo stažas, asmenybė. Civiliniam ieškovui turtinė žala nusikaltimu nepadaryta. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteistina ne iš eismo įvykį sukėlusio kaltinamojo, o iš juridinio asmens – draudikų biuro. Šiuos duomenis teismas vertina kartu su duomenimis apie civilinio ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus.

Teismas atsižvelgia ir į teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, pagal kurią dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020), nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021), ir nuolat kinta. Atsižvelgtina ir į tai, kad draudikai draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti nustato, vadovaudamiesi Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171, pagal kurių 4.5 punktą, mirties atveju vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, orientacinis neturtinės žalos dydis yra iki 30 MMA, kuris eismo įvykio metu buvo 924 Eur, taigi tai atitiktų 27 720 Eur sumą. Tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka ir pirmiau paminėtą teismų praktiką. Civilinis ieškovas nenurodė argumentų, kodėl prašo priteisti didesnę pinigų sumą kaip kompensaciją už patirtą neturtinę žalą nei vyraujanti teismų praktikoje.

Kaip jau minėta, civilinis atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis bei Rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, įvertinę tai, kad civilinis ieškovas nepateikė konkrečių, aiškių įrodymų dėl jo individualaus ryšio su žuvusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą) ir žuvusiojo mirties poveikį (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas pasekmes), civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 7 MMA, kurią dėl paties žuvusiojo didelio neatsargumo sumažino 50 procentų ir nurodė, kad civiliniam ieškovui atlygintina 3 234 Eur neturtinė žala.

Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad civilinio ieškovo Š. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 5 000 Eur. Tokia pinigų suma, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Byloje nustatyta žala neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų vieno eismo įvykio padarytos žalos dydžių, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. 11.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. 11.22 val. (1 t., b. l. 187-190; 2 t. b. l. 15-17). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 9-12), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) juosmens piniginė, pinigai, automobilio registracijos liudijimas, automobilio draudimas ir tech. apžiūra, automobilis „Opel Signum“, mobiliojo ryšio telefonas, juodos spalvos šortai ir tamsios spalvos marškinėliai, grąžinti A. P. (1 t., b. l. 145-146, 147, 148-150, 151), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

2) mobilus telefonas („Redmi“), priklausęs žuvusiajam A. B., grąžintas jo sugyventinei R. G. (1 t., b. l. 152-153), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,93 Eur), neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus:

- dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. 11.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. 11.22 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai pranešant VĮ Regitra.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam Š. B..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.