Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirta jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. P. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta A. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinė žala nukentėjusiajam Š. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 03.11 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Signum”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs transporto priemonės trenkėsi į kelio atitvarus, nuvažiavo nuo kelio į melioracijos griovį ir automobilis vertėsi, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų buvo mirtinai sužalotas keleivis A. B..

2. Apylinkės teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę nurodė, kad kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas transporto priemonę, jo neteisėti veiksmai sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, dėl jo neteisėtų veiksmų ir sukelto eismo įvykio žuvo žmogus. Nors Kelių eismo taisykles pažeidė ir vairuodamas blaivus, tačiau byloje nustatyta, kad dieną prieš įvykį jis vartojo alkoholį, o jo blaivumas buvo nustatytas po įvykio praėjus tik pakankamai ilgam laiko tarpui, jo kraujyje buvo rasta ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, anksčiau jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė neatimi teisės vairuoti, jo gynėjas advokatas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir nepriteisti iš apelianto atstovavimo išlaidų. Prokuroras prašė skundą atmesti ir priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytą sumą dėl advokato pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nuteistasis sutinka ir su jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, tačiau nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejus metus paskyrimu ir prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti. Neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę, taip pat į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise.

8. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejus metus, taigi, mažesniam nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam uždraudimo naudotis specialia teise terminui.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirdamas uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas transporto priemonę jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs transporto priemonės trenkėsi į kelio atitvarus, nuvažiavo nuo kelio į melioracijos griovį ir automobilis vertėsi, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų buvo mirtinai sužalotas keleivis. Šiais veiksmais nuteistasis padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas nakties metu, apie 03.11 val., nuteistasis įvykio vietoje nerastas, jo blaivumas patikrintas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykio, kraujyje alkoholio nerasta, tačiau rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. anksčiau teistas, tačiau tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padaro pirmą kartą. Nuteistasis taip pat baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir administracinius nusižengimus, tame tarpe psichoaktyvios medžiagos (marihuanos) vartojimą, paskirtos baudos sumokėtos, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

10. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, ja sukeltas negrįžtamas pasekmes (žuvo jaunas žmogus), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą dviejų metų laikotarpiui pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, siekiant nuteistąjį nubausti ir daryti jam prevencinį poveikį. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti nuteistojo atsakomybę, panaikinant uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Išimtine nelaikytina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi nuteistojo darbinių funkcijų atlikimui. Nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 2 metams A. P. taps apsunkinta grįžti į ankstesnes darbines pareigas, kuriose teisė vairuoti transporto priemones buvo reikalinga, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę. Akivaizdu, kad A. P. iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, todėl šia teise turėjo naudotis itin atidžiai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo A. P. patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime neleidžia vertinti, kad teismas baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

11. Taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo nepaneigia ir nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti nuteistojo kaimynų ir draugės prašymai neatimti nuteistajam teisės vairuoti, kadangi nuteistasis neatsisako jiems padėti paveždamas (2 t., b. l. 101, 102, 103). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės, be to, nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis specialia teise netaikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

12. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, todėl skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

13. 2025 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 206,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jis apeliaciniu skundu kaltės neginčijo, jo skundas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo šia nutartimi netenkinamas, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistasis po įvykio negalėjo dirbti dėl patirtų sužalojimų, nedirba ir šiuo metu, byloje duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.