- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-380-275/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo T. K. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) T. K. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti sprendimo vykdymą. Nurodė, kad užtikrindamas iki 2011-04-14 suteiktos paskolos grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120100010249, įkeitė L. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 628/1228 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Skolos nesumokėjo. Kreditorės naudai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius nutarė išieškoti 70 000 Lt skolą, 25 200 Lt delspinigių ir 139 Lt žyminio mokesčio – iš viso 95 339 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo įmonė UAB „ASTIS“ susiduria su ekonominiais sunkumais, pajamos labai mažos, augina mažametį vaiką, priverstinai parduoti turtą iš varžytinių nepalanku, nes kainos labai mažos. Kreditorė nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes vykdymo atidėjimas pažeistų jos interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi skolininko prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pagal paskolos sutartį skolininkas buvo įsipareigojęs paskolą grąžinti iki 20110107, paskola suteikta 1 m. 6 mėn. laikotarpiui, todėl pažeidžiamas proporcingumo principas tarp prievolės įvykdymo termino ir sprendimo vykdymo atidėjimo 2 metams. Visa paskola negrąžinta iki šiol, skolininkas nesistengė jos grąžinti dalimis, į kreditorę dėl skolos išdėstymo nesikreipė. LR Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 ekonominės krizės neįvardija kaip nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.212 str. 1 d. įtvirtinta, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad jo nemokumą ar prisiimtų įsipareigojimų neproporcingumą realiam mokumui nulėmė tariamai sunki ekonominė padėtis, o ne nuo jo paties priklausančios aplinkybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį, atidėti įkeisto nekilnojamojo turto priverstinį pardavimą iš varžytinių 2 (dviem) metams.
1. Teismas nepagrįstai nepritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Apeliantas augina mažametį vaiką, kurį visiškai išlaiko. Visos pareiškėjo pajamos yra skirtos šeimai išlaikyti. Jis neturi galimybių šiuo metu atsiskaityti su savo kreditore. Apeliantas neginčija skolos ir yra sąžiningas, nepiktnaudžiauja teisėmis. Ieškovė nenurodė, jog turi finansinių sunkumų, todėl prašomas sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeistų ieškovės turtinių teisių bei interesų, būtų išlaikyti lygiateisiškumo, proporcingumo principai.
2. Teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šiuo metu skubotas nekilnojamojo turto pardavimas gali atnešti nepagrįstų ir nepateisinamai didelių nuostolių apelianto šeimai, nes kainos rinkoje yra mažos, paklausa labai maža. Gautų pajamų iš apelianto turto priverstinio pardavimo iš varžytinių gali neužtekti ir tokiu atveju bus vykdomas išieškojimas iš kito apelianto turto, kas labai pablogintų ir taip prastą apelianto padėtį.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-05-24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikia konkretaus plano iš kokių lėšų, kokiomis dalimis, pagal kokį grafiką jis su ieškove atsiskaitys. Taip pat nepateikė jokių įrodymų (specialistų išvadų, turto vertintojų ataskaitų ir t.t.) leidžiančių manyti, kad po dvejų metų įkeistą sklypą galima bus parduoti brangiau. Atidėjus dviem metams priverstinį įkeisto skolininko turto pardavimą būtų pažeista sutarties šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad T. K., užtikrindamas iki 2011-04-14 suteiktos paskolos pagal 2010-07-07 paskolos sutartį ir jos pakeitimus grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120100010249, 2010-07-12 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė L. B. skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 62/1228 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).. Skolininkas T. K. savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdė, todėl kreditorė L. B. pateikė prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-24 nutartimi areštavo skolininko įkeistą turtą ir įspėjo skolininką, kad jei per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos skolininkas nesumokės įsiskolinimo, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nutartis buvo įteikta skolininkui 2011-08-31, tačiau įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, skola negrąžinta. Pareiškėja L. B. 2011-10-04 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-07 nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos prašymas ir nutarta išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, jį parduodant iš varžytinų. Skolininkas kreipėsi į teismą su prašymu atidėti sprendimo vykdymą. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-24 nutartimi pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad atidėjus sprendimo vykdymą bus pažeistas proporcingumo principas, nes paskola buvo suteikta 1 metams ir 6 mėnesiams ir turėjo būti grąžinta iki 2011-01-07, o prašomas atidėti terminas yra dveji metai. Toks termino pratęsimas sprendimui įvykdyti pažeistų kreditorės interesus, nes hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.).
Apeliantas nurodo, kad augina mažametį vaiką, visos pareiškėjo pajamos yra skirtos šeimai išlaikyti, neturi galimybių šiuo metu atsiskaityti su kreditore. Apeliantas neginčija skolos ir yra sąžiningas, nepiktnaudžiauja teisėmis. Apeliantas savo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą taip pat grindė tuo, jog kreditorės finansinė padėtis nėra sunki. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto negalėjimu vykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditorei nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Sprendimo įvykdymo atidėjimas negali būti pagrįstas (tik) ta aplinkybe, kad apeliantas augina nepilnametę dukterį. Išieškojimas nukreiptas į žemės sklypą, todėl vaiko gyvenimo sąlygos nepablogės.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad šiuo metu skubotas nekilnojamojo turto pardavimas gali atnešti nepagrįstų ir nepateisinamai didelių nuostolių apelianto šeimai, nes kainos rinkoje yra mažos, paklausa labai maža. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kuriais pagrįstų teiginį, kad sklypo kaina, parduodant turtą po dvejų metų, bus didesnė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, todėl pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.