Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-1678-652/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
2-1678-652/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01076-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
UAB ,,Alinva‘‘ atstovams P. L. ir advokato padėjėjai K. S., civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei UAB ,,Alinva“, UAB ,,Alinva“
Kategorijos
  • 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1678-652/2014(Proceso Nr. 2-13-3-01076-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1; (S) 11.6.7; 11.8; 11.9.2; 18.2.2. 44.5.2.17; 99.5. 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.birželio 30 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant R. M. ir E. J., dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui advokatui A. V. P., gestų kalbos vertėjai L. A., atsakovės UAB ,,Alinva‘‘ atstovams P. L. ir advokato padėjėjai K. S., civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei UAB ,,Alinva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl 2013-06-24 direktoriaus įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, pripažinimo darbo sutarties neterminuota, neturtinės žalos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškinyje prašo: pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti UAB ,,Alinva“ 2013-06-24 įsakymą dėl atleidimo iš darbo, grąžinti į siuvėjos pareigas UAB ,,Alinva“, pripažinti darbo sutartį Nr. 38, sudarytą 2006-02-15 tarp D. B. ir UAB ,,Alinva“ neterminuota, priteisti iš UAB ,,Alinva“ 5000 Lt neturtinę žalą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-03-12 iki grąžinimo į darbą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį palaikė. Ieškovės atstovas paaiškino, kad 2006-02-15 ieškovė D. B. buvo priimta dirbti siuvėja pas atsakovę UAB ,,Alinva“ pagal terminuotą darbo sutartį, kuri kiekvienais metais buvo tęsiama, t. y. tęsiama 5 metus, iki 2012-02-15. Mano, kad toks sutarties pratęsinėjimas, esant nuolatinio pobūdžio darbui, prieštarauja įstatymui. Nurodė, kad ieškovė 2011-08-19 kreipėsi į atsakovę prašydama ją išleisti vaiko priežiūros atostogų iki 2013-06-23, kad 2013 metų birželio pabaigoje grįžo į darbą savaitei, tačiau nebuvo apiforminta, po to, patarus buhalterei, rašė prašymą atbuline data, t. y. 2013-06-21, prašydama pratęsti vaiko priežiūros atostogas kol vaikui sueis treji metai, t. y. iki 2014-06-23, o 2014-02-24 kreipėsi, prašydama nutraukti vaiko priežiūros atostogas, nes ketino grįžti į darbą 2014-03-12. Paaiškino, kad ieškovė dirbo 2013 metų savaitę birželio pabaigoje, direktoriui sutinkant, tačiau neoficialiai, kad ieškovei buvo sumokėta už darbą apie 100 Lt. Mano, kad ši aplinkybė taip pat yra pagrindas pripažinti darbo sutartį neterminuota. Pabrėžė, kad su 2013-06-24 direktoriaus įsakymu ieškovė nebuvo supažindinta ir jai nebuvo pranešta apie atleidimą iš darbo, kad tą tvirtina ir jos 2014-02-24 pareiškimas bei Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad Sodrai buvo pranešta apie vaiko priežiūros atostogų pratęsimą. Pabrėžė, kad 2013-06-24 direktoriaus įsakymas buvo parašytas vėliau, po to, kai jis apsisprendė nepratęsti ieškovei darbo sutarties, susirgus ieškovės vaikui, kad tą įrodo įsakymų registracijos žurnalas, kuriame toks įsakymas nėra užregistruotas. Paaiškino, kad ieškovė yra neįgali, jos vyras taip pat neįgalus, augina du nepilnamečius vaikus, yra socialiai pažeidžiama, kad bendrijos direktorius, neteisėtai atleisdamas ieškovę iš darbo, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti neturtinę 5000 Lt žalą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB ,,Alinva“ atstovas P. L. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė faktiškai dirbo įmonėje vienerius metus, nes augino vaikus, dažnai turėdavo nedarbingumo pažymėjimus. Paaiškino, kad jis turėjo priekaištų ieškovei dėl darbo drausmės, darbo kokybės, tačiau drausminių nuobaudų neskyrė, ją toleravo, bandydamas paveikti pokalbiais, kad, atsižvelgiant į tai, nutaręs darbo sutarties nepratęsti. Nurodė, kad įmonė turi socialinės įmonės statusą, vykdo siuvimo paslaugas, tačiau negauna pastovių užsakymų, todėl darbo sutartys buvo sudarinėjamos neterminuotai. Paaiškino, kad pastaruoju metu, atsižvelgiant į Darbo inspekcijos išvadas, neterminuotos sutartys daugeliu atveju buvo pakeistos į terminuotas, kad šiuo metu 9 žmonės dirba pagal neterminuotą sutartį ir 1 žmogus pagal terminuotą. Paaiškino, kad apie atleidimą iš darbo ieškovę informavęs 2013-06-27, kai ieškovė parašė prašymą pratęsti vaiko priežiūros atostogas. Atsakydamas į klausimą, kodėl Sodrai buvo pateikti kiti duomenys ir nebuvo iš karto pranešta apie atleidimą iš darbo, atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, nes tą atlieka įmonės finansininkė, dėl kurios veiklos jis inicijavo patikrinimą. Paaiškino, kad nepratęsė vaiko priežiūros atostogų iki 2014-06-23, nes ieškovė pavėlavo parašyti prašymą, o 2013-06-24 jis buvo priėmęs įsakymą atleisti ją iš darbo. Neigė, kad ieškovė 2013 metų birželio gale buvo atėjusi į darbą ir apie savaitę laiko dirbo, jam sutinkant, tačiau neįforminus jos sugrįžimo. Prašė ieškinį atmesti.

Liudytoja I. R. parodė, kad ji dirba UAB ,,Alinva“ finansininke nuo 2008 metų, kad santykiai su įmonės vadovu yra darbiniai. Paaiškino, kad ieškovei vaiko priežiūros atostogos baigėsi 2014-06-23, kad ieškovė 2013-06-25 jos ir direktoriaus akivaizdoje atbuline data parašė prašymą pratęsti vaiko priežiūros atostogas iki 2014-06-23, nes jau buvo faktiškai pradėjusi dirbti įmonėje neoficialiai, tačiau, mano, kad direktoriui sutinkant, kad jos padaryti siuviniai buvo priimti kaip K. M., kuri iš jai išmokėto atlyginimo sumokėjo apie 100 Lt ieškovei, kad tą visi darbuotojai žinojo. Pabrėžė, kad 2013-06-25, nei vėliau direktorius neinformavo jos, kad yra priimtas įsakymas atleisti ieškovę iš darbo. Direktoriui neprieštaraujant dėl ieškovės prašymo, ji supratusi, kad direktorius tenkina ieškovės prašymą ir, esant tam tikriems pranešimo terminams, apie tai pranešusi Sodrai, tik parinkusi ne tą pranešimo formą. Paaiškino, kad direktorius tik rugpjūčio mėnesį liepė taisyti pranešimą Sodrai ir nurodyti, kad ieškovė atleista, pasibaigus darbo sutarčiai. Pabrėžė, kad joks pagrindas (įsakymas ar pan.) jai nebuvo pateiktas. Nurodė, kad direktoriaus 2013-06-24 įsakymą pamatė tik bylos nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad duomenys apie ieškovę buvo išnešti iš įmonės ir apie pusę metų jų nebuvo, kad tik, prasidėjus teismo procesui, jie atsirado, t. y. įsakymai, darbo sutartis ir pan. Nurodė, kad ir darbo sutartyje nebuvo padarytas tinkamas įrašas apie atleidimą iš darbo. Patvirtino, kad ji pildžiusi asmens kortelę, kokie duomenys buvo įrašyti vietoj trintų, negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad įmonėje buvo įsakymų registracijos žurnalas, kad minėtas direktoriaus 2013-06-24 įsakymas nebuvo užregistruotas. Nurodė, kad paprastai įsakymų projektus ruošia ji, tačiau dėl ieškovės atleidimo iš darbo įsakymo projekto neruošė.

Liudytoja K. M. paaiškino, kad 2013 metų birželio pabaigoje, buhalterei atostogaujant, ieškovė, direktoriui sutinkant, dirbo apie savaitę darbe, siuvo kaklaraiščius. Kadangi ieškovė dirbo neoficialiai, jos padarytas darbas buvo skaičiuojamas kaip padarytas K. M., kad ji iš savo gauto atlyginimo 2013 metų liepos pradžioje sumokėjo ieškovei apie 100 Lt. Paaiškino, kad ieškoves darbo savaitės pabaigoje susirgo jos vaikas, kad apie tai pranešė direktoriui bei prašė direktoriaus pratęsti vaiko priežiūros atostogas iki 2014-06-23, norėdama pasinaudoti nedarbingumo dėl vaiko ligos pažymėjimu. Mano, kad direktoriui reikėjo realiai dirbančio žmogaus, o kai susirgo ieškovei vaikas, mano, kad jis nusprendęs nepratęsti nei atostogų, nei darbo sutarties.

Liudytoja N. B. parodė, kad ji yra ieškovės anyta, kad žino, jog ieškovė ėjo į darbą 2013 metų birželio pabaigoje, nes marčios vaikai pradėjo lankyti darželį, kad 2013-06-25 kreipėsi dėl atostogų pratęsimo, žino, kad už darbą neoficialiai gavo 100 Lt. Nurodė, kad direktorius nebuvo geranoriškas jos neįgaliai marčiai, kad po pirmo vaiko priežiūros atostogų direktorius taip pat nenorėjo pratęsti darbo sutarties.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis yra ieškovės vyras ir paaiškino, kad sutuoktinė buvo informuota apie atleidimą iš darbo 2014 metų vasario mėnesį, kai kreipėsi, prašydama nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir pradėti dirbti. Patvirtino, kad sutuoktinė dirbo savaitę 2013 metų birželio pabaigoje, kad, būtent, direktorius norėjo, kad ieškovė dirbtų ir po Joninių, tačiau susirgo jų vaikas. Patvirtino, kad sutuoktinė gavo 100 Lt už savaitės darbą iš K. M..

Liudytoja L. P. parodė, kad gal pernai birželio gale ieškovė ėjo į darbą apie 4-5 dienas, kad galėjo ir sau kažką pasisiūti, kad dažnai sirgo ieškovės vaikai.

Liudytoja Z. N. parodė, kad 2013 metų birželio mėnesį po Joninių į darbą atėjo D. B., kad direktoriaus nurodymu D. buvo paskirta siuvimo mašina, su kuria iki tol dirbo Z. N., kad D. dirbo kelias dienas.

Liudytoja B. L. parodė, kad 2013 metų vasarą ieškovė ateidinėdavo į darbą ir kažkiek dirbo, kad to nebūtų galėjusi daryti be direktoriaus žinios, kad siuvamų mašinų perstūmimas vyko 2012 metų vasarą.

Liudytoja M. S. parodė, kad ieškovę mažai pažįsta, bet žino, kad praeitų metų vasarą dirbo, gal tris dienas, ką siuvo neatsimena. Mano, kad sutartis nebuvo pratęsta, nes dažnai serga ieškovės vaikai.

Liudytojas R. M. parodė, kad, kad ieškovę matęs įmonėje prieš dvejus metus, kad praeitą vasarą jos nematęs.

Liudytojas A. Z. parodė, kad ieškovė pernai nedirbo, kad jos atleidimo iš darbo priežasčių nežino, kad ieškovė ir jos sutuoktinis kelia konfliktus atėję į įmonę, kad 2012 metų 08-09 mėnesį ieškovė savavališkai perstūmė siuvimo mašiną ir padarė įmonei žalos. Mano, kad ieškovė pernai metais ateidavo pasisiūti sau ir vaikams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-02-15 ieškovė D. B. buvo priimta dirbti siuvėja pas atsakovę UAB ,,Alinva“ pagal terminuotą darbo sutartį iki 2007-02-15. Ši sutartis 2007-02-15 buvo pratęsta iki 2008-02-15, o 2008-02-15 pratęsta iki 2009-02-15, 2009-02-15 pratęsta iki 2010-02-15, 2010-02-15 pratęsta iki 2011-02-15, 2011-02-15 pratęsta iki 2012-02-15 (b. l. 17-21). Iš 2011-08-19 prašymo ir rezoliucijos matyti, kad ieškovei buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki 2013-06-23 (b. l. 15). Iš 2013-06-21 ieškovės prašymo UAB ,,Alinva“ matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti vaiko priežiūros atostogas iki tol, kol vaikui sueis treji metai, t. y. iki 2014-06-23. Ant šio prašymo yra įmonės direktoriau įrašas - ,,Gauta. 2013-06-27“. Iš ieškovės 2014-02-24 prašymo matyti, kad ji prašo nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir ketina grįžti į darbą 2014-03-12 (b. l. 45). Iš atsakovės UAB ,,Alinva“ 2014-03-03 pranešimo matyti, kad ieškovei yra pranešama apie 2012-02-15 darbo sutarties pasibaigimą (b. l. 13). Iš 2013-06-24 įsakymo Nr. 7-2 matyti, kad buvo priimtas direktoriaus įsakymas atleisti D. B. iš einamų pareigų nuo 2013-06-24 pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį (b. l. 60). Analizuojant paminėtus šalių veiksmus kartu su pateiktais duomenimis iš Sodros, matyti, kad tik 2013-08-29 UAB ,,Alinva“ kreipėsi į Sodrą elektroniniu prašymu, nurodydama, jog ieškovė atleista iš darbo 2013-06-24 pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį (b. l. 75-76). Pastebėtina, kad atleidimo iš darbo diena yra nedarbo diena bei tai, kad įmonės finansininkė nematė direktoriaus įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo iki teismo proceso, o pranešimą Sodrai dėl atleidimo iš darbo išsiuntė po dviejų mėnesių, įmonės vadovui žodžiu liepus tai padaryti, bet nepateikus įsakymo. Iš ankstesnių pranešimų Sodrai matyti, kad 2013-06-26 atsakovės UAB ,,Alinva“ finansininkė pranešė Sodrai apie tai, kad ieškovė D. B. yra atostogose vaikui prižiūrėti iki 2014-06-23, o 2013-08-07 pranešė apie klaidingą išsiuntimą, t. y. neteisingai buvo nurodytas nedraudiminis laikotarpis nuo 2013-06-23 iki 2014-06-23, todėl šis laikotarpis pagal 2013-08-07 Sodros sprendimą Nr. D20-815 buvo pašalintas (b. l. 51-54). Akivaizdu, kad iki 2013-08-29 Sodros duomenų bazėje D. B. buvo registruota kaip esanti vaiko priežiūros atostogose iki 2014-06-23. Iš ieškovės darbo sutarties matyti, kad padarytas įrašas, kad darbo sutartis nutraukta pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nenurodant datos ir nepasirašant darbuotojui, nors atsakovės pateiktame darbo sutarčių registracijos žurnalo kopijos lape nurodyta darbo sutarties nutraukimo data (b. l. 21, 62). Iš įmonės finansininkės, liudytojos I. R. paaiškinimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose nurodyta, jog ieškovė D. B. 2013 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais buvo atostogose vaikui prižiūrėti, 2013-06-24 direktoriaus įsakymo, įsakymų registracijos žurnalo, kuriame nėra įrašo apie priimtą įsakymą, ieškovės prašymų, įmonės vadovo atsakymų, matyti, kad ieškovė turėjo pagrįstus lūkesčius, manydama, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose iki 2014-06-23. Tą patvirtina ir išanalizuoti Sodros duomenys. Ieškovė taip pat turėjo pagrįstus lūkesčius, kad darbo sutartis vėl bus pratęsta, nes jokių naujų aplinkybių įmonėje neatsirado, be to, 2013 metų birželio gale, pasibaigus sutarčiai, ji faktiškai tęsė darbinius santykius, įmonės vadovui neprieštaraujant. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad jis nebuvo pilnai patenkintas ieškovės darbu, tačiau konkrečių jos darbo trūkumų nenurodė, drausminių nuobaudų darbuotojai netaikė, pasikeitusio darbo pobūdžio ir apimties nenurodė ir neįrodė, kad ieškovė nedirbo 2013 metų birželio mėnesio pabaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Darbo kodekso 109 straipsnį terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Iš ieškovės darbo sutarties pratęsimo termino matyti, kad terminuota sutartis buvo pratęsiama penkis kartu be tarpų, ir tai apima šešerių metų laikotarpį. Iš juridinių asmenų registre nurodytų duomenų apie UAB ,,Alinva“ matyti, kad iki 2014-01-17 atsakovės veiklos rūšis buvo ir įvairios paskirties drabužių siuvimas, o nuo 2014-01-17 įmonė vykdo bet kurią šalyje nedraudžiamą veiklą ir yra pelno siekianti įmonė (b. l. 33). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė visus darbo metus įmonėje siuvo įvairios paskirties drabužius, kaklaraiščius. Iš atsakovės atstovo paaiškinimo matyti, kad šiuo metu įmonėje dirba devyni žmonės pagal neterminuotą darbo sutartį ir vienas - pagal terminuotą darbo sutartį po Darbo inspekcijos patikrinimo. Kai kyla ginčas dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui (LAT 2005-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-568/2005; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2009). Atsakovės atstovas neįrodė, jo įmonėje ieškovės dirbtas darbas yra laikino pobūdžio. Atvirkščiai, pats nurodė, kad beveik visi darbuotojai (siuvėjos) dirba pagal neterminuotas darbo sutartis po Darbo inspekcijos patikrinimo. Pagal Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnį socialinių įmonių tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Manytina, kad įmonei turint socialinės įmonės statusą, kai valstybė sumoka dalį darbo užmokesčio tikslinei grupei žmonių, neįgalaus darbuotojo teisės turi būti ginamos, ir jo statusas tokioje įmonėje turėtų suteikti pastovias socialines garantijas, išplaukiančias iš pastovaus darbo (b. l. 63). Iš įmonės finansininkės, visų liudytojų parodymų (išskyrus R. M. ir A. Z.) matyti, kad ieškovė keletą dienų tęsė darbinius santykius, kurie buvo teisiškai neįforminti, ir pasibaigus darbo sutarčiai, atsakovo atstovo teigimu, t. y. po 2013-06-23, tačiau susirgus vaikui, ji kreipėsi į darbdavį dėl atostogų pratęsimo vaiko priežiūrai, pagrįstai tikėdama, kad atostogos pratęstos, nes neigiamo atsakymo į savo prašymą negavo, o Sodros duomenyse atsispindėjo jos patenkintas prašymas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybė sudaryti su darbuotoju terminuotą darbo sutartį vien tuo pagrindu, jog su tuo sutinka darbuotojas. Toks darbo sutarties šalių laisvės apribojimas yra pagrįstas darbuotojų teisių apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo terminuotoms darbo sutartims sudaryti, todėl ieškovės sutikimas daugelį kartų tęsti darbo sutartis, nėra vertintinas jos nenaudai. Darbdavys organizuoja darbą, esant ginčui dėl terminuotos darbo sutarties teisėtumo, jam tenka pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio arba konkrečiu atveju terminuotos darbo sutarties sudarymą leidžia įstatymas ar kolektyvinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-74/2006). Taigi, teismų praktika nukreipta į tai, jog terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, ir darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui). Iš darbo sutarties pratęsimų matyti, kad ieškovė nuolatinai be pertraukų dirbo šešerius metus – siuvo įvairios paskirties drabužius. Kokių nors naujai atsiradusių aplinkybių dėl darbo pobūdžio pasikeitimų, atsakovės atstovas nenurodė, todėl, manytina, kad toks pat darbo pobūdis tęsiasi ir septintus metus.

Sprendžiant darbo ginčus taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (CPK 176–224 straipsniai), darbdavio neteisėtus veiksmus pagrindžiantys įrodymai turi būti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kt. principų. Nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia daryti dvi išvadas; 1) kad ieškovės dirbtas darbas buvo nuolatinis tiek dėl nuolatinio darbo pobūdžio, tiek ir dėl to, kad darbo santykiai faktiškai tęsėsi po darbo sutarties termino, 2013-06-23, pasibaigimo; 2) kad ieškovės prašymas dėl atostogų vaikui prižiūrėti buvo patenkintas iki 2014-06-23; 3) kad 2014-02-24 ieškovės prašymą nutraukti atostogas ir grįžti į darbą nuo 2014-03-12 darbdavys turėjo spręsti. Esant šioms išvadoms, 2013-06-24 direktoriaus įsakymas pripažintinas neteisėtu (DK 300 str. 1 d.). Tekintinas ieškovės prašymas grąžinti ją į darbą ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-03-12 iki grąžinimo į darbą (DK 300 str. 3 d.). Iš atsakovės pateiktų duomenų dėl darbo užmokesčio matyti, kad ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis - 29,03 Lt (b. l. 59). Ieškovei neginčijant minėto paskaičiavimo, apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Nustačius, kad ieškovei buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki 2014-06-23, tačiau įstatymui leidžiant imti šias atostogas dalimis (DK 180 str. 1 d.), ieškovės 2014-02-24 prašymas grįžti į darbą nuo 2014-03-12 turėjo būti patenkintas, atsižvelgiant ir į 14 dienų įspėjimo terminą, kurio ji kreipdamasi nepraleido (DK 180 str. 3 d.), todėl priverstinės pravaikštos laikas skaičiuotinas nuo 2014-03-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant už darbo dieną 29,03 Lt. Apskaičiuotina priteistina suma iki teismo sprendimo priėmimo (29,03 Lt x 76 d. d.), kuri sudaro 2207 Lt. Atsakovės atstovų nurodytos aplinkybės dėl įmonės vadovo veiksmų nesuderinimo su įmonės finansininkės veiksmais negali bloginti dirbusios ieškovės padėties, todėl atmestinos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinę žalą. Reikalavimas tenkintinas iš dalies. Sutiktina su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad, sužinojusi apie 2013-06-24 atleidimą iš darbo tik 2014-03-03, tuo tarpu turėjusi pagrįstus lūkesčius dėl darbo ir atostogų, patyrė dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities, dėl vaikų išlaikymo. Sutiktina su ieškovės atstovo advokato teigimu, kad ieškovės šeima yra labiau socialiai pažeidžiama dėl jos ir sutuoktinio neįgalumo. Priteisiant neturtinę žalą, atsižvelgtina į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (DK 250 str., CK 6.250 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į socialinės įmonės statusą, manytina, kad protinga priteistina suma yra 1000 Lt.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Nors ieškovė rezoliucinėje dalyje neprašo priteisti procesinių palūkanų, tačiau pasisako apie jas motyvuojamoje dalyje, atsižvelgiant į darbo bylų specifiką, palūkanos priteistinos teismo iniciatyva (CPK 417 str.).

Sprendimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovei D. B., neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 485 Lt (23,09 Lt x 21 ), ir sprendimas dalyje dėl grąžinimo į darbą vykdytinas skubiai (DK 302 str., 2013-12-16 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-693 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2014 metais patvirtinimo“).

Nustatytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 4/5 dalimis. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 1700 Lt advokato paslaugos. Iš atsakovės UAB ,,Alinva“ priteistina 1360 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. B. naudai. Iš atsakovės UAB ,,Alinva“ priteistina 144 Lt žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovės UAB ,,Alinva“ priteistina 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2006-02-15 darbo sutartį Nr. 38 tarp ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. .(duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB ,,Alinva“, įmonės kodas 149644884, kurios buveinė Naujoji g. 16, Alytus, neterminuota.

Pripažinti UAB ,,Alinva“ direktoriaus 2013-06-24 įsakymą Nr. 7-2 dėl D. B. atleidimo iš darbo neteisėtu.

Nustatyti, kad ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atostogos vaikui prižiūrėti tęsėsi iki 2014-03-12.

Grąžinti D. B. į siuvėjos darbą UAB ,,Alinva“ ir priteisti iš atsakovės UAB ,,Alinva“, įmonės kodas 149644884, kurios buveinė Naujoji g. 16, Alytus, ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2207 Lt (du tūkstančius du šimtus septynis Lt) vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-03-12 iki teismo sprendimo priėmimo ir tęsiant iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį 29,03 Lt (dvidešimt devynis Lt 3 ct).

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Alinva“ įmonės kodas 149644884, kurios buveinė Naujoji g. 16, Alytus, ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. už 2207 Lt iki teismo sprendimo priėmimo, tęsiant palūkanų mokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį 29,03 Lt (dvidešimt devynis Lt 3ct).

Sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 485 Lt (23,09 Lt x 21 ), ir dėl ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Alinva“, įmonės kodas 149644884, kurios buveinė Naujoji g. 16, Alytus, 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Alinva“, įmonės kodas 149644884, kurios buveinė Naujoji g. 16, Alytus, 1360 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Alinva“, įmonės kodas 149644884, kurios buveinė Naujoji g. 16, Alytus, 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio ir 41 Lt (keturiasdešimt vieną Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

TeisėjaA. S.