Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. 2A-80-390/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
2A-80-390/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01076-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Galina Blaževič
Atsakovas
UAB „Alinva“
Ieškovas
D. B.
Civilinė byla Nr. 2A-80-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01076-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.6.1; 11.6.7; 11.8; 11.9.2; 18.2.2. 44.5.2.17.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alinva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1678-652/2014 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei UAB ,,Alinva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl 2013-06-24 direktoriaus įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, pripažinimo darbo sutarties neterminuota, neturtinės žalos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinti UAB ,,Alinva“ 2013-06-24 įsakymą dėl atleidimo iš darbo, grąžinti į siuvėjos pareigas UAB ,,Alinva“, pripažinti darbo sutartį Nr. 38, sudarytą 2006-02-15 tarp D. B. ir UAB ,,Alinva“ neterminuota, priteisti iš UAB ,,Alinva“ 5000 Lt neturtinę žalą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-03-12 iki grąžinimo į darbą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2006-02-15 ieškovė D. B. buvo priimta dirbti siuvėja pas atsakovę UAB ,,Alinva“ pagal terminuotą darbo sutartį, kuri kiekvienais metais buvo tęsiama, t. y. tęsiama 5 metus, iki 2012-02-15. Toks sutarties pratęsinėjimas, esant nuolatinio pobūdžio darbui, prieštarauja įstatymui. Ieškovė 2011-08-19 kreipėsi į atsakovę prašydama ją išleisti vaiko priežiūros atostogų iki 2013-06-23, kad 2013 metų birželio pabaigoje grįžo į darbą savaitei, tačiau nebuvo apiforminta, po to, patarus buhalterei, rašė prašymą atgaline data, t. y. 2013-06-21, prašydama pratęsti vaiko priežiūros atostogas kol vaikui sueis treji metai, t. y. iki 2014-06-23, o 2014-02-24 kreipėsi, prašydama nutraukti vaiko priežiūros atostogas, nes ketino grįžti į darbą 2014-03-12. Paaiškino, kad ieškovė dirbo 2013 metų savaitę birželio pabaigoje, direktoriui sutinkant, tačiau neoficialiai, kad ieškovei buvo sumokėta už darbą apie 100 Lt. Ši aplinkybė taip pat yra pagrindas pripažinti darbo sutartį neterminuota. Su 2013-06-24 direktoriaus įsakymu ieškovė nebuvo supažindinta ir jai nebuvo pranešta apie atleidimą iš darbo, kad tą tvirtina ir jos 2014-02-24 pareiškimas bei Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad Sodrai buvo pranešta apie vaiko priežiūros atostogų pratęsimą. 2013-06-24 direktoriaus įsakymas buvo parašytas vėliau, po to, kai jis apsisprendė nepratęsti ieškovei darbo sutarties, susirgus ieškovės vaikui, kad tą įrodo įsakymų registracijos žurnalas, kuriame toks įsakymas nėra užregistruotas. Ieškovė yra neįgali, jos vyras taip pat neįgalus, augina du nepilnamečius vaikus, yra socialiai pažeidžiama, kad bendrijos direktorius, neteisėtai atleisdamas ieškovę iš darbo, sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti neturtinę 5000 Lt žalą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2006-02-15 darbo sutartį Nr. 38 tarp ieškovės D. B. ir atsakovės UAB ,,Alinva“ neterminuota, pripažino UAB ,,Alinva“ direktoriaus 2013-06-24 įsakymą Nr. 7-2 dėl D. B. atleidimo iš darbo neteisėtu. Nustatė, kad ieškovės D. B. atostogos vaikui prižiūrėti tęsėsi iki 2014-03-12, grąžino D. B. į siuvėjos darbą UAB ,,Alinva“ ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Alinva“, ieškovės D. B., naudai 2207 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-03-12 iki teismo sprendimo priėmimo ir tęsiant iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį 29,03 Lt, priteisė iš atsakovės UAB ,,Alinva“ ieškovės D. B. naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. už 2207 Lt iki teismo sprendimo priėmimo, tęsiant palūkanų mokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį 29,03 Lt. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Alinva“ 1000 Lt ieškovės D. B. neturtinei žalai atlyginti bei 1360 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. B. naudai. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Alinva“ 144 Lt žyminio mokesčio ir 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas darė dvi išvadas; 1) kad ieškovės dirbtas darbas buvo nuolatinis tiek dėl nuolatinio darbo pobūdžio, tiek ir dėl to, kad darbo santykiai faktiškai tęsėsi po darbo sutarties termino, 2013-06-23, pasibaigimo; 2) kad ieškovės prašymas dėl atostogų vaikui prižiūrėti buvo patenkintas iki 2014-06-23; 3) kad 2014-02-24 ieškovės prašymą nutraukti atostogas ir grįžti į darbą nuo 2014-03-12 darbdavys turėjo spręsti. Esant šioms išvadoms, teismas 2013-06-24 direktoriaus įsakymą pripažino neteisėtu (DK 300 str. 1 d.). Teismas tenkino ieškovės prašymą grąžinti ją į darbą ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-03-12 iki grąžinimo į darbą (DK 300 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad atsakovės atstovų nurodytos aplinkybės dėl įmonės vadovo veiksmų nesuderinimo su įmonės finansininkės veiksmais negali bloginti dirbusios ieškovės padėties, todėl jas atmetė. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad, sužinojusi apie 2013-06-24 atleidimą iš darbo tik 2014-03-03, tuo tarpu turėjusi pagrįstus lūkesčius dėl darbo ir atostogų, patyrė dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities, dėl vaikų išlaikymo, todėl ieškovei priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Alinva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 146–150). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas savo sprendime rėmėsi galimai suklastotais į paskutinį 2014-06-10 teismo posėdį ieškovės pateiktais įrodymais - 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, įsakymų registracijos žurnalu, kurie, vertinant jų sąsajumą ir papildomumą su kitais įrodymais, teismo buvo priimti, pripažinti teisėti, leistini įrodymai, patvirtinantys ir papildantys kitus įrodymus, t.y. liudytojų parodymus, Sodros duomenis. Apie tai, kad ieškovė teismui pateikė ydingų, sąmoningai išrinktų dokumentų dalį (o ne visumą) ir netgi suklastotus dokumentus, atsakovei tapo žinoma tik po 2014-06-25, kai ieškovės liudytoja, buhaltere pas atsakovą dirbusi, I. R. savavališkai iš atsakovo išsineštus dokumentus po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje grąžino atsakovui. Dėl visų šių nurodomų ir kitų galimų dokumentų klastojimo faktų atsakovas 2014-06-30 prašymu ištirti šiuos faktus kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, kuri 2014-07-01 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-9-00613-14). Taip pat 2014-06-30 11:22 val., t. y. iki teismui paskelbiant ginčijamą sprendimą (skelbė 16 val.), pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir nurodė svarbias to aplinkybes, nes atsakovo manymu, teisingam bylos išnagrinėjimui nebuvo žinomos visos aplinkybės, t. y. apie galimą dokumentų klastojimą, bei ne visi įrodymai buvo pateikti, tiriami ir teismo įvertinti. Teismas nepanaikino prieštaravimų, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nėra patikimi, todėl negalėjo teisingai įvertinti bylai reikšmingų įrodymų visumos, nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių ir teisingai taikyti materialinės teisės normos.

Teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi liudytojų parodymais ir nurodė, kad visi liudytojai, išskyrus ieškovės liudytoją R. M. ir A. Z., patvirtino tą faktinę aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovo darbiniai teisiniai santykiai tęsėsi ir po 2013-06-23, t. y. darbo sutarties termino pasibaigimo. Tačiau tai yra netiesa, o liudytojų parodymai turėtų būti kritiškai vertinami.

Taip pat teismas, priimdamas ieškovės į paskutinį posėdį pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad iš esmės atsakovas negalėjo tinkamai pasiruošti bylai, nes rašytiniai įrodymai pateikti pažeidžiant LR CPK 226 str. įtvirtintą nuostatą, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, t. y. faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo

Byloje, be ieškovės deklaratyvių teiginių apie jos patirtą netikrumą ir dvasinius išgyvenimus, kitų įrodymų nėra, vadinasi ieškovė neįrodė neturtinės žalos (LR CK 6.250 str.).

Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė visų ieškinio reikalavimų, o būtent reikalavimo panaikinti atsakovo vadovo 2013-06-24 įsakymą Nr. 7-2. Pripažinęs atleidimą neteisėtu, teismas neatliko kito svarbaus veiksmo - nepanaikino akto, kurio pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo.

Šalies argumentai

Tai, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, įrodo ir ta aplinkybė, kad pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė už tariamą savo darbą atlygį iš atsakovo gavusi grynais pinigais išmokėjus jai 100 litų į rankas ir apie tai pasirašant buhalterės pateiktame pasirašyti žiniaraštyje. Tačiau atsakovui pateikus atsiliepimą ir jame nurodžius, kad to negalėjo įvykti, nes tokių grynųjų pinigų atsakovė neturi ir atlygis už darbą, jeigu darbuotojas tikrai dirbo atsakovo naudai pavestas užduotis, yra sumokamas darbuotojui į jo banko sąskaitą, pakeitė faktines aplinkybes ir, nepabijosiu šito išsireiškimo, sukūrė istoriją, kad atsakovo vadovo liepimu už ieškovės tariamą darbą 2013 m. birželio mėn. pinigus sumokėjo K. M. į šios banko sąskaitą, kuri nuėmusi iš sąskaitos pinigus perdavė ieškovei. Ieškovė nepaaiškino, kaip galėjo nutikti, kad pradiniame ieškinyje nurodoma tokia svarbi aplinkybė vėliau yra iškraipoma tokiu būdu, kurį galima įvardinti kaip labai akivaizdų melą.

Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad tai, jog ieškovės ir atsakovo faktiniai teisiniai darbiniai santykiai tęsiasi be pertraukos nuo 2006-02-15, įrodo jų nuolatinumą, ieškovės ilgalaikį nenutrūkstamą darbą pas atsakovą ir tai yra pagrindas pripažinti ieškovės darbo sutartį neterminuota. Tačiau teismas šią materialinės teisės normą taikė formaliai, neatskleidęs tų santykių esmės. Visus kartus darbo sutartį atsakovas pratęsdavo dėl tos pačios priežasties - ieškovės šeima neturėjo kitų pajamų, ieškovės sutuoktinio pajamos taip pat buvo nereguliarios, tad iš šeimos nenorėjo atimti galimybės gauti nors tokias pajamas. Tad teismo išvados apie nuolatinį ieškovės darbą yra absoliučiai nepagrįstos, nes ieškovė nuolatinai nedirbo, ji tik buvo ilgalaikiame teisiniame santykyje su atsakovu, tačiau realias ir darbdaviui naudingas darbines funkcijas ji vykdė trumpais laikotarpiais ne ilgiau kaip viso sumoje 1 metus per 7 darbo metus pas atsakovą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo UAB „Alinva" apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „Alinva" turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese – 1100 Lt. (2 t. b. l. 1–6). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas savo sprendime teisingai laikė, kad mano darbas pas apeliantę buvo nuolatinio pobūdžio. Šeimoje susidarius sunkiai materialinei padėčiai, apeliantė 2014-02-24 įteikė prašymą grįžti į darbą nuo 2014-03-12. Apeliantės direktorius tą padaryti atsisakė, todėl teismas pagrįstai priteisė man išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014m. kovo 12d. iki grąžinimo į darbą (DK 297str.).

Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai priteisė ieškovei, nors ir simbolinę neturtinę žalą, nes dėl tokio šiurkštaus apeliantės direktoriaus P. L. Darbo kodekso įstatymų pažeidimo nuo 2014 m. vasario mėnesio pabaigos iš esmės pablogėjo ieškovės tiek fizinė, tiek dvasinė sveikata. Apeliantę kamuoja galvos skausmai, dvasiniai išgyvenimai, sutriko miegas. Dėl dvasinių sukrėtimų išsivystė emocinė depresija. Ji jaučiasi pažeminta, kamuoja nerimas, vartoja vaistus nuo skausmo. Ieškovei gėda prieš artimuosius ir kaimynus kitus pažįstamus. Ieškovė yra silpnos sveikatos, neįgali. Apeliantė pergyvena dėl savo dviejų mažamečių vaikų išlaikymo, kuriems ji, neturėdama darbinių pajamų, negalėjo užtikrinti tinkamo materialinio aprūpinimo.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, kad atsakovo direktorius visais įmanomais būdais, net pasitelkdamas kai kuriuos Alytaus gydytojus, kurių veiksmus, daro viską, kad tik ieškovė negrįžtų į darbą. Ieškovės sveikata buvo patikrinta VšĮ Kauno klinikose. Čia buvo nustatyta, kad ji gali dirbti su veikiančiais įrengimais. Iki šios dienos ieškovė yra be darbo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliantė apeliaciniame skunde kelia įrodymų pateikimo, jų vertinimo, tyrimo problemą, o taip pat tvirtinama, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi galimai suklastotais įrodymais: ieškovės pateiktais įrodymais - 2013 m. birželio-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, įsakymų registracijos žurnalu, dėl kurių galimo klastojimų faktų atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nepažeidė darbo teisiniuose santykiuose įtvirtintų įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumu.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Paprastai jeigu darbuotojas ginčija darbuotojo atleidimą iš darbo ir prašo jo atleidimą pripažinti neteisėtu, pareiga įrodyti, kad atleidimas iš darbo buvo teisėtas, tenka darbdaviui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė savo pareigos neįvykdė ir byloje pateiktais įrodymais neįrodė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo teisėtai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2006m. vasario 15d. dirbo pas atsakovę siuvėja pagal terminuotą darbo sutartį iki 2007m. vasario 15d. Ši darbo sutartis buvo pratęsta iki 2008m. vasario 15d. ir vėliau buvo tęsiama iki 2012m. vasario 15d. Nustatyta, kad ieškovei buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai iki 2013m. birželio 23d., o vėliau tokios atostogos ieškovei buvo pratęstos kol vaikui sueis treji metai, t.y. iki 2014m. birželio 23d. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė prašė nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir grįžti į darbą nuo 2014m. kovo 12d., tačiau ji nuo 2013m. birželio 24d. buvo atleista iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje pateiktus duomenis susijusius su ieškovės priėmimu į darbą, duomenis susijusius su jos darbo sutarties pratęsimu ir nutraukimu bei įvertinęs ieškovei suteiktų vaiko priežiūrai atostogų trukmę bei šiuo klausimu rašytus ieškovės prašymus, darbdavio atliktus veiksmus, o taip pat apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų parodymus nustatė, kad ieškovės dirbtas darbas pas atsakovę buvo nuolatinis ir nebuvo laikino pobūdžio ( DK 109 straipsnis). Pagal byloje pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad ieškovė būdama vaiko priežiūros atostogose iki 2014m. birželio 23d. turėjo pagrįstus lūkesčius manyti, kad darbo sutartis su ja bus pratęsta, nes jokių naujų aplinkybių pas atsakovą neatsirado. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad dar 2013m. birželio pabaigoje, ieškovė tęsė darbinius santykius įmonėje ir jai atliekant darbines funkcijas tam darbdavys neprieštaravo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovė buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir ieškovės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu bei grąžino ją į darbą ( DK 300 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčui tarp šalių spręsti reikšmingas aplinkybes nustatė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas nustatydamas faktus byloje rėmėsi suklastotais duomenimis. Kaip matyti iš prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00613-14 medžiagos, kad pagal atsakovės UAB „Alinva“ direktoriaus pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kad UAB „Alinva“ buhalterė I. R. galimai suklastojo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius laikotarpyje nuo 2013m. birželio mėn. iki 2014m. birželio mėn. bei, kad bendrovės buhalterė suklastojo darbuotojos D. B. ( nagrinėjamoje byloje ieškovės) darbo laiko apskaitos žiniaraštį jame nurodant, kad D. B. yra vaiko priežiūros atostogose, nors ji buvo atleista iš darbo. 2014m. rugsėjo 15d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. Atsakovei apskundus tokį nutarimą Kauno apygardos Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2014m. lapkričio 24d. nutarimu atsakovės skundo nepatenkino. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina nepagrįsta apeliantės apeliacinio skundo argumentacija, kad apylinkės teismas nustatydamas faktus rėmėsi suklastotais duomenimis.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė byloje neįrodė neturtinės žalos, o teismas nepagrįstai ją priteisė iš atsakovės.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (DK 250 str.). Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė vėlai sužinojusi apie atleidimą iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities, dėl vaikų išlaikymo. Taip pat teismas pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis yra neįgalūs ir jų šeima dėl to yra labiau socialiai pažeidžiama, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis nelaikytinas nepagrįstai dideliu.

Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pripažino 2006m. vasario 15d. darbo sutartį sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės neterminuota, pripažino atsakovės priimtą įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu, grąžino ieškovę į darbą ( pareigas) iš kurių ieškovė buvo neteisėtai atleista bei išsprendė vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką klausimą, todėl nepagrįstai apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų.

Teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, duotus šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje įrodymus bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą ir dėl to pagrįstai ieškovės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir ieškovės ieškinį bei su tuo susijusius ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmesta ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 98 straipsnio taisykles ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme ( už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Alinva“ priteisti ieškovei D. B. 318, 58 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas